Įvairios kryptys
Šiuo metu Kaune plėtojami įvairūs privatūs ir viešieji projektai, kurie neabejotinai taps naujais traukos centrais.
Štai kairioji Nemuno pusė pastaraisiais metais išgyvena tikrą perversmą. Čia kuriasi „Nemunaičių“ kvartalas, kuriame – ir butai, ir biurai, ir automobilių stovėjimo aikštelė. Iš Nemuno salos į šią Kauno vietą tiesiama naujoji pėsčiųjų ir dviračių jungtis, šalia jau pradėtos M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos. Vis garsiau kalbama, kad ir dabartinė „Kauno grūdų“ teritorija bus pertvarkyta, joje iškils šiuolaikiški pastatai, taip dar labiau keičiant pakrantės vaizdą.
Be to, Žemojoje Fredoje plėtojamas ir „Cyber City Kaunas“ projektas, kuris apims 40 tūkst. kv. m ploto mišrios paskirties pastatus.
Kylant į Aleksotą taip pat galima stebėti ryškius pokyčius. Štai „Alex“ inovacijų centras jau traukia aukštos pridėtinės vertės verslus, netoli plėtojamas gyvenamųjų namų kvartalas „Matau Kauną“.
Aleksote taip pat atsiras ekstremalaus sporto centras, uždara regbio ir futbolo arena, dar vienas sporto centras, baseinas, tad kursis naujos darbo vietos, didės užimtumas, neabejotinai plėsis ir kita reikiama infrastruktūra.
Miestas kuria ambicingus planus ir kitose vietose. Štai pačioje Kauno širdyje, buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės teritorijoje planuojamas naujas kvartalas. Be to, keičiasi Stoties turgaus veidas.
Senamiestyje numatyta Steigiamojo Seimo aikštės konversija: bus statomi pastatai palei gatves, o tarp jų suformuota nauja aikštė. Pokyčiai atkeliauja ir į Kauno pilies prieigas. Dabar čia įkurta automobilių stovėjimo aikštelė bus perkelta po žeme, šalia bus statomas ir naujas savivaldybės administracijos pastatas.
Be to, tam, kad atskiri NT objektai taptų vientisa Kauno dalimi, būtina kurti ir infrastruktūrą. Šiuo metu Kaune statomi du nauji pėsčiųjų tiltai: minėtasis iš Nemuno salos į Žemąją Fredą ir iš Brastos gatvės į Santaką. Taip pat tęsiami Santakos tilto statybos darbai. Neseniai užbaigtas viadukas iš Ašigalio gatvės į A1 kelią. Šioje magistralėje kyla ir dar vienas tiltas per Nerį.
Tačiau miestas ir šioje srityje neketina sustoti. Jau projektuojamos dar trys naujos jungtys. Numatoma statyti dar vieną pėsčiųjų tiltą iš Nemuno salos į Žemąją Fredą, tiltas turėtų atsirasti arčiau „Žalgirio“ arenos. Taip pat planuojamas pėsčiųjų tiltas iš Mažojo Ąžuolyno į Vytauto parką. Trečioji automobilių jungtis numatyta iš Šilainių į Žeimenos gatvę.
Kuriama ekosistema
Vieną ryškesnių projektų Žemojoje Fredoje plėtoja „Tesonet“, čia įkursianti „Cyber City Kaunas“ miestelį. Pastebima, kad verslui, turinčiam savo biurus, o šalia – ir gyvenamąsias erdves, atsiveria didelės galimybės plėstis.
„Turime daug produktų, sparčiai augame, todėl, turėdami savo biurus, galime garantuoti stabilumą, ko nuomotojai pasiūlyti nelabai gali. Be to, plėtoti naują kvartalą pasirodė pigiau nei nuomotis erdves besikeičiantiems verslams“, – Kauno NT forume kalbėjo „Tesonet“ grupės investicijų vadovė Evelina Žvinytė.
Miestas yra gyvas, o jo kraujotaką sudaro žmonės, tad reikia stengtis Kauną auginti taip, kad jame žmonės norėtų gyventi.
Pasak jos, Kaune bendrovė kuria visą ekosistemą. Tai bus daugiafunkcis projektas: du pastatai bus skirti biurams, kvartale taip pat bus keturių žvaigždučių viešbutis ir keturi gyvenamieji pastatai.
Teritorijų konversijos
Didelius kvartalus plėtojančių bendrovių atstovai įsitikinę, kad didžiausia ambicija įgyvendinant tokio tipo NT projektus yra sukurti 15 min. miestą, kuriame visos kasdieniam gyvenimui reikalingos paslaugos būtų kone ranka pasiekiamos. Tam puikiai tarnauja ir savo pirminę paskirtį praradusios teritorijos.
„Mūsų ambicija – kurti kokybiškas, patogias miesto dalis, kuriose būstą papildytų sutvarkyta aplinka, žaliosios erdvės ir kasdieniam gyvenimui reikalinga infrastruktūra. Plėtojant kvartalą svarbu matyti visą teritoriją ir jos ryšį su miestu: kaip žmonės čia gyvens, judės, pasieks paslaugas, kur galės ilsėtis.
15 min. miesto koncepcija paprasta – kelionė tarp namų, darbo, kasdienių paslaugų ir pramogų pėsčiomis ar dviračiu turėtų trukti ne ilgiau kaip 15 min. Tai kryptis, padedanti planuoti miestą pagal kasdienius žmonių poreikius. Dėl to daug dėmesio skiriame anksčiau naudotų, tačiau savo potencialą praradusių teritorijų konversijai. Tai apima kokybišką ir patogų būstą, komercines patalpas ir darbo vietas, turimos infrastruktūros atnaujinimą ir pritaikymą šiandienos poreikiams“, – „Kauno dienai“ kalbėjo statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Jis pažymėjo, kad senų teritorijų konversija svarbi ir kaip tvaresnis miestų plėtros būdas. Iš naujo prikeliant jau urbanizuotas, tačiau savo paskirtį praradusias teritorijas, galima išvalyti užterštus plotus ir geriau išnaudoti esamą infrastruktūrą, nes tokiose teritorijose jau būna įrengtos reikiamos komunikacijos ir keliai. Be to, keičiant tokias vietas, Kaunas gali įgauti naujų spalvų ir atgimti.
„Štai Aleksote plėtojamo „Matau Kauną“ kvartalo vizijai pasiūlymus buvo pakviestos teikti kelios architektų komandos. Siekis – išryškinti šalia Senamiesčio ir Nemuno salos esančios teritorijos privalumus, išsaugoti žaliąsias erdves, sutvarkyti aplinką ir pasirūpinti infrastruktūra.
Tokią pat kryptį atspindi ir „Piliamiestis“. Tokie projektai sudėtingi: konversija gali prasidėti didelės apimties griovimo darbais, o jai įgyvendinti reikia reikšmingų planavimo įgūdžių. Įgyvendinti projektus miesto centre yra sudėtingiau ir brangiau nei plyname lauke miesto pakraštyje, nes tenka ieškoti būdų harmoningai įsiterpti į esamą architektūrinį ir istorinį kontekstą. Tačiau tokios vietos suteikia galimybę iš esmės pagerinti teritorijos urbanistinę struktūrą ir architektūrinę kokybę, sukurti viešųjų erdvių ir įtraukti anksčiau apleistas vietas į miesto gyvenimą“, – apie teritorijų pritaikymą šiuolaikiniam gyvenimui kalbėjo K. Vanagas.
„YIT Lietuva“ generalinis direktorius įsitikinęs, kad konversijos iš tiesų keičia Kauno veidą ir leidžia gyventojams iš naujo atrasti teritorijas, kurios buvo pamirštos. Pasak pašnekovo, „Piliamiestis“ yra konkretus pavyzdys, kaip vieno kvartalo plėtra gali paskatinti platesnius urbanistinius procesus.
„Dešiniajame Neries krante pradėjus statyti daugiabučius ir sutvarkius krantinę, aktyvesnis tapo ir miesto centras šioje upės pusėje. Kvartalo plėtra davė impulsą aplinkinės infrastruktūros plėtrai ir atkreipė dėmesį į gretimas teritorijas. Taip apleista vieta prie Neries tapo gyvenamąja vieta prie upės, visai šalia Senamiesčio.
Centrinėse miesto dalyse esančių teritorijų potencialas ypač svarbus mažėjant laisvų, plėtrai tinkamų sklypų. Buvusių pramoninių erdvių pertvarkymas suteikia galimybę kurti gyvenamąsias, visuomenines ir rekreacines erdves ten, kur miesto struktūra jau susiformavusi“, – įsitikinęs K. Vanagas.
Pasak jo, tokios investicijos svarbios viso miesto mastu, mat įtraukiant centrinėse dalyse esančias apleistas teritorijas į miesto gyvenimą, galima sutelkti skirtingas funkcijas, efektyviau naudoti infrastruktūrą, mažinti transporto srautus ir skatinti ekonominį aktyvumą.
Iš tiesų, dešiniajame Neries krante matyti tikras teritorijos virsmas. Čia ne tik kyla naujas kvartalas, bet ir pats miestas dairosi būdų, kaip sutvarkyti teritoriją, besitęsiančią Jurbarko gatvės link. Norima, kad sukežusius namukus pakeistų moderni architektūra ir šioje Vilijampolės dalyje vėl pulsuotų gyvybė.
Išskirtinės vietos
Ambicijų nestokoja ir NT plėtotojai, pasirinkę išskirtines Kauno vietas. Štai prestižinėje Žaliakalnio vietoje įgyvendintos „Kauko vilos“ jau sulaukė tarptautinio įvertinimo, jos pripažintos geriausiu 2025 m. gyvenamuoju projektu Baltijos šalyse.
„Man, kaip kauniečiui, smagu matyti visus mieste plėtojamus projektus, kurie formuoja naują Kauno veidą. Prieš šimtmetį susiformavo Kauno modernizmas, kitas etapas, deja, buvo sovietmetis, kuris paliko tokį pėdsaką, kokį dabar turime. Dabar yra naujasis miesto formavimo ciklas, kurio dalimi mes visi esame.
Kalbant apie „Kauko vilas“, galbūt čia atsiskleidžia mano savitumas. Esu studijavęs menus, todėl mano plėtojami NT projektai – specifiniai. Mano pagrindinė užduotis – realizuoti meną per NT, todėl siekiu daryti kuo išskirtinesnės architektūros projektus. „Kauko vilose“ pavyko sukurti naują formatą, kokio dar nebuvo“, – kalbėjo projekto vystytojas, „Jocius Enterprise“ įkūrėjas Robertas Jocius.
Kauno NT forumo metu R. Jocius tikino, kad svarbiausia plėtojant tokius projektus – nesugadinti vietos, į kurią ateini.
„Miestas – gyvas organizmas, tad sukurti darbai tarnaus dešimtmečius, o gal ir šimtmečius, todėl svarbu, kokį pėdsaką paliekame“, – pridūrė vystytojas.
Miesto vizija
Kauno miesto savivaldybės vyr. architektas Gedeminas Barčauskas įsitikinęs, kad Kaunas pasižymi veržlumu ir dabar kaip tik matyti ryškiausi pokyčiai, rodantys kokia kryptimi norima judėti toliau.
„Pakrančių tvarkymas, tiltų statybos, plėtojami viešieji ir privatūs projektai – tai detalės, kurios pildo tą bendrą Kauno vaizdą. Tikiu, kad turėsime tikrai gerą rezultatą. Esame išskirtinis miestas, turime daug galimybių, kauniečiai tuo ir išsiskiria, kad žiūri drąsiai į priekį ir augina miestą“, – apie dabar vykstantį miesto pokytį forume kalbėjo vyr. architektas.
Jis pažymėjo, kad savivaldybės prerogatyva – Bendrasis planas, kuriame ir suformuojama kryptis, kuria toliau judės NT projektai. Kaip tik šis strateginis dokumentas yra atnaujinamas, kad atitiktų šiuolaikinio Kauno plėtros galimybes.
„Turime kalbėti apie centro tankinimą, kad jis būtų tvarus ir kompaktiškas, čia būtų galima gauti visas reikiamas paslaugas. Be to, jaučiame padarinius to, kas vyko pastaraisiais dešimtmečiais, kai miestas plėtėsi į plotį. Tad dabar reikia kurti alternatyvius centrus, kad žmonės gautų visą infrastruktūrą prie namų. Reikia suprasti, kad jei nėra tankumo, miestui neapsimoka ten įrengti infrastruktūros“, – apžvelgė G. Barčauskas.
Kitas dokumentas, kuris dabar rengiamas, – Naujamiesčio strateginis planas. Jo rengėjai linkę labiau viską saugoti, o miesto ambicija – protingai augti, tad dar reikės nemažai derinimų, kad šis dokumentas realiai galėtų pradėti veikti.
„Kol kas dėl šio dokumento kyla labai daug diskusijų. Kuriamas įspūdis, kad mes neva norime sugriauti Naujamiestį, jį užstatyti naujais pastatais, bet iš tiesų Kaunas pirmasis paleido Paveldotvarkos programą ir turime įvairių sutvarkytų tarpukario pastatų. Sunku kalbėti apie planą, nes jame dar yra daug klaidų.
Mano požiūriu, dabar rengiamas planas – labai trumparegiškas, saugoma tik pati materija, nesigilinant į principą, dėl ko mes gavome UNESCO paveldo statusą, kai Kaunas per 20 metų tapo moderniu miestu ir nebijojo augti. Jei saugosime paveldą tik tam, kad jį saugotume, bet po kurio laiko miestas pradės tuštėti, tai tas pats paveldas pradės byrėti, bus nepatrauklus. Mes kalbame apie miesto augimą ir socialinį gyvenimą, o projekto rengėjai – tik apie saugojimą, sumažinimą. Tai esminė problema“, – forume požiūrių skirtumus įvardijo Kauno vyr. architektas.
Vystytojai pritarė, kad miestas yra gyvas, o jo kraujotaką sudaro žmonės, tad reikia stengtis Kauną auginti taip, kad jame žmonės norėtų gyventi ir toliau kurti.
Naujausi komentarai