Kauno miesto savivaldybė patvirtino S.Dariaus ir S.Girėno stadiono detalųjį planą. Tai – pirmasis žingsnis siekiant rekonstruoti didžiausią šalies stadioną. Kitais metais planuojama parengti techninį rekonstrukcijos projektą. Kauno miesto savivaldybė nėra pajėgi stadioną rekonstruoti savo biudžeto lėšomis, todėl ketinama pritraukti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą.

Kauno meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į LR Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas prisidėti prie nacionalinės reikšmės stadiono rekonstrukcijos, tam panaudojant 2014–2020 m. finansinės perspektyvos ES paramą ir šiuo laikotarpiu numatyti 20 mln. litų, reikalingų S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijai.

"Suderinti detalųjį S.Dariaus ir S.Girėno stadiono planą užtruko daugiau nei metus, kadangi tai yra Kultūros paveldo teritorija, kuriai galioja atitinkami reikalavimai. Tačiau galime pasidžiaugti, jog detalusis planas jau suderintas ir pasirašytas. Kitas žingsnis bus techninio rekonstrukcijos projekto rengimas. Norime, kad ne tik Kaunui, bet ir visai Lietuvai reikšmingas sporto objektas būtų sutvarkytas ir atitiktų UEFA saugumo ir infrastruktūros bei patvarumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus. Šis kompleksas yra Kauno miesto kultūrinio ir sportinio gyvenimo centras. Jame vyksta įvairių sporto šakų miesto, šalies ir tarptautinės varžybos, kultūros ir sveikatinimo renginiai", – sakė Kauno meras A.Kupčinskas.

Racionalesnė investicija

Lapkričio pabaigoje vykusiame Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje nutarta tęsti įstrigusias Nacionalinio stadiono Vilniuje statybas. Skaičiuojama, kad tai galėtų kainuoti net 250 mln. litų. Pasak Kauno mero, daug racionaliau būtų galutinai sutvarkyti šiuo metu didžiausią šalyje S.Dariaus ir S.Girėno stadioną, kuris galėtų tapti nacionalinės reikšmės stadionu.

"Kad S.Dariaus ir S.Girėno stadionas atitiktų tokį patį lygį kaip ir sostinėje planuojamas Nacionalinis stadionas, užtektų net 12 kartų mažiau lėšų. Lėšų skirtumas akivaizdus, o pasiektas rezultatas – nacionalinės svarbos objekto galutinis sutvarkymas. Kol Vyriausybėje vyksta įvairios peripetijos dėl Nacionalinio stadiono, S. Dariaus ir S.Girėno kompleksas turėtų būti sutvarkytas iš ES lėšų. Valstybės tikslas turėtų būti būtent šio stadiono sutvarkymas iki kol atsiras kitas variantas", – teigė A. Kupčinskas.

"Būtina sutvarkyti Kaune esantį S.Dariaus ir S.Girėno stadioną ir išsaugoti Kaunui itin reikšmingą objektą", – pabrėžė Kauno miesto tarybos Socialdemokratų frakcijos seniūnas Valys Venslovas.

Didžiausias stadionas

Šiuo metu S.Dariaus ir S.Girėno stadione yra 9180 sėdimų vietų žiūrovams. Po rekonstrukcijos jų būtų daugiau kaip 10 tūkst. Rekonstruojant planuojama įrengti VIP tribūną, stadiono vejos šildymo sistemą, autonominę elektros energijos sistemą, atskirą tribūną svečių komandos sirgaliams.

Praėjusią vasarą S.Dariaus ir S.Girėno stadione vyko šimtus dalyvių pritraukęs Europos lengvosios atletikos komandų čempionatas ir pirmą kartą Lietuvoje surengtas Europos U-19 futbolo čempionatas.

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro istorija

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras yra seniausias Lietuvoje sporto ir kultūros renginiams organizuoti skirtas statinys. 1921 m. Kauno miesto savivaldybės išnuomotame Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai (LFLS) žemės sklype buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai.

Tuomečio LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva pagal jo parengtą projektą, iš dalies ir jo lėšomis 1924–1925 m. Kauno Ąžuolyne įrengtas pirmasis Lietuvos sporto stadionas.
Racionaliau: bendru specialistų vertinimu, kur kas racionaliau tvarkyti S.Dariaus ir S.Girėno stadioną.