Istorija kartojasi?

Į „Kauno dieną“ kreipėsi kelių daugiabučių namų gyventojai su ta pačia problema. Jų namo bendrija pirmininku pasamdė Gediminą Zakšauską. Jis valdomuose namuose negyvena, tad, anot kauniečių, gali bet kaip elgtis su gyventojų lėšomis.

Šį kartą gyventojai paprašė likti anonimais: su samdomu bendrijos pirmininku ir taip ne visada pavyksta rasti bendrą sutarimą, tad baiminasi, kad, įvardijus konkretų namą, kils dar didesnių bėdų. Gyventojai skundėsi, kad daugiabutyje buvo atlikti remonto darbai, bet jau dabar matosi defektai.

Jų teigimu, samdomas bendrijos pirmininkas turėjo nepriimti darbų, prašyti rangovų, kad šie taisytų paliktą broką. Galiausiai, net ne viskas atlikta pagal projektą.

„Darbai buvo atlikti, tačiau, gyventojams pastebėjus broką, pirmininkas visais būdais siekė tempti laiką iki garantinio termino pabaigos, kad viskas būtų taisoma gyventojų lėšomis“, – pasakojo kauniečiai.

Šis gyventojų skundas priminė kitų dviejų Kauno daugiabučių gyventojų istorijas, kuriose minima G. Zakšausko pavardė. Vieno T. Masiulio gatvės daugiabučio namo gyventojai „Kauno dienai“ pasakojo, kad daugiau nei prieš penkmetį pažįstami rekomendavo pasamdyti bendrijos pirmininku G. Zakšauską, tačiau ši rekomendacija greitai pavirto dideliu galvos skausmu.

Daugiabutyje buvo atlikta renovacija. Gyventojai įtarė, kad tarp pasamdyto, bet valdomame name negyvenančio bendrijos pirmininko ir rangovų galėjo būti susitarimų ar draugystės ryšių, nes į paliktus defektus G. Zakšauskas tarsi užmerkė akis. Gyventojų pasamdyti statybos inžinieriai pirštu bedė į broką ir ne pagal projektą atliktus darbus, kurių pirmininkas nė negalėjo priimti.

Tarp defektų tuomet vardyti netinkamai atlikti cokolio hidroizoliacijos, drenažo, ventiliacijos, rūsio ir stogo šiltinimo darbai. Žmonės skundėsi, kad nuo drėgmės stogo gegnės greitai apaugo pelėsiu, o per pakeistus langus pūtė vėjas.

„Pirmininkas nevykdė įsipareigojimų, darė viską, kad tik nebūtų nustatytas brokas. Tuomet buvo neįmanoma prisišaukti pagalbos“, – dienraščiui pasakojo T. Masiulio gatvėje esančio daugiabučio gyventojai.

„Visus išvardytus defektus ir trūkumus, remiantis statybos taisyklėmis, rangovas ir techninis prižiūrėtojas turėjo tikrinti kartu, taigi abu vienodai atsako. Akivaizdu, kad nei rangovas, nei techninis prižiūrėtojas privalomų statybos taisyklių nei skaito, nei jas žino. Bendrija perskaičiuos atliktų darbų kiekius, nes akivaizdžiai matosi, kad yra įrašyta darbų, kurie nebuvo atlikti, o kai kurių darbų apimtys aktuose didesnės, nei yra realiai“, – tuomet apie surastus defektus kalbėjo į gyventojų pusę stoję statybų inžinieriai.

Nekokybiška: gyventojai užfiksavo, kad rangovai netinkamai apšiltino stogą, tad pradėjo kauptis pelėsis. / „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Problemos kitame name

Apie G. Zakšausko veiklą „Kauno dienai“ papasakojo ir vieno A. Juozapavičiaus prospekto daugiabučio buvęs bendrijos pirmininkas. Jis atskleidė, kokiais būdais samdomas pirmininkas užsitikrino daugiabučio valdymą. Šis konfliktas buvo persikėlęs ir į teismą.

„Situacija tokia, kad į bendrijos pirmininko rinkimus atėjo G. Zakšauskas su pašaliniu advokatu, kuris prieš tai jau buvo surinkęs namo gyventojų atstovavimo teises. Tokiu būdu žmonės iš šalies, neturintys jokio ryšio su namu, susirenka daugiabučio gyventojų daugumą. Turėdami įgaliojimus, jie už gyventojus priima sprendimą balsuoti už samdomą pirmininką“, – prisiminė buvęs minėto daugiabučio gyventojas.

Jis įsitikinęs, jei bendrijos pirmininku išrinktas asmuo kartu yra ir namo gyventojas, kuris rūpinasi daugiabučio priežiūra.

„Gyventojai-pirmininkai siekia, kad visi kaimynai už darbus mokėtų mažiau, bet kartu – kad viskas būtų prižiūrėta, tvarkinga. Toks žmogus iš savo namo nedaro verslo. O kai ateina pirmininkas iš šono, jo užduotis yra ne tiek prižiūrėti namą, bet gauti renovacijos projektinę sumą ir darbus pavesti atlikti pažįstamų įmonėms“, – kalbėjo pašnekovas.

Problemų nėra?

Susisiekus su G. Zakšausku, jis nustebo išgirdęs, kad kai kurių jo prižiūrimų namų gyventojai yra nepatenkinti jo teikiamomis paslaugomis. Samdomas bendrijų pirmininkas teigė, kad šiuo metu prižiūri apie penkiolika daugiabučių Kaune ir Kauno rajone ir esą jokių problemų dabar nekyla.

„Neturiu dabar nė vieno namo, kurio gyventojai kažkuo skųstųsi. Keliuose namuose renovacija jau pabaigta prieš keletą metų, tad labai nustebau, kad kažkas skundžiasi dėl defektų. Niekas man neskambino, nesakė, kad kas būtų negerai. Jei žmonės mano, kad yra bėdų, tegul man skambina“, – teigė G. Zakšauskas, pridūręs, kad pagal įstatymus namo bendrijos susirinkimas šaukiamas bent kartą per metus, tačiau jei yra kokių klausimų, susirinkimai gali būti organizuojami dažniau. Jų metu esą ir galima aptarti klausimus dėl nekokybiškų darbų.

Priminus, kad prieš kelis metus tokios pat bėdos kartojosi T. Masiulio gatvės ir A. Juozapavičiaus prospekto daugiabučiuose, kai rangovai buvo galimi pažįstami, todėl kai kurie defektai pražiūrėti pro pirštus, bendrijų pirmininkas tikino, kad renovacijos darbams rangovai esą visada parenkami konkurso būdu ir laimėjusios įmonės su juo nėra susijusios.

„Kaip gali pasamdyti pažįstamą rangovą, jei viskas daroma konkurso būdu? Yra valstybinė programa, kuri įpareigoja skelbti konkursą. Taisyklėse nusakyta viskas. Juk ne pirmininkas parenka rangovą“, – aiškino G. Zakšauskas.

Samdomas bendrijos pirmininkas turėjo nepriimti darbų, prašyti rangovų, kad šie taisytų paliktą broką.

Priminus, kad anksčiau į viename name vykusį susirinkimą jis buvo atsivedęs advokatą, kuris turėjo gyventojų įgaliojimus ir tokiu būdu buvo priimami spendimai, pašnekovas teigė, kad tokie atvejai – išimtis.

„Buvo konkretus namas ir konkretūs žmonės. Bet ten buvo išskirtinė situacija, kuomet namas buvo susiskaldęs – dalis už seną pirmininką, dalis – už naują. Susirinkimas vis neįvykdavo, nes nesusirinkdavo kvorumas, todėl gyventojams niekaip nepavyko priimti sprendimo, ar keisti pirmininką. Todėl viena pusė sumąstė pasamdyti advokatą, gauti įgaliojimus ir taip surengti balsavimą“, – komentavo samdomas bendrijų pirmininkas.

Kai pats pirmininkas nemoka bendrijos mokesčių ir nėra prižiūrimo namo gyventojas, gal pinigus leisti lengviau? – pasiteiravo „Kauno diena“.

„Esu samdomas žmogus, kuris turi savo pareigas, gaunu atlygį. Dalies namų gyventojai patys mane susirado. Dar iki šiol skambina, bet aš neplečiu veiklos, nes fiziškai nespėčiau. Namo gyventojai dažnai neturi žmogaus, kuris galėtų būti profesionalus pirmininkas, nes reikia nuolat prisitaikyti prie naujų įstatymų“, – savo poziciją pateikė G. Zakšauskas.

Gyventojų (ne)atsakomybė

Defektus padėję fiksuoti statybų ekspertai „Kauno dienai“ pripažino: daugiabučių namų gyventojai dažnai patys kalti, kad jų name – betvarkė. Tokie gyventojai, deja, patys piršto nepakelia, lengva ranka leidžia už juos balsuoti kitiems, todėl nukenčia aktyvūs ir tvarkytis linkę kaimynai.

Visus išvardytus defektus ir trūkumus, remiantis statybos taisyklėmis, rangovas ir techninis prižiūrėtojas turėjo tikrinti kartu, taigi abu vienodai atsako.

„Mes tokius žmones vadinam homo sovieticus. Jie nieko nenori daryti patys. Mūsų atveju dalis tokių gyventojų pyko, nes parodėme, kad dėl nekokybiškų darbų atsirado pelėsis, pyko, kad juos pakėlėme nuo sofos ir neleidome tuo metu žiūrėti televizoriaus. Dėl rasto pelėsio jie buvo linkę kaltinti mus, o ne pirmininką, kuris priėmė nekokybiškai atliktus darbus. Samdomi pirmininkai tokiais žmonėmis ir užsiima, o tada normalūs žmonės, kuriems iš tiesų rūpi, turi kentėti“, – pastebėjo statybų ekspertai, konsultavę gyventojus dėl paliktų defektų.

„Įgaliojimus advokatui dažniausiai parašo tie žmonės, kurie yra apatiški ir jiems dėl visko nusispjauti. Tada kažkas tokiais žmonėmis pasinaudoja ir pelnosi tiek jų, tiek likusių namo gyventojų sąskaita.

Tokia sistema nenusižengia įstatymams, nes kiekvienas pilietis gali parašyti įgaliojimus, perleisti savo balsą kitiems, leisti atstovauti jų interesams. Tačiau kai daliai gyventojų nerūpi, prasideda įvairios bėdos. Jei į pirmą susirinkimą ateina mažiau nei pusė gyventojų, kitame reikiamas kvorumas jau mažesnis. Tai leidžia darbus atlikti su mažesnės gyventojų dalies pritarimu. Žinoma, be tokios išimties išvis jokių darbų neatliksi, nes vis gyventojai nesusirinktų ir nieko nenuspręstų, bet, visgi, žmonės turėtų dalyvauti, domėtis, tuomet ir landų būtų mažiau“, – pastebėjimais dalijosi ir buvęs bendrijos pirmininkas.

Pašnekovai pripažino, kad gyventojų abejingumas privertė antrą kartą užlipti ant to paties grėblio. Vieni pasakojo, kad po ilgų procesinių veiksmų pavyko iš namo bendrijos pirmininko vietos iškrapštyti iš šono pasamdytą G. Zakšauską, tačiau gyventojai nubalsavo, kad jų namą vėl prižiūrės laisvai samdomas pirmininkas, kuris neturi turto tame name ir nėra jame registruotas.

„Naujam pirmininkui taip pat nė motais namo reikalai. Arba negalim prisišaukti, kad atliktų būtinus darbus, arba turim mokėti už neaiškius remontus. Patys gyventojai nenori būti pirmininkais ir prisiimti atsakomybės, todėl ir vėl patiki daugiabučio priežiūrą neaišku kam“, – pastebėjo vieno namo gyventoja.

„Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Žada keisti tvarką

Į redakciją kreipęsi daugiabučio gyventojai tikino, kad dabartinė tvarka, kai bendrijos pirmininku gali būti samdomas asmuo, kuris konkrečiame prižiūrimame name negyvena, kelia daug neaiškumų. Pasak jų, reikėtų tvarką koreguoti, kad įstatymuose būtų kuo mažiau interpretacijų.

„Į viešumą vis išlendančios istorijos kelia daug klausimų – kas prižiūri laisvai samdomų bendrijos pirmininkų veiklą ir kaip gyventojams apsisaugoti nuo nesąžiningų bendrijos pirmininkų? Žmonės turi žinoti, kokios rizikos kyla pasirenkant šią daugiabučio valdymo formą, ką turi žinoti prieš priimat sprendimą samdyti pirmininką iš išorės ir kaip gali ginti savo teises, jeigu yra nepatenkinti teikiamų paslaugų kokybe“, – „Kauno dienai“ aiškino Aplinkos ministerijos atstovai ir pridūrė, kad dažnai gyventojai nė nepasidomi pirmininko kompetencijomis ar kur galės kreiptis, jei jų netenkins samdomo pirmininko teikiamos paslaugos.

Aplinkos ministerijos atstovai sakė, kad pagal šiuo metu galiojantį Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, bendrijos valdymo organai yra valdyba arba bendrijos pirmininkas.

Bendrijos pirmininku gali būti renkamas fizinis asmuo, atitinkantis bendrijos įstatuose nustatytus reikalavimus. Jis renkamas trejiems metams ir šiuo metu kadencijų skaičius neribojamas. Bendrijos pirmininkas renkamas arba atšaukiamas iš pareigų visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu, kai už sprendimą balsuoja daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.

„Jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, kuris neturi buto ar kitų patalpų tame pastate, kurio bendrojo naudojimo objektams valdyti įsteigta bendrija, joje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba“, – tvarką dėl samdomų bendrijų pirmininkų dėstė Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės vyr. specialistė Vaiva Rumbutienė.

Ji nurodė, kad šiuo metu Aplinkos ministerija rengia minėto įstatymo pakeitimo projektą.

„Projekte siūloma išplėsti bendro naudojimo objektų valdymo steigiant bendriją taikymo sritį taip, kad ji apimtų visų nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, taip pat ir sodininkų valdomų žemės sklypų, statinių, butų ir kitų patalpų pastate – savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendro naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą. Be to, projekte numatoma siūlyti reglamentuoti ir bendrijos pirmininko kadencijos trukmę, kuri turėtų būti ne trumpesnė kaip dveji metai ir ne ilgesnė kaip penkeri metai“, – planuojamus pokyčius vardijo V. Rumbutienė.

Ji įvardijo dar vieną svarbų pakeitimą – projekte numatoma nustatyti, kad bendrijos pirmininku galėtų būti tik bendrijos narys: fizinis asmuo arba bendrijos nario juridinio asmens vadovas, atitinkantis bendrijos įstatuose bendrijos pirmininkui nustatytus reikalavimus.

„Taip pat numatoma siūlyti pakeitimą, kad bendrijos pirmininkui iš pareigų atšaukti pakaktų pusės visų bendrijos narių balsų“, – apie tai, kad gyventojams bus lengviau keisti lūkesčių nepatenkinusį pirmininką, nurodė Aplinkos ministerijos specialistė.