Karo pabėgėliams labiausiai šiame krašte padeda vietos bendruomenės, seniūnijos, nevyriausybinės organizacijos. Kartu surėmusios pečius jos suteikia ne tik reikiamas paslaugas, bet ir padeda ukrainiečiams integruotis į bendruomenes, susirasti darbą“.
Kauno rajono savivaldybės Gyventojų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja Raminta Grėbliauskienė informavo, kad Kauno rajone prieglobstį rado 2 356 Ukrainos karo pabėgėliai, jiems suteikta visa būtina pagalba, mokyklose ugdomi 167 ukrainiečių vaikai.
Sveikatinimo paslaugos
UNHCR atstovė Lietuvoje birželio 9 d. lankėsi pakaunės organizacijose, kurios rūpinasi karo pabėgėlių apgyvendinimu, švietimu, įgyvendina įvairius integracijos ir šveitimo projektus.
Delegacija iš pradžių užsuko į Ežerėlio jaunimo ir suaugusiųjų ugdymo centrą. Jis įgyvendina projektą, kuriuo Ežerėlyje ir Zapyškyje gyvenantiems ukrainiečiams suteikiamos ne tik sveikatinimo, reabilitacijos paslaugos, bet ir įvairios sociokultūrinės veiklos.
Kauno rajone prieglobstį rado 2 356 Ukrainos karo pabėgėliai, jiems suteikta visa būtina pagalba, mokyklose ugdomi 167 ukrainiečių vaikai.
Centre įsikūrę sveikatos namai, čia galima pailsėti druskų kambaryje, SPA kapsulėje, atliekamos įvairios procedūros, masažai. Pagal projektą šios paslaugos karo pabėgėliams teikiamos nemokamai.
„Pas mus ukrainiečiai gali atpalaiduoti ir kūną, ir sielą. Paslaugas teikiame 40 karo pabėgėlių, nors Ežerėlyje jų gyvena gerokai daugiau“, – pasakojo Ežerėlio jaunimo ir suaugusiųjų ugdymo centro valdybos pirmininkė Jolanta Marija Malinauskaitė.
Pirmininkė akcentavo, kad ukrainiečiams iš pradžių buvo sunku įsilieti į bendruomenes, nes tikėjosi greitai grįžti namo. „Matydami, kaip sunkiai jiems sekasi, ir ėmėmės šio projekto. Rūpinamės ne tik jų sveikata, bet ir plečiame akiratį, organizuojame ekskursijas, įtraukiame į bendruomenių veiklas, renginius“, – vardijo J. M. Malinauskaitė.
Jos teigimu, nemažai ukrainiečių Ežerėlyje įsitvirtino ir gyvena visavertį gyvenimą: turi nuolatinius darbus Ežerėlio įmonėse, vaikai lanko ugdymo įstaigas, dalyvauja renginiuose, ukrainiečių vaikai jau kalba lietuviškai.
Suvienijo futbolas
UNHCR atstovė Lietuvoje užsuko ir į Vilkiją, kur gyvena daugiau nei 100 karo pabėgėlių.
Vilkijos seniūnas Paulius Amanaitis prisiminė pirmas dienas, kai į mūsų šalį pradėjo plūsti nuo karo bėgantys ukrainiečiai.
„Į Vilkiją tada atvyko 160 ukrainiečių, dalis jų apsigyveno pas vilkijiečius, tačiau daugiausia – Kauno technologijų mokymo centro Vilkijos skyriaus bendrabutyje. Su kai kuriais iš jų net negalėjome susikalbėti, nes jie nemokėjo jokios kitos kalbos“, – teigė seniūnas.
Tuomet į pagalbą atėjo šios bendruomenės narys, mokytojas, futbolo treneris, ukrainietis Olehas Fedorčakas, kuris Lietuvoje gyvena 27 metus.
Futbolo treneris padėjo ne tik vertėjaujant, jis nusprendė ukrainiečių vaikus mokyti futbolo, organizuoti vasaros futbolo stovyklas. „Futbolas mus suvienijo“, – įsitikinęs O. Fedorčakas.
Vilkijos gimnazijos direktorė Dalė Keliauskienė patvirtino trenerio žodžius. „Per įvairias veiklas ukrainiečių vaikams pavyko lengviau integruotis į mūsų bendruomenę. Mokslo metų pradžioje turėjome 29 mokinius iš Ukrainos, šiuo metu liko 19. Pradinukai mokosi kartu su lietuvių vaikais, o vyresni tęsia mokslus Ukrainos mokyklose – pamokos jiems vyksta nuotoliniu būdu“, – sakė direktorė.
Mokyklos vadovės teigimu, mažesniems vaikams apsiprasti naujoje vietoje yra žymiai lengviau, jie čia mezga naujas draugystes, mokosi lietuvių kalbos, sužino naujų dalykų, vyresniems sunkiau – jie laukia, kada grįš namo. Direktorė patikino, kad dauguma pradinukų jau neblogai moka lietuvių kalbą, kai kurie – net puikiai. „Mūsų mokinė Anna Pyvovar šįmet net dalyvavo raiškiojo skaitymo konkurse lietuvių kalba ir gavo apdovanojimą“, – vaikų pasiekimais džiaugėsi direktorė D. Keliauskienė.
Pasitaiko ir konfliktų
„Mes su ukrainiečiais bendraujame visą parą, juk jie gyvena mūsų mokymo įstaigos bendrabutyje. Esame jiems ir konsultantai, ir jų problemų sprendėjai, o tai nelengva, juk socialinių paslaugų teikimas nėra mūsų funkcija“, – pabrėžė Kauno technologijų mokymo centro Vilkijos skyrius vedėja Dalytė Rudzevičienė.
Mokymo centras įdarbino kelis darbuotojus, kurie yra tarsi tarpininkai tarp karo pabėgėlių ir įstaigos, padeda kasdieniuose buities klausimuose.
Iš pradžių bendrabutyje gyveno beveik 160 karo pabėgėlių, šiuo metu – 107. „Tie, kurie turėjo finansinių galimybių, išsikraustė, išsinuomojo butus. Pas mus liko tie, kas tokių sąlygų neturi“, – paaiškino D. Rudzevičienė.
Jos teigimu, ukrainiečiai yra dėkingi, kad turi geras apgyvendinimo sąlygas, gyvena gamtos apsuptyje, šalia veikia renovuota gimnazija, tačiau pasitaiko visko, net ir konfliktų. „Po vienu stogu gyvena visokių žmonių, kai kurie nedirba ir nenori to daryti, vieni labiau mėgsta švarą, kiti – priešingai, tad kyla ir konfliktinių situacijų, kurias bandome išspręsti“, – teigė vedėja.
UNHCR atstovė Lietuvoje V. Kontvainė dėkojo visoms įstaigos ir žmonėms, kurie padeda, kad karo pabėgėliai iš Ukrainos mūsų šalyje jaustųsi saugūs. Ji pažadėjo artimiausiu metu pakaunėje apsilankyti dar kartą, šįkart susitinkant su pačiais ukrainiečiais, kurie čia gyvena.
