Prekybos miestelis "Urmas", pašonėje turintis 1000 litų banknotą eksponuojantį pastatą, dabar įgijo statinį, nukeliantį į XIX a. pabaigą.

"Urmo" miestelio savininkai siekia visiškai sunaikinti sovietinį laikotarpį menantį bazės įvaizdį ir transformuoti čia esančius objektus bei erdves į senovę menantį turgų. Norima, kad tai būtų ne tik apsipirkimo, bet ir laisvalaikio praleidimo vieta. Jau ir iki šiol nemažai yra padaryta. Pavyzdžiui, sukurtas geležinkelio stoties peronas, kuriame renkasi senienų mėgėjai.

Pakviestas dirbti drauge vilnietis architektas Ričardas Stulpinas pirmiausia pradėjo piešti didžiųjų galerijų eskizus ir svarstyti, kaip transformuoti sandėlius. Tada jam kilo mintis galerijų prieigose sukurti savotiškus vartus į turgų – taigi buvo sugalvota pastatyti čia U raidės formos pastatą su dviem stoginėmis, puoštomis vitražais.

Stoginėse planuojama pastatyti įsigytus du angliškus senovinius dviejų aukštų autobusus. Trijuose sujungtuose mūriniuose pastatuose veiks restoranai, parduotuvė, kazino.

"Nesinorėjo daryti konkretaus pastato kopijos, naujasis statinys – lyg XIX a. pabaigos angliška istorizmo stiliaus vila, nes panaudotas raudonų plytų dekoras ir baltas tinkas", – aiškino autorius. Pastatas, sufleravo architektas, šiek tiek panašus į XIX a. pabaigos autobusų stotį.

Beveik uždarame pastato kieme planuojama organizuoti įvairius renginius, galbūt išlieti čiuožyklą, pastatyti įrenginių vaikams. Tikimasi, kad atidarymo šurmulys čia užvirs jau prieš šias Kalėdas.

Architektui yra priimtina statyti senovę imituojančius statinius. "Daugiau kaip 20 metų dirbau Paminklų restauravimo institute, prisidėjau atnaujinant dvarus, prezidentūrą. Kadangi nesutikau su Valdovų rūmų koncepcija, išėjau iš instituto ir dirbu sau. Istoriniai architektūros stiliai yra mano kraujyje", – pasakojo R.Stulpinas.

Jam nesuprantama, kodėl yra privalu kurti šiuolaikinės stilistikos statinius, jis ilgai galėtų diskutuoti, kas yra modernu ir šiuolaikiška. "Kur parašyta, kad architektūra turi atspindėti esantį laikotarpį? Nei architektui, nei užsakovui nėra apribojimų rinktis stilistiką. Svarbiausia, kad architektūra būtų estetiška – kad būtų išlaikytos proporcijos, sukurta harmonija, grožis", – mano architektas.