Tokią išvadą galima daryti žvelgiant į eismo nelaimių statistiką. Ji rodo, jog nė vienoje vadinamaisiais rombais pažymėtoje perėjoje nenukentėjo nė vienas pėsčiasis.

Šiuo metu Kaune yra daugiau nei 100 rombais paženklintų pėsčiųjų perėjų. Toks ženklinimas pasirinktas neatsitiktinai – sprendimas priimtas remiantis užsienio šalių patirtimi. Rombo simbolis, kitur dar vadinamas deimantu, kaip įspėjamasis horizontaliojo ženklinimo simbolis yra naudojamas JAV, Kanadoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje ir kitose šalyse.

„Šis ženklinimas visų pirma skirtas pėstiesiems ir jų saugumui. Pagal kelių eismo taisykles, įžengti į važiuojamąją dalį, įskaitant ir perėjas, leidžiama tik įvertinus atstumą iki transporto priemonių ir jų greitį. Tačiau joks teisės aktas nenurodo, kaip žmogus, neturintis jokių specialių žinių bei įgūdžių, turėtų tinkamai įvertinti minėtas aplinkybes. Rombai pėstiesiems suteikia tokią galimybę“, – aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.

15 ir 30 metrų atstumu prieš pėsčiųjų perėjas įrengti rombai nurodo atstumą iki pėsčiųjų perėjos, lygų automobilio stabdymo keliui įskaitant vairuotojo reakcijos laiką. Jei link perėjos artėjantis automobilis nemažindamas greičio jau yra pravažiavęs pirmąjį iš rombų, pėsčiajam tai yra signalas, kad į perėją įžengti yra nesaugu.

Kaip rašoma savivaldybės pranešime, pastaraisiais metais Kaunas investicijoms pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių saugumui lėšų negaili – įrenginėjamos išmaniosios perėjos, 700 perėjų įrengtas ryškus kryptinis LED apšvietimas, pavojingiausiose perėjose įrenginėjamos saugumo salelės. Statistika rodo, kad šios investicijos pasiteisina – šį rugsėjį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Kauno perėjose eismo nelaimių sumažėjo 4 kartus (2017 m. rugsėjį – 16 nelaimių, 2018 m. rugsėjį – 4 nelaimės).

„Kauno diena“ jau rašė, kad šis kelių ženklinimas sulaukė kritiškų nuomonių.