Kaune vykusioje rudens gėrybių ir amatų mugėje kauniečiai pirko tradicinius gaminius ir ganė akis į išskirtinius amatininkų darbus. Tačiau nemažai miestiečių nesuprato, kuo ši mugė skiriasi nuo kitų panašių Kauno mugių.

Perkamiausi - moliūgai

Kauniečiai, kurių maisto atsargoms kaupti skirtuose sandėliukuose buvo likusi bent viena tuščia lentyna, trūkstamą medaus indelį, konservuotų paprikų ar pomidorų stiklainiuką bei džiovintų grybų ryšulėlį rado savaitgalį vykusioje rudens gėrybių ir amatų mugėje. Kur ne kur ant kelių prekystalių buvo galima rasti ir ką tik iš sodų ar miškų atvežtų rudens gėrybių: moliūgų, slyvų, riešutų, obuolių, kriaušių ir ką tik iš miško parsineštų bruknių.

„Mugėje daržovių karaliumi tapo moliūgai. Čili pipiriukai liko antroje vietoje“, - sakė ant prekystalio mėlynes, mėlynąsias slyvas, brokolius, pupeles pardavinėjusi Janina Kubilienė.

Tačiau daržovių pertekliumi mugė negalėjo pasigirti. Jų trūkumą pastebėjo ne tik pirkėjai, bet ir patys prekeiviai.

„Atvykdamas į mugę galvojau, kad su savo mediniais papuošalais neįsipaišysiu į atmosferą. Tikėjausi iš visų pusių išvysti prekeivius obuoliais, kriaušėmis ar grybais. Dabar matau, kad čia daugiau Gariūnai nei daržovių mugė“, - sakė iš Vilniaus atvykęs tautodailininkas Vytautas.

Žiemai atsargų prikaupusieji galėjo smaguriauti jau įprastomis, tačiau mugių lankytojų pamėgtomis ne rudens sezono gėrybėmis: smetoniška gira, kaimišku alumi, įvairių rūšių sūriais ir mėsos gaminiais ar meduoliais.

Trūko originalumo

„Koks juokingas - noriu tokio“, - į išsišiepusį ir šokantį medinį ežiuką pirštu bakstelėjo šviesiaplaukė moteris.

Nors ir kaip daugelis mugės lankytojų ieškojo, tačiau dar nematytų amatininkų ar tautodailininkų dirbinių mugėje nebuvo lengva rasti.

Akį traukė iš medžio išskobti įvairaus dydžio grybai ir ežiukai, iš šieno pinti arkliukai ar rūpintojėliai, kabantys pinti buteliai, kalvių rankomis pagaminti vorai bei kiti vabalai.

„Pirmą darbą nupyniau prie žvakių šviesos, nes buvo dingusi elektra. Tik kitą dieną pamačiau, kad gražiai gavosi. Šienas iš mūsų laukų ir pievų“, - pasakojo iš šieno įvairius rankdarbius pinanti Marijampolės tautodailininkų klubo „Mūza“ narė Danutė Saukaitienė.

Mėgstantiems mugėje įsigyti papuošalų, aksesuarų ar drabužių prekeiviai siūlė įvairius gobtuvus, megztas ir veltinio pirštines ar kojines, žalvario apyrankes ir žiedus bei dekupažo technika padarytus auskarus.

„Tokios mugės - galimybė pasireikšti žmonėms, kurie domisi archeologija. Šios apyrankės ir žiedai pagaminti pagal Veršvų piliakalnyje ar Marvelėje rastus papuošalus“, - tikino apie 30 litų kainuojančias apyrankes ir po 15 litų žiedus pardavinėjęs Rimantas Ordinas iš Veliuonos.

Įvertino aštuoniais balais

Nors, anot šventės organizatorių, mugėje dalyvavo apie du šimtai ūkininkų, smulkiųjų verslininkų ir amatininkų, nemaža dalis lankytojų nesėkmingai bandė rastai tai, kas šį renginį skiria nuo kitų panašių Kauno mugių.

„Pasigedau rudens gėrybių. Tikėjausi, kad bus mažiau kinų šlamšto, daugiau daržovių“, - sakė prie moliūgų eilėje stovėjusi Regina Nevardaitienė.

„Liūdnokas vaizdas ir mugė pasirodė labai jau trumpa. Pasirodė, jog mugė buvo prastesnė nei ekologiški turgeliai“, - kritikos negailėjo ponia Irena mugėje nusipirkusi kriaušių.

„Šventė gera. Galėčiau įvertinti aštuoniais balais. Trūksta tradicijos, tad po kelių metų rudens ir amatų mugėje bus daugiau prekeivių ir pirkėjų“, - šventės sėkme neabejojo Lietuvos žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Gintaras Nagulevičius.