Kauniečiai pastebėjo, kad pastarosiomis savaitėmis pastebimai nuseko Kauno marios, nuo kurių dumblių ne vieną savaitę sklido dvokas.
"Kur anksčiau maudėmės, dabar galima vaikščioti, atsirado ir neįprastų iškyšulių", – dalijosi įspūdžiais miestiečiai.
"Marias maitina Nemunas ir jo intakai. Šiltuoju metų laiku, kai iškrinta mažai kritulių, marių vandens lygis liepos ir rugpjūčio mėnesiais nukrinta. Prasidėjus rudeniniams lietums pakyla. Gamtosauginiu požiūriu tai nesukelia jokios problemos, nes šiuo metų laiku nevyksta žuvų nerštas ir neperi vandens paukščiai", – ramino Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Silvijus Klenauskas.
Jo teigimu, ankstyvą pavasarį nukritus vandens lygiui išneršusių žuvų ikrai liktų ant kranto ar pakrantės augalų stiebų, lapų ir žūtų.
Specialisto tvirtinimu, natūralu, kad Kauno marių vanduo žydi kiekvienais metais. Vandens žydėjimas – eutrofikacijos požymis. Eutrofikacija – tai procesas, kai dėl įvairių į vandenį patenkančių cheminių medžiagų (trašų, ploviklių, skalbimo miltelių ir pan.) keičiasi ekosistema. Cheminėse medžiagose, patenkančiose į vandenį, gausu fosforo junginių, kurie skatina dumblių dauginimąsi. Jie galiausiai virsta dumblu, kuriuo minta bakterijos, kvėpuojančios vandenyje ištirpusiu deguonimi, todėl mariose pradeda stigti deguonies žuvims ir kitiems gyviems organizmams.
Pasak S. Klenausko, Kauno marių tvenkinyje vandens žydėjimas toks gausus dėl žmogaus veiklos. Daugelį metų į Nemuną iš didžiųjų miestų tekėjo nevalytos nuotekos, kurios dumblo pavidalu susikaupė tvenkinyje. Vandens žydėjimą galima stabdyti tik gerai išvalius išleidžiamas nuotekas, atsakingai tręšiant laukus, pašalinant susikaupusį dublą iš marių dugno.
Naujausi komentarai