Beveik dešimtmetį netyla kalbos, kad būtina imtis skubių veiksmų ir remontuoti Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadiono apšvietimo bokštus. Iš pradžių situacija buvo pavojinga, vėliau avarinė, dabar – kritinė. Šiandien posėdžiavusi Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija nusprendė, kad bokštų keliamą grėsmę galima prilyginti ekstremaliai situacijai.

Grėsmė sportininkams

„Šie apšvietimo bokštai yra miesto savivaldybė, mes tik juos eksploatuojame ir prižiūrime. Daug metų darėme tyrimus, kurie kiekvieną kartą nustatydavo, kad bokštams yra būtinas kapitalinis remontas“, – apie įsisenėjusią problemą pasakojo S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Vytas Snarskis.

Pirmoji ekspertizė buvo atlikta dar 2004 metais. Tuomet specialistai sakė, kad reikia nedelsiant remontuoti, nes bokštai gali bet kada nugriūti, tačiau pinigų tam nebuvo rasta. Pakartotiniai tyrimai buvo atlikti 2009, 2010 metais. Sporto centro vadovas užvertė savivaldybę prašymais, kad būtų rasta lėšų remontui. Tačiau iki šiol nieko nepadaryta.

„Šiandien situacija yra grėsminga. Jeigu nesiimsime jokių veiksmų, galime sulaukti bėdos“, – sakė V.Snarskis.

Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas, susirūpinęs sportininkų, kurie treniruojasi stadione, saugumu, Ekstremalių situacijų komisijos narių prašė šį klausimą laikyti prioritetiniu ir spręsti skubos tvarka.

„Negalime žiūrėti pro pirštus. Jeigu įvyks nelaimė, juk kalti būsime būtent mes, nes leidžiame savo sportininkams sportuoti pavojingoje aplinkoje“, – tvirtino A.Grabnickas.

Siūlė nupjauti ir statyti naujus

Posėdžio metu buvo kalbama, kad galbūt reikėtų iš viso nupjauti šiuos bokštus ir statyti naujus.

„Stadiono rekonstrukcijos techninis projektas net nepradėtas rengti ir neaišku, kada bus pradėtas. Suremontavus bokštus jie dar galės ilgai tarnauti. Nėra jokių tarptautinių reikalavimų, kokie turėtų būti bokštai, svarbiausia, kad jie atitiktų saugumo reikalavimus“, – siūlymui nepritarė centro direktorius V.Snarskis.

Apšvietimo bokštai yra reikalingi stadionui, nes kitu atveju Kauno S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadione negalėtų įvykti jokios futbolo varžybos ar kitos tarptautinės žaidynės.

Prieš kelerius metus apšvietimo bokštų ekspertizę atlikęs „Įraža“ ekspertas dr. Jurgis Ražaitis įsitikinęs, kad jeigu Kauną užgriūtų stiprus vėjas, audra, bokštai gali neatlaikyti ir nugriūti, nes stipriai pažeista statinių konstrukcijos struktūra. Labiausiai pakenkta suvirintiems sujungimams, statiniui svarbios įstrižų ir vertikalių strypų jungtys kai kur jau yra nutrūkusios.

„Jeigu bokštai griūtų, pasekmės būtų liūdnos. Būtina kuo skubiau tvirtinti bokštų sujungimo mazgus, pašalinti korozijos šaltinius ir bokštus padengti antikorozine danga“, – teigė ekspertas.

Keturi futbolo stadiono apšvietimo bokštai buvo pastatyti dar 1978-1979 metais. Du bokštai yra 65 metrų aukščio, kiti du kiek žemesni – 59 metrų aukščio. Nuo tada, kai buvo pastatyti, apšvietimo bokštai visiškai neremontuoti.

Pinigų skirs iš rezervo fondo?

Šiemet buvo numatyta skirti 100 tūkst. litų bokštų atnaujinimui. Politikai planavo, kad remontui reikalingi pinigai bus skirti iš savivaldybės privatizavimo fondo. Deja, šis fondas dabar tuščias.

Komisijai pritarus dėl ekstremalios situacijos, buvo nuspręsta kreiptis į administracijos direktorių, kad apšvietimo bokštų remontui lėšos būtų skirtos iš rezervo fondo.

„Visi žinome, kad tų numatytų pinigų net nebūtų užtekę visam remontui, juk reikia 263 tūkst. litų. Bokštams reikalingas ne dalinis, o pilnas remontas“, – įsitikinęs Statybų skyriaus vedėjas Vygimantas Abramavičius.

Administracijos direktoriaus rezervo fondą sudaro 400 tūkst. litų, todėl komisijos nariai negalėjo garantuoti, kad bokštų remontui bus skirta visa reikalinga suma.

Dėl konkrečios sumos turės apsispręsti pats administracijos direktorius, pasitaręs su Biudžeto ir finansų komitetu.

2013 metais S.Dariaus ir S.Girėno stadione planuojama surengti Pasaulio jaunių futbolo ir Europos lengvosios atletikos komandų čempionatus.