Kviečia į šventę
"Kariuomenės ir visuomenės dieną švenčiame labiau nei Šaulio dieną, todėl šiemet nusprendėme keistis. Juolab kad kitąmet Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) – 100 metų. Tai bus tarsi maža repeticija prieš didžiulį jubiliejų", – Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas ats. kpt. Vytautas Žymančius, Joninių išvakarėse kauniečius ragino neišsibarstyti po Lietuvą, bet likti mieste.
Birželio 23 d. 10 val. Šaulio dienos minėjimas, anot jo, prasidės šv.Mišiomis, o vidudienį persikels į Rotušės aikštę, kur iš šaulių lūpų nuskambės priesaikos ir pasižadėjimo žodžiai. Šventėje ypač laukiami civiliai. Šauliai ne tik pasakos apie LŠS veiklą, bet ir pakvies paragauti tikros kareiviškos košės. Šeimininkės pastarosios negailės – gardintos svogūnais ir kitais prieskoniais, į lėkštes krės po kupiną samtį.
"Šauliai turi dirbti tautai", – anot kpt. V.Žymančiaus, sąjungos nariai tądien tai įrodys ne žodžiais, o krauju.
Prisijungti prie kilnaus tikslo bus kviečiami ir kiti šventės dalyviai – kelioms valandoms Rotušės aikštėje išdygusioje donorų palapinėje, bus laukiami visi norintieji pasidalyti krauju.
Negali būti teisti
Šiuo metu LŠS priklauso apie 11 tūkst. narių. Kauno apskritis vienija kone 2 tūkst. šaulių. Daugiau nei pusė jų – jaunieji.
"Pastarųjų būtų dar daugiau, jei turėtume pakankamai suaugusiųjų ir jėgų skleisti LŠS idėjas. Kaip yra dabar? Dabar nespėjame aplankyti visų mokyklų ir pabendrauti su visais norinčiaisiais", – Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas buvo pasiruošęs atsakyti į visus klausimus.
Kas yra Šaulių sąjunga? Tai visuomeninė organizacija. Sukarinta, tačiau įtvirtinta įstatymu. Pagrindinė jos veikla – didinti Lietuvos saugumą. Šauliai suskirstyti į tris blokus. Viename jų koviniai, apsaugos ir komendantiniai šauliai, kitame – civiliai specialistai, o trečiame sąjungos rėmėjai ir jaunieji šauliai
"Jaunaisiais šauliais laikomi asmenys nuo 11 iki 18 metų amžiaus arba tol, kol lanko mokyklą. Vėliau jie arba išeina iš sąjungos arba tampa šauliais", – paklaustas, kas gali tapti LŠS nariais, kpt. V.Žymančius buvo konkretus: tie, kurie turi noro.
Mano ir šios stovyklos tikslas – parodyti, kad geras vadovas geba reikalauti ne įsakymais. Čia juk ne kariuomenė.
Pagrindinė sąlyga, keliama kandidatams – asmeninės bylos švarumas. Vadinasi, joje negali būti įrašų apie teistumą.
"Tas pats galioja ir etatiniams LŠS darbuotojams. Štai visai neseniai teko atsisveikinti su vienu žmogumi. Kai priėmėme dirbti, jis buvo įtariamasis, o išnagrinėjus bylą ir paskelbus nuosprendį pripažintas kaltu", – rankomis skėstelėjo pašnekovas.
Tuo metu visus tuos, kurie gali pasigirti nepriekaištinga reputacija ir nori įsilieti į LŠS gretas, V.Žymančius kvietė kreiptis į artimiausią šaulių padalinį, užpildyti reikalingus dokumentus, susipažinti su organizacijos veiklos specifika, išklausyti kursus ir duoti jaunojo šaulio pasižadėjimą arba šaulio priesaiką.
Mintis prieš kumštį
Ką veikia šauliai ir ar jie naudoja ginklą? Šie klausimai bene pagrindiniai, kuriuos užduoda paaugliai, trokštantys apsivilkti kamufliažinius drabužius.
Taip, LŠS nariams įstatymų nustatyta tvarka yra suteikiamos galimybės naudoti kovinius ginklus mokymuose ir šaudymo pratybose. Pagal nustatytą tvarką organizacija naudoja ne tik Lietuvos kariuomenės bet ir savo ginkluotę. Tačiau šaudymas nėra pagrindinis šaulių užsiėmimas, o vadai nuolat akcentuoja ne fizinę jėgą, bet minties galią ir išprusimą.
"Jaunus žmones imponuoja vakarietiški filmai, kuriuose jie mato specialiųjų pajėgų karius. Mes norime pasakyti, kad Lietuvai reikia ne tik karių, bet ir protingų, išsilavinusių žmonių", – todėl, anot V.Žymančiaus, bendraujant su jaunimu daug dėmesio skiriama jų švietimui ir akiračio plėtimui.
Su jaunaisiais šauliais bendrauja įvairių sričių specialistai, kurie dalijasi savo sukauptų žinių bagažu. Vaikai ir paaugliai nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose, mokymuose, stovyklose.
Vienoje tokių teko proga ir mums apsilankyti ir "Kauno dienos" žurnalistams.
Patys dėliojo taisykles
Priešingai nei tikėjomės, V.Žymančius mus atvežė ne į miško tankmę, su užslapstytomis palapinėmis joje. Automobilio variklį šaulys išjungė "Kauno Žalgirio jachtklubo" teritorijoje.
Laužo kaitros braškinamų šakų taip neišgirdome – iš nedidelės patalpos pirmąjame aukšte sklido tik įtaigūs karo istoriko prof. dr. Valdo Rakučio žodžiai apie lyderystę. Kaip netrukus paaiškėjo, savaitės trukmės stovykla skirta jauniesiems šauliams lyderiams.
"Kol kas sunku pasakyti, ar visi jų turi lyderio savybių ir labai abejoju, kad per tokį trumpą laiko tarpą jiems pavyks iki galo atsiskleisti, tačiau manau, tai bus puiki mokykla", – į jaunuosius kolegas pro langą žvelgė V.Žymančius.
Jam antrino ir stovyklos vadovas, Kauno apskrities Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vado pavaduotojas Vydas Verbilis. Jaunieji šauliai, su kuriais jis iki tol dirbo Klaipėdoje, savo stipriąsias savybes esą atskleidė tik po dvejų metų.
"Mano ir šios stovyklos tikslas parodyti, kad geras vadovas geba reikalauti ne įsakymais. Čia juk ne kariuomenė", – tikino V.Verbilis.
Vien dėl to dienotvarkę planuoti jis patikėjo jauniesiems šauliams. Šie patys nusprendė ne tik pusryčių laiką ir maudynių duše trukmę, bet ir mobiliojo telefono naudojimo taisykles.
"Pradžioje tarėmės, kad telefonus surinksiu, o vakare juos atiduosiu. Galiausia priėmėme kitą sprendimą – telefonai su išjungtu garsu ir internetu bus jų kambariuose, – stovyklos vadas prasitarė, kad viena šaulė sutarimą spėjo sulaužyti. – Dar nežinau, ką darysime su prasižengusia mergina. Garbės komisija spręs, ar telefonus surinkti iš visų, ar ne."
Įdomi programa
Iki šeštadienio truksiančios stovyklos dienotvarkė – įdomi ir nemonotoniška. Jaunųjų šaulių lauks prisistatymo užduotys, administraciniai galvosūkiai, naujos pažintys ir įdomios paskaitos.
"Vieną dieną keliausime į žygį. Kateris mus išmes nepriplaukęs kranto", – programa intrigavo V.Verbilis.
Jauniesiems šauliams teks patiems pasiekti sausumą, o vėliau šlapiems nueiti apie 26 km.
"Kam man to reikia? Tada, kai senka jėgos geriausiai pamatai žmogų. Ne veltui Užkaukazės regione ir dabar gaji tradicija žmoną patikrinti žygyje į kalnus. Todėl ir skyrybų procentas ten siekia viso labo 5 proc.", – stovyklos nauda būsimiems lyderiams neabejojo V.Verbilis.
Jaunoji šaulė iš Prienų rajono Ieva Sakalauskaitė, klausydama stratego, nuolankiai linksėjo galva. Penkiolikametė neabejojo, kad savaitės stovykloje bus naudinga jai ir kaip žmogui, ir kaip būsimai lyderei. Galbūt – kuopos vadei.
"Jaunąja šaule esu daugiau nei metus. Ką jie man davė? Labai daug. Visų pirma – pasitikėjimą savimi. Neabejoju, kad laikas stovykloje sustiprins ir mano stipriąsias savybes, – paklausta, kas, jos manymu, yra tikrasis lyderis, I.Sakalauskaitė ilgai negalvojo. – Tas, kuris geba suvaldyti kitus žmones, kuris traukia, bet neatstumia."
Naujausi komentarai