Pasigenda rimtų diskusijų

"Rugpjūtis Europoje yra politinių atostogų laikas. Ir nesvarbu, ar rinkimai vyksta ar nevyksta, tai ramybės laikotarpis. Lietuva prie europinės tradicijos taip pat artėja: ir premjeras atostogauja, ir ministrai, ir parlamentas nedirba", – sakė politologas Algis Krupavičius, nesistebintis, kad kol kas rinkimų agitacija dar neįsisiūbavusi.

Miesto stenduose jau randasi politikų veidų, pavieniai taikytojai į Seimo kėdes patyliukais vaikšto po namus ir butus, išbandydami rankų, akių ir širdžių kontaktą. Socialiniuose tinkluose nevengiantys pašmėžuoti politikai dažniau ėmė kelti grybų, savo užaugintų agurkų ar keptų vištų nuotraukas.

Tiesa, ko gero, kaip niekad anksčiau pretendentai į valstybės valdžią šiemet pamėgo seniūnijų ir bendruomenių šventes, atlaidus bažnyčiose – visur žmonės geri, visur labai linksma, bendravimas malonus, nuotraukos gražios. Lieka tik numanyti, kiek norinčiųjų dalyvauti rinkimuose suskubs Rugsėjo 1-ąją sakyti dažnai ne itin įdomių kalbų Kauno mokyklose.

"Kita vertus, rinkimų kampanija prasidėjo seniai – pavasarį, o kai kurios partijos viešojoje erdvėje aktyviai reiškėsi ir anksčiau, todėl negalėčiau sakyti, kad nieko nevyko. Priešingai, visokių skandalų buvo labai daug: susietų su socialdemokratais, su liberalais, su koldūnais", – priminė A.Krupavičius ir sakė pasigendąs rimtesnių diskusijų apie idėjas. "Kokie kandidatų ar partijų planuojami keliai, kokios perspektyvos ir kokie prioritetai? Kai kurios partijos bando apie tai kalbėti, pavyzdžiui, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Politinė kampanija nėra tik garsių pavardžių garsinimas, bet ir diskusijos", – akcentavo politologas.

Šansų turi visi?

Kauno vienmandatėse apygardose per praėjusius Seimo rinkimus triumfavo TS-LKD atstovai.

A.Krupavičius neabejoja, kad šie rinkimai gali klostytis gerokai kitaip. "Manau, kad rinkėjų balsai pasiskirstys tarp daugelio partijų. Kai kurie senieji (buvę – aut. past.) konservatoriai konkuruos su naujaisiais. Sėkmės gali sulaukti ir kai kurie nepriklausomi kandidatai, kuriuos Kaune remia "Vieningas Kaunas" – jie turi šansų patekti į antrą rinkimų ratą. TS-LKD tradiciškai gaus savo dalį Kaune. Sakoma, kad Kaunas nėra socialdemokratų miestas, bet jie savo dalį rinkėjų taip pat susirinks. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat turi šansų ir Kauno vienmandatėse apygardose, ir proporcinėje rinkimų dalyje. Paprastai būna koreliacija: jeigu sąrašas patrauklus, balsuojama ir už tos partijos kandidatą vienmandatėje apygardoje", – trumpai jėgų pusiausvyrą apžvelgė politologas.

Nors kandidatų sąrašai dar nėra galutiniai, akivaizdu, kad kai kuriose apygardose užvirs išties arši kova, nes kandidatai jose – spalvingi. Politologų nuomone, tokiomis spalvingosiomis gali būti laikomos Kalniečių, Panemunės, Šilainių, Centro–Žaliakalnio apygardos.

A.Krupačius pripažįsta, kad Kalniečių vienmandatėje apygardoje Andrius Kupčinskas, kaip buvęs meras, santykinai gali turėti persvarą, bet kol kas pasakyti, kas laimės vienoje ar kitoje apygardoje Kaune, tikrai negali niekas. "Kai kurie kandidatai yra labiau matomi ir galima tik spėti, kad galėtų patekti į antrąjį rinkimų ratą", – pridūrė politologas.

Baigtis dar neaiški

Nemenko sąmyšio į rinkimų planus įnešė vienmandačių apygardų žemėlapio perbraižymas, ir kandidatai neskubėjo registruotis naujai suformuotoje Centro–Žaliakalnio apygardoje. Negi visus gąsdino ten nusprendęs eiti į rinkimus konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis?

"Buvo kalbų, kad čia galėtų kandidatuoti ir Saulius Skvernelis. Dabar situacija yra gerokai kitokia. Aišku, šiek tiek prisibijoma G.Landsbergio, atsižvelgiant į istorinius elektorato pasirinkimus Žaliakalnyje ir bendrai Kaune. Antra vertus, nemanau, kad jis yra toks stiprus kandidatas, jog rinkimų baigtis jau būtų aiški" – svarstė A.Krupavičius.

Kauniečius kiek nustebino miesto tarybos nario, visuomeninio judėjimo "Kitokia Lietuva" lyderio Kęstučio Pūko sprendimas siekti rinkėjų prielankumo Šilainių apygardoje kartu su partija "Tvarka ir teisingumas", kuri Kaune negali pasigirti populiarumu.

A.Krupavičius tokio K.Pūko apsisprendimo nesureikšmino. Politologo manymu, "Kitokios Lietuvos" lyderis tikriausiai tikisi gauti tą rinkėjų paramą, kurią turėjo per savivaldybių tarybų rinkimus 2015-aisiais, kai buvo išrinktas į Kauno miesto tarybą. K.Pūkui teks konkuruoti su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu.

Vieni pirmųjų aktyviai rankas rinkėjams spaudę Kauno liberalai, atrodo, tebėra sutrikę po kyšio ir prekybos poveikiu skandalo pačioje partijos viršūnėlėje. A.Krupavičius įsitikinęs, kad Kaunas liberalams niekada nebuvo labai sėkmingas miestas, išskyrus 2000-ųjų rinkimus. "Priežasčių yra labai daug. Pirmiausia – stiprios TS-LKD pozicijos Kaune. Kelios dešiniosios partijos neturi pakankamai rinkėjų, todėl ryškesnę persvarą turi viena partija. Daliai dešiniųjų rinkėjų, ypač jaunesnės kartos žmonėms, liberalai būtų patrauklūs, bet skandalai liberalų galimybes iš tikro apkarpė", – įvertino pašnekovas.

Nebe toks kaip anksčiau

Politologas Bernaras Ivanovas taip pat prisipažino laukiantis korekcijų galutinėse Seimo rinkimų rezultatų lentelėse spalį. "Kad Kaunas yra konservatorių tėvonija jau tikriausiai per drąsu sakyti. Ateina naujų veidų, naujų politikų. Kaunas yra smarkiai emigracijos paliestas miestas. Kaunas nebėra toks kaip anksčiau. Ir nusivylimas politikais yra labai didelis", – politologas vardijo priežastis, kurios, jo nuomone, ir turės daugiausia įtakos rinkimų baigčiai.

Pasak B.Ivanovo, ne visi analitikai atkreipia, kad tai, kas dabar vyksta Kaune, gali būti konservatoriams ne į naudą. "Žmogus, pasikasęs pakaušį, gali rimtai pagalvoti: kodėl turėčiau balsuoti už konservatorius, jeigu tiek metų Kaune niekas nesikeitė, miestas merdėjo, o dabar daug kas vyksta? Nors konservatoriai daugelį dalykų paruošė, pamatus paklojo, bet rinkėjas, kaip tas paprastas žolę skabantis padaras, tokių dalykų nemato, o mato tai, kas vyksta jam po nosimi", – pavyzdį pateikė politologas.

B.Ivanovas sakė, kad įdomu būtų pasižiūrėti statistiką, iš kurių Kauno rajonų emigravo daugiausia gyventojų ir kiek likę tų, kurie palaiko senųjų partijų pozicijas. "Tai gali nemažai nulemti. Jeigu kandidatai mano, kad naudodamiesi įprastais agitacijos metodais sulauks rinkėjų paramos, kartu save ir pasmerkia: jeigu susirenka viename stiklainyje penki vorai, gero nelauk. Kažkuris vienas gal ir išlips. Apskritai matome, kad ši rinkimų kampanija yra pati purviniausia iš visų iki šiol Lietuvoje buvusių. Visos korupcinės ir neva korupcinės istorijos perša nuomonę, kad tie, kurie eina į Seimą, negalvoja apie viešąjį interesą", – kalbėjo pašnekovas.

Patys rinkėjai kalti

Politologas nė kiek nesistebi, kad į reitingų viršūnes sėkmingai kylanti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi nemenkų lūkesčių antrajame pagal dydį šalies mieste.

"R.Karbauskis susijęs su Kaunu. Jeigu neklystu, jis prie Nemuno Kaune gulbes maitino. Tos partijos fenomenas – bandymas eiti su S.Skverneliu, kurį pavyko prisikalbinti, nėra naujas. Buvo "Drąsos kelias", buvo Arūno Valinsko sėkmė. Tik R.Karbauskis nėra politikos naujokas. Bet kokiu atveju tas mūsų rinkėjo desperatyvus tikėjimas, kad ateis koks nors mesijas ir išgelbės visus, mane erzina jau penkiolika metų", – šyptelėjo B.Ivanovas.

Jis prisipažino stebintis didžiulę politinės kultūros degradaciją ir drąsiai metė akmenį ir į rinkėjų daržą. "Politikai negalvoja apie viešąjį interesą, nes rinkėjas Lietuvoje yra absoliučiai nusišalinęs nuo politinės valdžios kontrolės, kitaip tariant – išrenka, ir darykite jūs ten ką norite", – Lietuvoje įprastą praktiką priminė politologas.

Politologas priminė, kad brandžios demokratijos šalyse rinkėjai neduoda politikams jokio atokvėpio ir nėra taip, kad patekę į parlamentą jie gali daryti ką nori.

Jis rado paaiškinimą ir A.Krupavičiaus išsakytam pastebėjimui, kad politikai per mažai diskutuoja principiniais klausimais. "Rinkėjas Lietuvoje nėra subrendęs. Politikams su tokiu elektoratu nesunku: rinkėjai turi trumpą politinę atmintį, balsuoja už naujus ir ryškius žmones arba jų pasisakymus, tikėdami, kad jie ką nors pakeis, bet netiki savimi. Lietuvos rinkėjas netiki, kad gali ką nors pakeisti ir mąsto sovietiškai – kažkas ateis ir ką nors padarys, bet taip nebūna niekur. Nei Lietuvoje, nei Amerikoje", – Lietuvos rinkėjų mentalitetą narstė politologas.

Anot jo, permainų belaukiantys rinkėjai turi veikti patys: burtis ir kovoti už savo interesus. "Visi politikai vienodai gerai dirbs, jeigu mes sugebėsime tuos politikus prižiūrėti, kitaip tariant, ganyti, o ne būti jų ganomi. Kai visuomenė nereikalauja, gauna katę maiše, ir iš esmės per rinkimus renkasi iš 20 maišų, kuriuose – tos pačios katės, tik vardai skiriasi", – rėžė B.Ivanovas.

Bijo būti apkaltintas

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas atkreipė dėmesį, kad Kaunas išsiskiria pasiūlos gausa. "Visoje Lietuvoje kandidatų vienmandatėse mažėja, o Kaune – ne. Jeigu Lietuvos vidurkis – dešimt kandidatų vienoje apygardoje, tai Kaune vidurkis svyruoja apie dvylika kandidatų", – sakė VRK pirmininkas.

Anot jo, kandidatų sąrašai kol kas dar nėra galutiniai. VRK iki rugsėjo 8 d. turi priimti sprendimą dėl kandidatų sąrašo ar kandidatų registravimo. Vėliausiai rugsėjo 9 d. turėtų būti suteikiami ir skelbiami rinkimų numeriai, kandidatų sąrašai ir kandidatai. "Galvoju, kad numerių traukimą surengsime pora dienų anksčiau", – prognozavo Z.Vaigauskas.

Kas nori į Seimą?

Rinkimai į Seimą vyks spalio 9 d.

VRK jau įregistravo dvylika partijų ir dvi koalicijas dalyvauti Seimo rinkimuose.

Įregistruoti Darbo partijos, "Drąsos kelias" politinės partijos, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Lietuvos liaudies partijos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos žaliųjų partijos, partijos "Tvarka ir teisingumas", politinės partijos "Lietuvos sąrašas", Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliami kandidatų sąrašai.

VRK taip pat įregistravo Stanislovo Buškevičiaus ir tautininkų koaliciją "Prieš korupciją ir skurdą", kurią sudaro "Jaunoji Lietuva" ir Tautininkų sąjunga, bei Antikorupcinę Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koaliciją.

Koalicijoms galios 7 proc. rinkimų barjeras. Paprastam partijos sąrašui, kad gautų mandatų Seime, reikia įveikti 5 proc. barjerą.

Patvirtinti sąrašai dar nėra galutiniai. Kandidatai dar gali atšaukti savo kandidatūrą. Kandidatą iš rinkimų kovos gali pašalinti ir VRK, jeigu jis nuslėpė teistumą ar turi kitos šalies pilietybę.

Kauno vienmandačių apygardų kandidatai atsargiai dairosi į savo konkurentus ir sako tikintys sėkme, antraip net nevertėtų dalyvauti rinkimuose. "Kauno diena" pakalbino įvairių partijų atstovus.

Varsto butų duris

"Nepasakyčiau, kad ši rinkimų kova kuo nors išskirtinė. Visose apygardose kandidatų skaičius panašus, nors galutinių sąrašų dar nėra. Lengvų apygardų nebus", – šyptelėjo Kalniečių apygardoje Seimo nario mandato sieksiantis buvęs Kauno meras konservatorius A.Kupčinskas. Tiesa, jis gan palankiai įvertino pasikeitimus apygardų ribų žemėlapyje, mat Kalniečių apygarda dabar gerokai pasislinko į Žaliakalnį. "Žaliakalnis ir Kalniečiai – labiau dešiniosios apygardos. Manau, kad mums tai bus palanku", – nusiteikęs A.Kupčinskas.

Anot jo, visas kitas pasiruošimas vyksta kaip įprastai. "Dabar dirbame darbą "Iš buto į butą". Žmonės dar gyvena atostogų dvasia, nes iš dešimties butų durys atsiveria gal trijų. Ir mieste ta rinkimų kampanija dar nelabai pastebima", – svarstė politikas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pasikeitę reikalavimai politinės kampanijos finansinei paramai pakoregavo rinkimų štabų darbą. Pasak A.Kupčinsko, šiuo metu štabų žmonės intensyviai renka aukas rinkimų kampanijai, nes paramos nebegali skirti juridiniai asmenys. "Pačiam nedėkinga vertinti save. Tegul vertina kiti", – apie galimybes sakė kandidatas.

"Kaip tik esu Kaune", – pasigyrė Linas Linkevičius, Socialdemokratų partijos kandidatas Panemunės vienmandatėje apygardoje, išgirdęs, kad domimės rinkimų kampanija. "Mažai turiu laiko tiesiogiai tam dalykui. Neišvengiamai turiu dirbti savo darbą", – atsiduso Užsienio reikalų ministro pareigas einantis politikas. L.Linkevičius priminė, kad jo tėvų namai yra Aukštuosiuose Šančiuose, čia jis baigęs mokyklą, tad ir kandidatavimas Panemunės apygardoje nesąs atsitiktinis. "Kartu su Užsienio reikalų ministerija stengiamės išryškinti ir labiau viešinti, koks svarbus buvo Kaunas valstybingumo raidoje. Įgyvendiname keletą projektų, vienas jų – "Diplomatinis Kaunas" kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, siekiant įprasminti ir kuo plačiau paskelbti, kuo svarbus Kaunas. Ir tai netgi niekaip nesusiję su rinkimais", – tikino L.Linkevičius. Jis prisipažino tiesiogiai konkurentų kovos apygardoje tikrai nejaučiantis ir pats ypatingomis rinkėjų vilionėmis užsiimti neketinantis. "Antikampanijomis tikrai nežadu užsiimti, o kur galėsiu, bandysiu sudalyvauti po darbo ar kaip nors kitaip. Visi kandidatai tegul demonstruoja, kas ką sugeba, o žmonės nuspręs", – šyptelėjo L.Linkevičius.

Skandalų nepabūgo

Dar balandį prie Liberalų sąjūdžio komandos prisijungęs Lietuvos ambasadorius prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO), buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas ketina išbandyti jėgas Centro–Žaliakalnio rinkimų apygardoje. "Tai, kas nutiko gegužės 12 d., smarkiai pakeitė ir Liberalų sąjūdžio lyderius, ir atmosferą partijoje. Įvyko radikalus vertybių ir žmonių peržiūrėjimas. Nusprendžiau nebūti pasyviu sąrašo dalyviu ir laisvu metu dedu daug pastangų", – prisipažino A.Gelūnas.

Jis priminė, kad Žaliakalnis yra jo tikroji tėviškė, tad ir dalyvavimas rinkimuose čia nesąs atsitiktinis. "Esu gimęs ir užaugęs čia ir jaučiu namų sienų efektą. Psichologiškai čia man yra namai, nes grįžtu pas tėvus, čia gyvena mano draugai, mano buvę mokytojai. Labai gerai pažįstu šią apygardą, kuriai noriu įsipareigoti", – pasakojo pašnekovas. Pasak A.Gelūno, jo rinkimų kampanija neišvengiamai susijusi su tuo, ką jis dabar veikia. "Esu garbės ambasadorius Kaunui siekiant Europos kultūros sostinės titulo 2022 m. Nemuno saloje iškilsianti "Mokslo sala", Kauno modernizmo architektūros įtraukimas į turistinius žemėlapius, kartu plečiant maitinimo ir viešbučių paslaugas bei daug kitų aspektų yra tai, kur turiu įdirbį ir galiu bendradarbiauti su miesto savivaldybe", – dėstė A.Gelūnas.

Nepartinis su partija

Paklaustas apie pasirinkimą kandidatuoti su partija "Tvarka ir teisingumas", miesto tarybos narys, visuomeninio judėjimo "Kitokia Lietuva" lyderis K.Pūkas, paprastai mėgstantis kritikuoti politines partijas, ir šįkart žodžio kišenėje neieškojo. "Aš ne į partiją einu. Ir kritikuosiu visas partijas, kurios blogai elgiasi. Kadangi Seimas neleido rinkimuose dalyvauti visuomeniniams komitetams, pasinaudojau galimybe tai daryti su partija", – aiškino K.Pūkas.

Jis tikino esą nusiteikęs įveikti visus kandidatus Šilainių apygardoje. "Be abejo, kitaip net nedalyvaučiau. Ar Šilainių rinkėjai turi ką pasirinkti?" – drąsiai išpyškino kandidatas, bet paskui pridūrė, kad po rinkimų bus matyti, o dabar galima ir pajuokauti. "Šūkį jau turiu. Ką daro kitos partijos, aš nesivaikysiu. Dirbdamas savivaldybėje, manau, kad stipriau galiu nuveikti Seime. Jei neišrinks, bus kaip buvę, o jeigu išrinks, bus šiek tiek kitaip", – svarstė K.Pūkas.

Dainavos apygardoje kandidatuojantis Darbo partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas sakė, kad šioje apygardoje neatsirado netikėtai artėjant rinkimams. "Nuolat dirbu šioje apygardoje jau treji metai. Bendrauju su mokyklomis, kolegijomis, kitomis institucijomis", – vardijo politikas. Jis prisipažino, kad rinkėjų nuomonės apklausų kol kas nerengė ir nesidomėjo, ką žmonės palaiko labiausiai.

"Mano komanda rinko žmonių nuomones apie pabėgėlius, apie pajamas. Susitikimai su rinkėjais nuteikia optimistiškai", – sakė V.Gedvilas. Kas iš konkurentų apygardoje kelia daugiausia nerimo, kandidatas neįvardijo ir sakė nenorįs išskirti nė vieno lyderio, nes visų pastangas vertina vienodai. V.Gedvilas mano, kad šie rinkimai į Seimą Kauno vienmandatėse jau nebus tokie sėkmingi konservatoriams, kurie per praėjusius rinkimus šventė pergales visose Kauno apygardose.

Tuščiais šoviniais nešaudo

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas Aleksoto–Vilijampolės apygardoje buvęs Kauno meras ir vicemeras Erikas Tamašauskas sakė šiuos abu Kauno mikrorajonus ir jų žmones gerai pažįstantis nuo seno. "Tai nėra nauja iš principo, tik rinkimuose šioje apygardoje dalyvauju pirmą kartą", – patikslino politikas. Jo manymu, rezultatų sėkmė rinkimuose dažniausiai priklauso ne nuo to, kiek stiprus yra vienas ar kitas kandidatas vienmandatėje apygardoje, o nuo bendros rinkėjų nuomonės visos Lietuvos mastu. E.Tamašauskas aktyvią rinkimų kampaniją ketina pradėti nuo rugsėjo. "Nors kiti kandidatai dirba, vasarą – tuščias šovinių šaudymas", – šyptelėjo pašnekovas.

Miesto tarybos narys, visuomeninio judėjimo "Vieningas Kaunas" atstovas Gediminas Vasiliauskas Petrašiūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatuoja kaip Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, nors nėra šios politinės partijos narys. "Einu tik su jų vėliava. Nuo politikos niekada nebuvau nutolęs, stebėjau, kas vyksta. Tai mane ir paskatino dalyvauti rinkimuose", – atvirai pasakojo G.Vasiliauskas ir prisipažino, kad jį labai nustebino "Vieningo Kauno" ir R.Karbauskio vadovaujamos partijos vertybiniai panašumai. "Jeigu "Vieningas Kaunas" daro tokių pokyčių mieste, tai kiek daug galima nuveikti su R.Karbauskiu valstybės lygiu? Nėra žmogaus, kuris išmanytų viską, bet visur turi dirbti savo srities specialistai", – svarstė kandidatas.

G.Vasiliauskas sakė esąs statybininkas ir ekonomistas, tačiau pastaruoju metu gilinasi į sveikos gyvensenos ypatumus ir norėtų dirbti šioje srityje, jeigu būtų išrinktas į Seimą. "Kazimieras Starkevičius yra žinomiausias šioje apygardoje ir, manau, stipriausias, o mes, kiti kandidatai, maždaug visi lygūs ir bandysime įrodyti tai,ką sugebame", – paklaustas apie galimybes kalbėjo G.Vasiliauskas.