Viena aktyviausių rajone – Raudondvariečių bendruomenė. Prieš porą metų įsisteigusi jaunų veiklių žmonių grupė jau spėjo daug nuveikti.

"Mus suvedė vaikai", – sako aktyvios Raudondvariečių bendruomenės narės. Miestelyje gyvenančias mamas prieš porą metų suvedė noras čia sukurti vaikams tokią aplinką, kur leisti laisvalaikį būtų jauku ir saugu. Gausų būrį miestelio gyventojų dalyvauti Velomaratone Vilniuje pernai sutelkusi bendruomenė tikslą pasiekė – už laimėtą prizą šiemet Raudondvaryje bus įrengtas riedutininkų parkas. "Lietuviai dar nėra įsisąmoninę, kad esame ir patys atsakingi už savo gyvenamosios aplinkos, terpės, mikroklimato gerinimą", – pastebi Raudondvariečių bendruomenės pirmininkė Jurga Petrauskienė.

– Kiek žmonių jungia Raudondvariečių bendruomenė?

– Tikrųjų narių (kurie yra užpildę anketas ir moka nario mokestį) yra per 100, feisbuko paskyroje jų turime per 1100. Čia bendraujame, diskutuojame, keliame klausimus, viešinamės.

– Didžiausi bendruomenės vykdyti projektai?

– Gruodžio mėnesį organizavome Kalėdinę mugę, kurios pagrindinis šūkis – "Dovanok dovanas, kurtas su meile". Mugėje prekiavome skaniomis, šiltomis ir gražiomis dovanomis, vyko ir edukaciniai užsiėmimai: piešėme ant sausainių, gaminomės eglutės žaisliukus. Taip raudondvariečius kvietėme užsikrėsti gerumu ir priimti iššūkius. Iš sunkiai besiverčiančių Raudondvario apylinkių šeimų vaikų surinkome kalėdinius laiškus su jų svajonėmis. Kvietėme raudondvariečius pabūti Kalėdų angelais. Džiaugiuosi, kad prie šios akcijos prisijungė ne vienas raudondvarietis. Gal ir ne visų vaikų svajonės buvo išpildytos, nes kai kurie vaikų norai buvo gana brangūs, tačiau nupirktų dovanų sąrašas buvo gan ilgas: vaikiška maitinimo kėdutė, lova su stalčiais, telefonas, nuotoliniu pulteliu valdomos mašinėlės, lėlės, auskarai, piešimo lenta, rūbeliai mergaitėms, berniukiškos striukės, sportinė avalynė,tepalinis radiatorius, sporto klubo abonementas bei kiti daiktai.

Praėjusieji metai buvo gausūs sportinių renginių. Rašėme ir gavome finansavimą projektui "Pažink Kauno rajoną sportuojant", kurį įgyvendinome kartu su Raudondvario kultūros centru. Per jį įsigijome šiaurietiško ėjimo lazdų, surengėme mokymus, taip pat ciklą treniruočių. Paskutinis projekto renginys buvo komandinės orientavimosi dviračiais varžybos "Pažink Kauno rajoną ant ratų".

Vienas iš didesnių iššūkių buvo Velomaratonas. Sužinojome, kad vienas pagrindinių Velomaratono rėmėjų "Amway" aktyviausiai komandai skirs 5 tūkst. JAV dolerių vertės prizą riedlenčių parkui įrengti. Sužavėtos šios minties, ėmėmės nemažo darbo – surinkti žmonių komandą, kurie ne tik mokėtų minti dviračius, bet ir su jais kažkaip atsidurtų Vilniuje. Teko daug kalbėti telefonu, kalbinti draugus ir pažįstamus, taip pat intensyviai dirbti viešojoje erdvėje, kviesti nepabijoti dalyvauti. Taip surinkome 298 žmones, kurie atstovavo Raudondvario komandai. Į pasiruošimą Velomaratonui įtraukėme ir mažuosius Raudondvario gyventojus. Kad surinktume lėšų dviračiams ir žmonėms nuvežti, vaikai gamino limonadą (vandens su citrina ir mėtomis gėrimą) ir juo prekiavo už "kiek negaila". Ir ką gi – prizą laimėjome, iš renginio globėjos Prezidentės Dalios Grybauskaitės gavome aktyviausios komandos marškinėlius. Velomaratonas buvo labai įdomi ir gera patirtis, kada reikia tik didelio noro ir pasiekti galima tikrai nemažai.

– Kada ir kaip žadate panaudoti Velomaratone laimėtus 5 tūkst. JAV dolerių riedutininkų aikštelei įrengti?

– Laukiame pavasario, kai Velomaratono rėmėjai pradės aikštelės įrengimo darbus.

– Ko nepavyko įgyvendinti?

– Mūsų planuota įrengti jaunimo erdvė Raudondvario kultūros centre liko neįgyvendintas projektas. Kadangi nesame šių patalpų šeimininkai, negalėjome pritraukti finansavimo iš fondų. Laukiame geresnių laikų, kai bendruomenė galbūt turės savo patalpas ir jose galės įrengti jaunimui skirtą erdvę.

Taip pat negalime dalyvauti visuose skelbiamuose konkursuose, nes norint įsigyti ilgalaikio turto, reikia turėti savas patalpas jam laikyti. Be to, patalpos turi priklausyti bendruomenei ne vienus metus. Taip patenkame į užburtą ratą. Kauno rajono savivaldybei esame pristatę savo bendruomenės viziją. Tikimės, kad rajono valdžia nepabijos mums patikėti patalpų, nepaisant to, kad kelios Kauno rajono bendruomenės susidūrė su nepavydėtina situacija, kai nėra iš ko išlaikyti patalpų, o reikia mokėti už šildymą, elektrą ir kitus patarnavimus.

– Jūsų akimis, kokios didžiausios problemos, su kuriomis susiduria daugelis bendruomenių?

– Daugelis bendruomenių susiduria su panašia problema, kad žmones reikia daug raginti, kad kažką nuveiktų. Bendruomenės laikosi ant keleto aktyvių žmonių. Lietuviai dar nėra įsisąmoninę, kad esame ir patys atsakingi už savo gyvenamosios aplinkos, terpės, mikroklimato gerinimą. O juk tada, kai kryptingai padedame vieni kitiems, rezultatų galime pasiekti daug greičiau. Bendruomenių veikla remiasi savanorystės principu. Norėtųsi, kad savanorystė nebūtų tarsi dinozaurų laikų palikuonis. Džiaugiuosi, kad Raudondvaryje atrandame vis daugiau perlų – žmonių, kurie yra aktyvūs, siūlo idėjas, patys imasi iniciatyvų.

– Kokių matote galimybių gauti projektams ES paramą naujuoju finansiniu laikotarpiu?

– Kadangi 2016–2020 m. finansavimo laikotarpis paskutinis, kai mes galime kažko tikėtis. Vienas iš pagrindinių tikslų yra bendruomeninis verslas. Norėtųsi kad praėjus šiam finansiniam laikotarpiui bendruomenės turėtų savo nedidelius verslus, iš kurių galėtų patenkinti pagrindinius poreikius. Galvojame apie tokių versliukų steigimą.

– Kokius projektus įgyvendinsite šiemet?

– Kadangi šie metai yra paskelbti Bendruomenių metais, rašysime projektus, kuriais stengsimės aktyvinti mūsų gan nemažą gyvenvietę. Gyvenvietę, kuri yra prie pat Kauno ir kurios žmonės daugiausia laiko praleidžia mieste. Norėtųsi, kad jie atsigręžtų ir į mūsų nuostabųjį Raudondvarį.

Taip pat mūsų bendruomenė šiemet organizuos Vietos bendruomenių metų uždarymo renginį, kuriam mes turėsime labai rimtai pasiruošti, nes kviesime visas Kauno rajono bendruomenes.