Pasirinko picą

Tarp susirinkusiųjų, nepaisant įkyraus lietaus ir prekybos centrų tądien siūlomų nuolaidų, buvo įvairaus amžiaus ir visuomenės sluoksnių atstovų: ir studentų, ir pensininkų, ir dirbančiųjų, ir bedarbių.

Tai paaiškėjo, kai vienas iš renginio organizatorių paprašė susirinkusiųjų prie Laisvės alėjos fontano pakelti rankas, kai paminės kurią nors iš išvardintų grupių. Tačiau, pasiteiravus, kas atėjo į šį renginį, gavęs 100 tūkst. eurų kyšį, vietoj iškeltos rankos nuskambėjo iškalbingas juokas. „Tikiu, kad šis protestas – tik pradžia tolesnio judėjimo už geresnį gyvenimą. Susirinkome kovoti už tai, kas mums priklauso!“ - kvietė rikiuotis eisenai organizatoriai.

Tačiau stebėjusieji šį sambrūzdį nuo greta esančių Laisvės alėjos kavinių lauko staliukų taip ir nepakilo eiti kartu su šiuo apie 150 žmonių būriu. Viena iš laukusiųjų užsisakytos picos, prisistačiusi transporto vadybininke Daina, portalui kauno.diena.lt teigė, kad reikia kovoti prieš nenormalias šiandienines kainas, bet abejojo, ar tokios eisenos kuo nors padės. Ir teisinosi, kad nežinojo, jog organizuojamas toks renginys, nors kvietimais į jį buvo išklijuoti prie viešojo transporto stotelių, o Laisvės alėjoje dalintos ir skrajutės.

Užkliuvo policijos gausa

Į renginį atėję pensininkai Birutė ir Jonas neslėpė, kad jiems liūdna, jog susirinko tik tiek žmonių. „Badu dar nemirštame, bet, turint 44 metų stažą, pensija galėtų būti didesnė. Tačiau, norint to pasiekti, tokie renginiai turėtų būti rimtesni ir dažnesni. O dabar atrodo, kad Lietuvoje – mažai kam blogai “, – teigė 70-metė pašnekovė.

Jos vyras, iš pradžių nelabai norėjęs, kad žmona taip atvirautų, vėliau pats prisijungė: „Neaišku, kas šio renginio organizatoriai, todėl tik tiek žmonių. Nelabai aiškūs ir tikslai.“

Tačiau tikybos mokytojas Alvydas, atėjęs į protesto prieš aukštas kainas akciją su žmona ir dviem dukromis, nurodė kitą žmonių nenoro dalyvauti tokiuose renginiuose priežastį – policijos gausą gretimose gatvėse. Pašnekovas prisipažino, kad tai jam, būnant 16-kos suimtam KGB už savo kūrybos antitarybinį eilėraštį, – labai jautri tema. Šiuo metu Kaune tikybą dėstantis Alvydas teigė atėjęs į šią protesto akciją, nes suradęs gimtojo Kelmės rajono parduotuvėje „Aibė“ brangiausią Lietuvoje kalafiorą, kainuojantį 5 eurus ir 23 centus. „Mūsų penkių asmenų šeima priklauso tai Lietuvos gyventojų grupei, kurių namuose 106 tūkst. eurų nerasi“, – toks buvo šio pašnekovo atsakymas, kodėl jis čia.

Lydėjo šypsenos

Netrukus, anot organizatorių, jų šventinė pasipriešinimo eisena, kurios priešakyje buvo plakatai – „Gyvenimas per brangus“ ir „Diržas jau trina kaklą“, patraukė Kauno pilies link.

Pritariant būgnams, metaliniams dubenims bei šaižiems švilpukams, aidėjo skanduotės: „Krizė praėjo – mes pasilikom!“, „Gyvenimas brangus – algos ir pensijos mažos!“, „Kur mūsų pinigai?!“ ir pan.

Iš tikrųjų gatvėse, kertančiose Laisvės alėją, stovėjo policijos ekipažai.

Pakeliui į Santakos parką, kur susirinkusieji galėjo pasisakyti, prie šios eisenos prisijungė dar per šimtą žmonių, nors galėjo prisijungti ir dvigubai tiek. Tačiau dalis sutiktųjų pakeliui tik filmavo bei fotografavo šią eiseną, kai kurie darydamiesi jos fone ir asmenukes.

Didžiausia atrakcija ši eisena buvo nuobodžiaujančioms Laisvės alėjos bei Vilniaus gatvės parduotuvių su brangiais drabužiais vilkinčiais modeliais vitrinose pardavėjoms. Beveik visų jų reakcija į triukšmą, išginusį laukan, buvo tokia pati, kaip ir lauko kavinių klientų bei praeivių, – visi jie šypsojosi.

Ragino tęsti boikotą

Galiausiai oficialiai tik trijų uniformuotų policininkų lydima eisena pasiekė tikslą – Santakos parką. Čia įvyko, anot renginio organizatorių, asamblėja, kurioje leista pasisakyti visiems norintiems. Padėkoję jaunimui už šį renginį, pasisakiusieji ragino tęsti prekybos centrų boikotą. Pasiūlymų, kaip pasiekti dar efektyvesnio rezultato, buvo įvairių – neiti apsipirkti po savaitę ir kaskart vis į kitą prekybos centrą, organizuoti keliones autobusais į Lenkijos parduotuves ir pan.

Nuskambėjo ir pasiūlymas burtis į grupeles ir padėti vienas kitam išgyventi.

Pasisakantiesiems prisistatant, paaiškėjo, kad į šį renginį atvyko ir kitų Lietuvos miestų gyventojai, ir net užsieniečiai. Pavyzdžiui – jau dvejus metus Lietuvoje virėju dirbantis JAV pilietis, laužyta lietuvių kalba taip pat raginęs burtis į vieną kumštį.

Pasinaudojo šia pilietiškai nusiteikusia auditorija ir įvairių visuomeninių judėjimų atstovai. Po gero pusvalandžio susirinkusieji pradėjo po truputį skirstytis.