Nepatenkino lūkesčių

Paraiškų teikimas daugiabučiams atnaujinti baigėsi vasario 20 d. Skelbiama, kad pagal Aplinkos ministerijos kvietimą teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui, kuris prasidėjo pernai rugpjūčio pabaigoje, Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) gavo 479 paraiškas iš 525 numatytų kvietime.

Tai visos Lietuvos skaičiai. Kaunas išnaudojo visas numatytas kvotas, tačiau norinčiųjų būta gerokai daugiau. Rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" praėjusių metų gruodį atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, norėtų atnaujinti savo daugiabutį.

Likusiems be garantijos, kad valstybė padės pasirūpinti jų daugiabučiu, rekomenduojama į situaciją pažvelgti iš kitos pusės. Protingai įvertinus namo būklę, pasitarus su specialistais galima ir patiems renovuoti savo būstą.

"Daugiabučių renovacija etapais vyksta jau seniai. Tik vadinome tai paprasčiausiais remonto darbais. Iš esmės tai yra ta pati renovacija, tik atskirais darbais. Daugiabučio modernizavimo imamasi ne iškart, o nuo darbų, kurie duoda pastebimą efektą", – situaciją likusiesiems be valstybinės renovacijos paramos dėstė "Mano būsto" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas.

Patikėjo efektu

Kaune, Pramonės prospekte, esančio penkiaaukščio gyventojas Tadas Stasevičius palaiko sovietmečio statybos daugiabučių modernizavimo ir renovavimo idėją. Tačiau kaunietis neslėpė susidūręs ir su skeptiška kaimynų, ypač vyresnio amžiaus, pozicija.

"Vyresni nelabai teigiamai žiūri į namo atnaujinimą. Žinau net atvejį, kai parduodami butą šeimininkai nuslėpė, kad namas rengiamas renovacijai. Greičiausiai patys nenori mokėti renovacijos mokesčių ir bijojo, kad apie numatytą procesą sužinoję pirkėjai nepirks", – pasakojo T.Stasevičius.

Kaunietis sutiko, kad jei visai namo renovacijai atsiranda kliūčių, vis tiek reikėtų galvoti apie tai, kaip namą atnaujinti.

"Prieš žiemos sezoną buvo pakeisti namo laiptinių langai. Iš karto pasijuto šiluma laiptinėse ir, žinoma, įtakos turėjo šilumai butuose. Langai atsidaro, o senieji jau buvo nepajudinami. Dabar, esant reikalui, laiptinę galime išvėdinti", – teigiamus pokyčius daugiabutyje minėjo T.Stasevičius.

Laikas ir pinigai

Galima būtų remtis praėjusiųjų renovacijos kelius ir šunkelius patirtimi. Jau vien atsakymas į klausimą, kiek laiko praeina nuo paraiškos padavimo momento iki renovacijos darbų pradžios, gali atvėsinti viltis laukti ištroškusiųjų renovacijos eilėje.

Viena priežasčių, kodėl žmonės nori renovacijos, tačiau savotiškai baiminasi, – kelerius metus trunkantys procesai.

"Valstybės remiamos renovacijos nuostatuose numatyta, kad nuo paraiškos padavimo iki realių darbų gali praeiti dveji metai, tačiau mes turime pavyzdžių, kad pasirengimo procesas truko ir trejus metus", – patirtimi dalijasi "Mano būsto" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas J.Paulauskas.

Pasak J.Paulausko, 90 proc. valstybinės renovacijos sudaro biurokratinis darbas – dokumentų, sutarčių rengimas, kitos procedūros. Specialistas įsitikinęs ir turi pavyzdžių, kad etapinė renovacija yra gerokai paprastesnė, greitesnė ir tikrai jau ne brangesnė.

"Svarbiausia, kad etapais renovuojant namą patys gyventojai sprendžia, ką daryti ir su kokiomis medžiagomis. Čia kaip remontuojant savo būstą – jei gali sau leisti brangesnes medžiagas, tai kodėl gi ne. Paprasčiau ir būti negali. Nelieka biurokratinių dalykų. Pinigai yra gyventojų ir jie sprendžia, ką ir kaip už jų pinigus daryti", – lygino "Mano būsto" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas.

Patiki įsitikinę

Pasak J.Paulausko, rengiantis Valstybinei renovacijai kiekvienam darbui, medžiagoms turi būti skelbiami viešieji pirkimai. "Kas lemia pasirinkimą viešuosiuose pirkimuose? Mažiausia pasiūlyta kaina, tačiau mažiausia pasiūlyta kaina, toli gražu ne visada yra geriausia, ką galima pasirinkti", – žinomą ir jau išbandytą tiesą priminė J.Paulauskas.

Atliekant pirmuosius etapinės renovacijos darbus, gyventojai informuojami, kad jau galėtų galvoti apie kitą žingsnį. J.Paulauskas džiaugėsi, kad padaryti darbai žmones užkabina drąsesniems sprendimams.

"Kiekvienas darbas stiprina suvokimą, kad ne kažkam, o sau tuos darbus darai. Gyventojai mato ir jaučia gerėjimo procesą, šiltesnį namą, mažesnius mokesčius ir tai juos skatina galvoti apie tai, ką dar padaryti, kad gyvenimas daugiabutyje taptų dar ekonomiškesnis", – dėstė J.Paulauskas.

Sakoma, kad apetitas auga bevalgant. Taip galima pasakyti ir apie etapinės renovacijos procesus. Specialistų aiškinimu, belieka tik susidaryti planą, kokius darbus atlikti ir kokia tvarka, kokias medžiagas rinktis, o mokestis už darbus išdalijamas visam sutartam laikotarpiui.