Norėjo būti medike

A. Račkauskienė gimė Joniškyje, tačiau dar vaikystėje su tėveliais persikėlė į Šilutę. Besimokydama vidurinėje mokykloje susidomėjo krepšiniu, pradėjo intensyviai treniruotis. „Visą laiką planavau studijuoti mediciną. Tačiau supratau: jei rinksiuosi profesionalios krepšininkės kelią, tai bus visiškai nesuderinama su medicinos studijomis. Pradėjau žvalgytis, kas arčiausiai jos, ir pasirinkau chemiją“, – šypsojosi pašnekovė, be Šilutės sporto, baigusi ir muzikos mokyklą.

Tuo metu Vilniaus pedagoginiame institute buvo dviguba – chemijos-biologijos specialybė, ją Asta ir pasirinko. Ji ir čia daug sportavo: pradžioje žaidė šios aukštosios mokyklos „Šviesos“ moterų krepšinio komandoje, vėliau – Vilniaus „Kibirkšties“ klube ir Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje.

Dėmesys: jubiliejaus proga mokytoją sveikino ir kolegos – gamtos mokslų mokytojai. / Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos ir A. Račkauskienės asmeninio albumo nuotr.

„Net ir studijuodama dar nebuvau tikra, kad esu savo gyvenimo kelyje. Tik antrosios praktikos metu Kaune užsikabinau, supratau, kad man tai patinka, ir tas jausmas vedė tolyn. Tačiau sąsajos su medicina tebėra: septinti metai dėstau biotechnologijas ir realizuoju savo jaunystės svajones. Su mokiniais galiu tyrinėti mikroorganizmus, susipažinti su fermentais, jų veikimu, antibiotikais, vykti į Inovatyvios medicinos centrą Vilniuje ir susipažinti su pastarojo šimtmečio medicinos pasiekimais, vakcinacija, gyvybės pamatu – kamieninėmis ląstelėmis, pamatyti, kaip medicinos mokslas atrodo iš arti“, – džiaugėsi mokytoja.

Manau, kiekvienam iš mūsų vis reikia savęs paklausti: ar tai, ką tu darai šiandien, veda tave į tai, kur tu nori būti rytoj.

Bandymu užsitarnavo autoritetą

1978 m., baigusi Vilniaus pedagoginio instituto chemijos ir biologijos fakultetą, A. Račkauskienė įsidarbino tuometėje Kauno 24-oje vidurinėje mokykloje, trumpam buvo nuklydusi į vaistų kontrolę, o 1981–1992 m. dėstė chemiją Garliavos 1-oje vidurinėje mokykloje. Būtent čia ir vyko pamoka, kurią mokytoja prisimena iki šiol ir tikriausiai niekada neužmirš.

„Norėjau mokiniams parodyti, kaip vandenilis dega deguonyje. Bandymas tetruko kelias sekundes, žalos nepadariusiu trumpu sprogtelėjimu. Dabar to jau nekartočiau, bet anuomet eksperimentu užsitarnavau autoritetą tarp mokinių“, – juokėsi pašnekovė.

Stažas: A. Račkauskienė mokytoja dirba jau 44-erius metus. / Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos ir A. Račkauskienės asmeninio albumo nuotr.

Nuo pirmųjų dienų

Vidmanto Vitkausko pakviesta, mokytoja nedvejodama prisidėjo prie Garliavos 3-iosios vidurinės mokyklos, netrukus tapusios gimnazija, kūrimo ir puoselėjimo.

A. Račkauskienė džiaugėsi: per 44-erius mokytojavimo metus jai teko sutikti nemažai gabių, smalsių mokinių. Jos žodžiais, pamokoje yra labai svarbūs keli dalykai, o pirmiausia – santykis su mokiniais. „Jie labai vertina, kad esi teisingas mokytojas, turi humoro jausmą. Be to, mokytojas yra tas žmogus, kuris turi turėti pasitikėjimo kreditą. Kai santykis geras, sklandesnis ir dalyko perteikimas“, – tvirtino mokytoja ir patikino didelių skirtumų tarp pirmųjų ir dabartinių mokinių nepastebinti.

Pašnekovė neslėpė: ji jau moko savo buvusių mokinių vaikus. „Keistas jausmas, nes pradedu suvokti, kad pedagoginės duonos suvalgyta nemažai. Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje, jei neklystu, esu išleidusi šešias abiturientų laidas, Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje (kai ji dar buvo vidurinė) – dvi. Susitikimai su buvusiais mokiniais – labai šilti, jie prisimena įvairiausius nuotykius, potyrius. Dirbant su klase visada norisi kalbėti ne tik apie chemiją, parekomenduoti klausytą koncertą, perskaitytą gerą knygą, pasidalinti aptikta prasminga mintimi. Buvę mokiniai visada pabrėžia, to labai laukdavę. Kadangi esu pamario vaikas, ir mokinius stengiuosi nuvežti ir supažindinti su šiuo unikaliu kraštu, ypač su Kuršių nerija“, – pasakojo mokytoja.

Jaunystėje: su Lietuvos krepšinio rinktine ir treneriu A. Gedminu. / Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos ir A. Račkauskienės asmeninio albumo nuotr.

Tarp jos buvusių mokinių yra nemažai žinomų žmonių. Tai ir Titas Petrikis – kompozitorius, kino muzikos kūrėjas, VDU Komunikacijos fakulteto partnerystės profesorius, ir stiklo dizainerė Evelina Mayner, Čikagoje turinti meno galeriją, bet daugiausia – garsių medikų. Tarp jų – ir du mokytojos sūnūs, abu apsigynę disertacijas. Mindaugas yra transplantologas, jis Floridoje vadovauja Gainesville krūtinės chirurgijos klinikai, o Gediminas – intervencinis kardiologas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoje, VU docentas.

A. Račkauskienė džiaugėsi, kad jai pavyko išlaikyti ne tik puikų mamos ir sūnų, bet ir puikių draugų santykį, dar didesnį džiaugsmą teikia šeši anūkai.

Per 44-erius pedagoginės veiklos metus pašnekovė tvirtino supratusi, kad Rabindranatas Tagorė buvo teisus sakydamas, kad darbas yra gyvenimo druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir suteikia skonį, padeda suprasti, kad žmogui yra svarbu kolegos, bendražygiai, kurie eina ir būna kartu.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos ir A. Račkauskienės asmeninio albumo nuotr.

Esminis klausimas

„Labai patiko ir Inetos Stasiulytės išsakyta mintis: „Kaip gera turėti, kad ir mažą palėpę, ir ten joj gyventi, kaip sąžinė liepia“. Manau, kiekvienam iš mūsų vis reikia savęs paklausti: ar tai, ką tu darai šiandien, veda tave į tai, kur tu nori būti rytoj. Visada reikia turėti kokią nors svajonę. Juk ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje tie pirmieji žmonės daug svajojome ir dirbome, kad svajonės išsipildytų, planavome ir kūrėme. Juk atėjome į visiškai nepritaikytą pastatą, kuriame nė nekvepėjo mokykla. O dabar ji turi net savo aurą“, – džiaugėsi pašnekovė.

Tiek buvę, tiek dabartiniai mokiniai tikina, kad jiems labai patinka chemikės frazė: aš nesu tas saldainis, kuris visiems patinka. „Bet man visą gyvenimą patiko turėti savo nuomonę ir poziciją, ją išsakyti. Galbūt ne visada ir ne visiems ji buvo priimtina. Tačiau mokytojai turi būti asmenybės, o ne nuomonės neturintys ar sau ją pasilaikantys vidutinybės. Jei, chemikų kalba kalbant, mokytojas turi šarmo, jis užkabina ir patraukia vaikus, jų tėvus“, – neabejojo A. Račkauskienė.

Vidmantas Vitkauskas / Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos ir A. Račkauskienės asmeninio albumo nuotr.

Komentaras

Vidmantas Vitkauskas,

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius

1992 m. Garliavoje įsteigus 3-iąją vidurinę mokyklą, Asta Račkauskienė tapo viena iš jos kūrėjų ir puoselėtojų, savo darbu ir veikla daug prisidėjo, kad mokyklai būtų suteiktas gimnazijos statusas. Taigi, Asta mūsų mokyklos ir gimnazijos pirmeivė, dirbanti joje nuo pirmųjų jos įsteigimo metų. Jos priėmimo į darbą data – 1992 m. rugpjūčio 25-oji. Ir taip jau daugiau nei trys dešimtmečiai, diena po dienos, ji dirbo ir tebedirba chemijos mokytoja. Mokyklos veiklos pradžioje rengė mokymo programas ir kitus dokumentus, reikalingus gimnazijos statusui gauti, vėliau išleido ne vieną auklėtinių klasę, išugdė dešimtis, o gal ir šimtus mokinių, kurie aukščiausiais įvertinimais laikė brandos egzaminus, atstovavo gimnazijai Kauno rajono ir Lietuvos olimpiadose, tarptautiniuose konkursuose.

Neseniai kolegė Asta inicijavo biotechnologijų mokymo organizavimą gimnazijoje, parengė reikiamas programas, dabar su šių klasių mokiniais vykdo plačią edukacinę bei mokslinę-tiriamąją veiklą. Visa šia veikla ir darbais mokytoja Asta pagrįstai užsitarnavo didelį autoritetą tarp mokinių, mokinių tėvų bei kolegų.

1998 m. Astai buvo suteikta chemijos mokytojos-metodininkės, o 2008 m. chemijos mokytojos-ekspertės kvalifikacinės kategorijos. 2009 m. A. Račkauskienė išrinkta Kauno rajono Metų mokytoja. Nuo 2018 m. Asta tapo Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros švietimo konsultante – mokytojų praktinės veiklos vertintoja.

Mokytoja daug metų buvo metodinės tarybos pirmininkė, atestacinės komisijos narė, o šiuo metu yra gimnazijos tarybos narė ir tarybos sekretorė.

Ji savo iniciatyva daugiau nei 10 metų dalyvauja Kauno rajono savivaldybės organizuojamame projekte „Moksleiviai–bendruomenei“. Kartu su mokiniais lankė pagyvenusius žmones, tvarkė žymių žmonių atminimo įamžinimo vietas, gražino Garliavą, pvz., Kaimynystės parke sodino lelijas ir jau spėjo pasidžiaugti pirmaisiais jų žiedais.

A. Račkauskienė yra parengusi mokinių respublikinei A. Basalyko aplinkotyros darbų bei Lietuvos gimnazijų mokinių mokslinių tiriamųjų darbų konferencijai, ES jaunųjų mokslininkų ir akademiko J. Janickio respublikiniam chemijos konkursams, įvairių etapų Lietuvos mokinių chemijos olimpiadoms, kuriose jie pasiekia aukštų rezultatų.

Tai – kompetentinga, kūrybinga, atsakinga, reikli, iniciatyvi pedagogė, aktyvi gimnazijos bendruomenės narė, geranoriška kolegė.