„Jei galvočiau vien apie senatvinius negalavimus, būtų daug blogiau. Jau seniai pastebėjau: jei lankausi renginiuose, kur nors dalyvauju, atsiranda noras pamatyti ir sužinoti dar daugiau. Jei įsijungiu į kokią nors veiklą, atsiranda įsipareigojimų, atsakomybė. Taip įsisuku ir judu pirmyn. Svarbiausia – bendravimas“, – nedvejodama atsakė senjorė.

Vadovauja Senjorų kubui

R. Bukauskienė išties aktyvi moteris. Jau dešimt metų yra Kauno rajono Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) lankytoja, Senjorų klubo pirmininkė, dalyvauja Raudondvario kultūros centro veikloje.

„Visos veiklos yra malonios. Devinti metai esu atsakinga už Senjorų klubo, šiuo metu vienijančio 46 žmones, veiklą. Organizuojame keliones, įvairius renginius, kartais tai darome kartu su Raudondvario kultūros centru, pavyzdžiui, švenčiame Senjorų mėnesį, vasario 26 d. taip pat esame suplanavę jiems skirtą renginį. Klubo veikla labai įdomi ir sėkminga, aišku, subalansuota atsižvelgiant į senjorų sveikatą. Pavyko užmegzti ryšį su Raudondvario biblioteka, dalyvaujame įvairiose edukacinės programose, knygų pristatymuose, gaminome žvakeles ir Kalėdų žaisliukus, pynėme advento vainikus“, – pasakojo raudondvariškė.

Iki pandemijos R. Bukauskienė dainavo senjorų ansamblyje, tačiau, sunkokai persirgusi kovidu, turėj šios veiklos atsisakyti. Tačiau iki šiol ne tik aktyviai dalyvauja Raudondvario kultūros centro renginiuose, bet ir padeda juos organizuoti.

Nebedainuoja: iki pandemijos R. Bukauskienė (sėdi kairėje) dalyvavo senjorų ansamblyje, tačiau, sunkokai persirgusi kovidu, turėjo šios veiklos atsisakyti. / Kauno rajono Trečiojo amžiaus universiteto archyvo nuotr.

Studijų mesti neketina

Raudondvaryje Kauno rajono TAU veiklą pradėjo 2014 m. Pradėjusi mokytis su pirmaisiais studentais, 2015 m., užbaigusi antruosius mokslo metus, R. Bukauskienė jau gavo diplomą.

Sakoma, kad amžėjimą stabdo bendravimas, svajonių turėjimas.

Dešimt metų studentaujanti senjorė kol kas neketina mesti studijų. „Esu amžina studentė, – šypsojosi pašnekovė. – Mielai dalyvauju ir prisidedu savo darbais TAU veikloje. Kaip nedalyvauti, jeigu organizuojami tokie įdomūs renginiai, kaip šiltų dovanų mezgimo akcija „Šiltos Kalėdos“, sporto fiestos, kryžiažodžių sprendimų turnyrai ir kt. TAU išleido receptų knygelę, „Virtuvėje karantino nėra“, joje – ir du mano receptai, smagu pasižiūrėti ir prisiminti. Žinoma, paskaitos kartojasi, tačiau traukia naujovės – ekskursijos ne tik po Lietuvą, bet ir į užsienį, draugystė su kitais fakultetais. Raudondvario studentai dažnai susitinka su Vilkijos TAU klausytojais, lankomės vieni pas kitus. Jau ne vienus metus Raudondvario dvare organizuojamas naujametis karnavalas, kaskart vis kita tema, fakultetams tenka paplušėti rengiant programą. Per dešimt metų TAU veikla nenusibodo“, – patikino senjorė.

Nemažai senjorų lanko ir TAU, ir Senjorų klubą, tad jie išties yra labai susidraugavę.

Surengė ne vieną parodą

R. Bukauskienė gyvena su dukra ir jos šeima, namuose ji – vyriausioji šeimininkė, atsakinga už pietų gaminimą. Nuo pavasario iki rudens prižiūri daržą, gėles, o jei lieka laiko – siuvinėja. Šeimynai nereikia siuvėjos ieškoti, ji ir pataiso, ir pasiuva, ką reikia.

„Siuvinėti pradėjau ankstyvoje jaunystėje. Pirmieji mano darbai – ant lino drobės siuvinėti paveikslai lygiuoju dygsniu. Kryželiu pradėjau siuvinėti 2018 m., kai Kauno rajono TAU įgyvendino projektą „TAU dovana Lietuvai“ ir rektorė paprašė išsiuvinėti Kauno rajono savivaldybės seniūnijų herbus. Pasisiūliau išsiuvinėti Taurakiemio seniūnijos herbą. Iš pradžių man nelabai sekėsi siuvinėti kryželiu, bet ilgainiui patiko ir, baigusi šį darbą, nusprendžiau, kad noriu dar. Užsiminiau dukrai, kad Kalėdų Senelis galėtų atnešti siuvinėjimo kryželiu rinkinį. Dovaną gavau, kitą rinkinį jau pirkau pati. Šis pomėgis tęsiasi jau septynerius metus ir aš neketinu sustoti“, – tvirtino pašnekovė.

R. Bukauskienės darbai buvo eksponuojami Raudondvario kultūros centre, Domeikavos laisvalaikio salėje, Raudondvario bibliotekoje, Kauno rajono švietimo centre. „Smagu, kai darbus įvertina. Esu gavusi daug sveikinimų, padėkos raštų“, – džiaugėsi moteris. Kai nedalyvauja parodose, darbai puošia namų sienas.

Gyvenimas duotas visiems, o sulaukti gražios senatvės, būti užimtam, veikliam ir jaustis reikalingam duota tik Dievo išrinktiesiems.

„Esu dėkinga Jolantai Zizienei, Raudondvario kultūros centro direktorei, Editai Žaromskienei, Kauno rajono TAU rektorei ir Raudondvario fakulteto prorektorei Inai Jokubauskienei, kad jos vertina mano veiklą, sudaro galimybę tobulėti ir išreikšti save. Gyvenimas duotas visiems, o sulaukti gražios senatvės, būti užimtam, veikliam ir jaustis reikalingam duota tik Dievo išrinktiesiems“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pildosi greičiau, nei sugalvoja

Sakoma, kad amžėjimą stabdo bendravimas, svajonių turėjimas. Raudondvariškė šypsodamasi tikino, kad jai svajonės pildosi greičiau, nei jas sugalvoja. „TAU organizuoja kryžiažodžių sprendimą: Raudondvario fakultetui atstovaus Regina, taip pat – kelionę į Rygos operos ir baleto teatrą: Regina važiuoja. Suplanuota ekskursija į Kopenhagą (Danija): Regina plaukia. Nėra kada svajoti, pasiūlymai kur nors dalyvauti ateina greičiau, nei sugalvoju“, – patikino senjorė.

Paklausta, ko palinkėtų tiems bendraamžiams, kurie sėdi namuose ir skundžiasi gyvenimu, R. Bukauskienė ilgai nesvarstė: „Sveikatos. Savo aplinkoje turiu žmonių, kurių niekaip neišjudinsi. Jei žmogus nusprendė gulėti ar sėdėti prie lango, linkėk nelinkėjęs, jis nepasikeis. Pasikeisti gali tik abejojantys, tokius mes, ypač Raudondvario fakulteto prorektorė I. Jokubauskienė, stengiamės pastūmėti, paraginti ir įtraukti.“

Pokalbio pabaigoje energingoji raudondvariškė dar kartą nustebina. Kadangi pašnekovai dažnai klausia, kada bus išspausdintas straipsnis, nė neklausiama informuoju ir priduriu, kad jį bus galima rasti ne tik laikraštyje, bet ir interneto svetainėje, tegul dukra paieško. „Aš ir pati puikiai internete nardau“, – tarsteli šaunioji senjorė.

Komentaras

Edita Žaromskienė,

Kauno rajono Trečiojo amžiaus universiteto rektorė

Edita Žaromskienė / Kauno rajono Trečiojo amžiaus universiteto archyvo nuotr.

R. Bukauskienė yra labai darbšti, tačiau labai kukli, galbūt dėl šios priežasties ji nėra gavusi apdovanojimų už savo ilgametę savanorišką veiklą. Ji, matyt, kaip didžioji dauguma aktyvių vyresnio amžiaus žmonių, vadovaujasi posakiu: geri darbai turi būti daromi tyliai. Mano, kaip TAU rektorės nuomone, būtina garsiai apie tai kalbėti, kad, sekdami gražiu pavyzdžiu, vis daugiau senjorų įsijungtų į savanorišką veiklą, nebūtinai dėl apdovanojimo, o dėl savęs.

Neseniai teko lankytis Japonijoje, kuri garsėja kaip daugiausia ilgaamžių turinti šalis. Gatvėse, parkuose, muziejuose mačiau daug vyresnio amžiaus žmonių, ne šiaip sau pramogaujančių, o dirbančių. Pasirodo, šie žmonės vadovaujasi ikigai filosofija. Žodis „iki“ reiškia „gyvas“ ir „gai“ reiškia „vertė“. Šie žodžiai vartojami kartu reiškia tai, kas suteikia žmogaus gyvenimui vertę, prasmę ar tikslą. Kitais žodžiais tariant, gyveni tol, kol esi reikalingas. Išėję į pensiją, daugelis Japonijos senjorų toliau puoselėja savo hobį, dalyvauja bendruomenės veikloje, savanoriauja. Japonijos Vyriausybė aktyviai remia senjorų įdarbinimą ir socialinį įsitraukimą. Gal čia ir glūdi ilgo gyvenimo paslaptis?