A. Reipas: rūšiavimas turi tapti vertybiniu poreikiu

– Kas atliekų tvarkymo grandinėje svarbiausia?

– Atliekų tvarkymas yra viena sudėtingiausių savivaldybės funkcijų. Šiame procese yra daug dalyvių: gyventojai, savivaldybė, atliekų tvarkytojai, sistemos administratoriai, o valstybė teisės aktais tik įveda užduotis, reikalavimus ir sankcijas.

Yra sulaužyta daugybė iečių ginčijantis, kas šioje grandinėje svarbiausia, bet akivaizdu, kad viskas prasideda nuo tinkamo rūšiavimo, nes tik po jo gali prasidėti kiti atliekų tvarkymo procesai. Gyventojai turi suprasti – ir jie turi įdėti pastangų, kad sistema veiktų sėkmingai.

Iš pradžių europiečiai mėgino mesti atliekas į vieną konteinerį, o tada technikos pagalba viską atskirti ir perdirbti. Sumanymas baigėsi nesėkme, nes taip antrinės žaliavos sugadinamos, perdirbti produktai užteršiami sunkiaisiais metalais ir priemaišomis, o svarbiausia – tvarkymo kaštai tampa tokie, kad viršija atliekomis virtusių prekių ir net pakuočių kainas. Toks tvarkymas praranda ekonominę prasmę.

– Kaip paskatinti žmones rūšiuoti atliekas?

– Prievolė rūšiuoti numatyta Atliekų tvarkymo įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose. Šimtai straipsnių ir informacinių leidinių prašo gyventojus rūšiuoti. Rūšiavimas yra kantrybės reikalaujantis ritualas: reikia kasdien sąžiningai sudėlioti atliekas į atskirus maišus, dėžes ar konteinerius. Kartais tam pritrūksta vietos, neretai tenka pasiginčyti, ką ir kur reikia mesti.

Žmonės dar netiki, kad įmanoma viską tvarkingai perdirbti ir taip sukurti apčiuopiamą naudą visuomenei. Tokiam nepasitikėjimui atsirasti yra priežasčių. Dažnai skaitome straipsnius apie nesąžiningą atliekų tvarkymą, popierinių pažymų „gaminimą“, gabenimą į Afriką ir išmetimą dykumose. Aš irgi kartais suabejoju atliekų perdirbėjais, bet stengiuosi neprarasti vilties ir rūšiuoju toliau.

Žmones psichologiškai veikia ir tai, kad privalome ne tik rūšiuoti, bet ir mokėti vietines rinkliavas, taip pat už žaliųjų atliekų išvežimą, keisdami padangas, priduodami didelių gabaritų atliekas neva už viršijamą kiekį, nors tokio kiekio nenustato joks teisės aktas, samdydami transportą, patys veždami atliekas dešimtis kilometrų.

Perspektyva: jei gyventojai atsakingai rūšiuotų atliekas, jų mažiau iškeliautų į sąvartynus. / Kauno RATC nuotr.

– Tai kaip pralaužti ledus? Ką daryti, kad situacija pasikeistų?

– Psichologinių dirgiklių ir nepasitikėjimo dar esama daug. Nežiūrint į tai, rūšiavimas privalo tapti mūsų vertybiniu poreikiu, kurį reikia ugdyti ir nuolat palaikyti. Noriu jus patikinti: visi, kurie rūšiuoja šeimose ar kolektyvuose, ilgainiui pradeda jausti pasitenkinimą. Nes būti atsakingam prieš save ir ateities kartas, rodyti pavyzdį vaikams, reiškia būti brandžia asmenybe.

Jei nerūšiuosime, mokėsime vis didesnes baudas ES, gadinsime kelius sunkiasvorėmis mašinomis, dar labiau dvoks atliekų tvarkymo įrenginiai.

Taip pat turiu patarimą: pirkdami būstą, pasidomėkite ar bendruomenė, kurioje gyvensite, rūšiuoja atliekas. Jei rūšiuoja – turėsite gerus kaimynus.

– Žmonės dažnai sako: mes rūšiuojame, kiti nerūšiuoja, o mokame vienodai. Kur išeitis?

– Tokią situaciją Kauno rajone ir turime: dalis gyventojų rūšiuoja puikiai, pakuočių konteineriai visada pilni, dar ne viskas telpa, o kita dalis vis dar nesivargina to daryti. Šiukšliavežės važiuoja, teršiama aplinka, patiriami kaštai. Kadangi pakuotės neatskiriamos, tenka dažniau vežti mišrias komunalines atliekas. Užburtas ratas sukasi, o už aplaidumą mokame visi.

Štai kodėl gyvybiškai būtina keisti įpročius: turime vieni kitus raginti, mokyti, prašyti, reikalauti ir pagaliau pradėti rūšiuoti. Patirtis rodo, kad bendruomenėse yra tik maždaug 5 proc. tvarkos priešininkų, kuriuos, mano įsitikinimu, derėtų bausti. Kitiems paprasčiausiai trūksta žinių ir įgūdžių.

Jei nerūšiuosime, mokėsime vis didesnes baudas ES, gadinsime kelius sunkiasvorėmis mašinomis, dar labiau dvoks atliekų tvarkymo įrenginiai. O svarbiausia – prie savo išpuoselėtų namų ir želdinių nesijausime gerai, nes nervins kaimyno konteineriai, girdėsime priekaištus, kad netausojame gamtos ir nesirūpiname ateities kartomis.

Algirdas Reipas / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip Kauno rajono savivaldybė prisideda prie rūšiavimo įpročių ugdymo? Ką darysite su tais gyventojais, kurie ignoruoja atliekų rūšiavimą?

– Stengiamės atvirai kalbėtis apie atliekų tvarkymo problemas, informuojame gyventojus, kokios pasekmės laukia, jei situacijos nekeisime. Savivaldybė daro viską, kad išplėstų atliekų surinkimo infrastruktūrą. Planuojame įrengti didelių gabaritų aikšteles, kad viena galėtų priimti maždaug 15 tūkst. gyventojų atliekas ir nereikėtų iki jos važiuoti daugiau nei 10–15 km.

Taip pat plėsime tekstilės atliekų surinkimo konteinerių tinklą, kad vienas konteineris tektų ne daugiau kaip 700 gyventojų. Sutvarkysime ir išplėsime konteinerių aikštelių tinklą prie daugiabučių namų ir viešųjų teritorijų, kad nereikėtų atliekų nešti toliau nei 150 metrų. Pasirūpinsime, kad tankiai urbanizuotų vietovių gyventojai turėtų konteinerius maisto atliekoms surinkti. Svarbu gyventojams padėti įsirengti kompostavimo vietas arba aprūpinti juos kompostavimo konteineriais. Tai dideli iššūkiai, bet tikiu, kad kartu su bendruomene juos įveiksime.

Savivaldybė rengiasi sukurti rūšiavimo ekonominės motyvacijos mechanizmą, kad nerūšiuojantys arba netinkamai rūšiuojantys atliekas gyventojai už mišrių komunalinių atliekų tvarkymą mokėtų daug brangiau.

Internete skelbsime rūšiavimo instrukcijas ir rezultatus. Kursime kontrolės padalinį prie Komunalinių paslaugų centro, kuris bendraus su gyventojais, kontroliuos atliekų tvarkytojus, rūpinsis, kad visi turėtų tvarkingus ir tinkamus naudoti konteinerius, prižiūrės rūšiavimo kokybę.

– Kokių tikslų šiomis priemonėmis tikitės pasiekti artimiausiais metais?

– Svarbiausias uždavinys – sukurti patogią atliekų tvarkymo infrastruktūrą, suteikti kokybišką paslaugą, gražų estetinį vaizdą miesteliams ir gyvenvietėms, aukštesnę gyvenimo kokybę, pasididžiavimą, kad esame Kauno rajono gyventojai. Tikiu, kad tai galėtų padidinti ir mūsų krašto nekilnojamojo turto vertę.

Kauno rajonas turi daug gražios gamtos ir ne veltui vadinamas žaliuoju smaragdu, čia gyvena patriotiški žmonės, todėl tikiu, kad elgsimės atsakingai, gyvensime švariai ir būsime pavyzdžiu visai Lietuvai.