Turėjo du scenarijus

Pradinukų tėvams, ilgą laiką penėtiems politikų pažadais, praėjusios savaitės vidurys buvo pažymėtas maloniu netikėtumu, o savaitės pabaiga – deja vu jausmu. Sekmadienio vakarą vaikai iš spintų traukė uniformas, rikiavo pieštukus ir sąsiuvinius, merkė į vazas gėles. Tėvai jaudinosi tarsi prieš pirmąjį gyvenime rugsėjį, bet kartu trynė rankas, kad pagaliau be baimės migruos iš vieno kambario į kitą, o namuose užvirusio virduliuko garso neužgoš triukšmas iš kompiuterio ekrano.

"Patikėkite, per pastaruosius kelis mėnesius tai buvo pati geriausia žinia ir man, ir dukrai. Sužinojusi, kad nuo pirmadienio susitiks su draugais ir mokytoja, ji puolė matuotis uniformą, krautis daiktus į kuprinę. Akys spindėjo iš laimės, nes to tikrojo mokyklos skonio ji praktiškai nepatyrė – rugsėjį pradėjusi eiti į mokyklą, gruodį užsidarė namuose", – pirmokės Adrijos mama Vita pasakojo netikėjusi, kad vaikai į ugdymo įstaigas sugrįš iki šv.Velykų.

Kaip ir valdžia, dauguma tėvų, anot kaunietės, mintyse buvo paruošę A ir B scenarijus. Pirmasis pradinukus į mokyklos suolus turėjo sugrąžinti po pavasario atostogų, antrasis scenarijus buvo kur kas pesimistiškesnis.

"Jei atvirai, bent jau aš asmeniškai galvojau, kad pirmą klasę baigsime namuose. Žinoma, sugrįžimas nereiškia, kad po savaitės ar dviejų vėl nepereisime prie nuotolinio mokymosi. Praėjusiais metais tokiu pat laiku virusas juk tik įsisiūbavo", – moteris vylėsi, kad vėl augantys skaičiai ir planai griežtinti karantiną nepalies vaikų.

Jei atvirai, bent jau aš asmeniškai galvojau, kad pirmą klasę baigsime namuose.

Visiems reikia bendravimo

Per pastaruosius metus ne kartą teko girdėti kalbas apie ilgalaikius nuotolinio mokymosi padarinius. Ypač – socialinių įgūdžių stoką. Kalbinti tėvai sutiko, kad, uždarius mokyklas, vaikams labai stigo gyvo bendravimo. Vaikai pasidarė irzlesni, rytais dingo motyvacija keltis iš lovos. Mažai ką tepadėjo ir psichologų rekomenduotas dienos planavimas. Anksčiau po pamokų vaikai eidavo žaisti į lauką ar būrelius, o praėjusius tris mėnesius jų veiklos tilpo tarp keturių sienų.

"Nuolat akcentuojama, kad bendravimas ypač svarbus paaugliams. Nenorėčiau taip išskirti, nes manau, kad, nepriklausomai nuo amžiaus, draugų reikia visiems – ir dvyliktokams, ir pirmokams. Mažesniems vaikams gal net labiau. Visą savaitę stebiu dukrą – ji švyti, o po pamokų įsėdusi į automobilį visą kelią dalijasi įspūdžiais iš mokyklos", – kalbėjo Vita.

Vyresnieji esą turi daugiau galimybių palaikyti ryšį virtualiai. Galų gale, net ir tada, kai galiojo karantino sąlygos, draudžiančios bendrauti namų ūkiams, paaugliai rado būdų, kaip nenutraukti gyvų susitikimų.

"Tai prie parduotuvės kaimynų vaikus mačiau, tai parke. Mažiukai vieni nevaikšto, naudotis mesendžeriais, vaiberiais ir kitomis programėlėmis ne visi moka. Gerai, kai namie yra brolis ar sesė, tai dar gali pažaisti kartu, o ką daryti, jei vaikas auga vienas? Tik sienomis laipioti", – moters manymu, dėl karantino labiausiai nukentėjo būtent mažiausieji.

Nuotolinis mokymasis namuose savo kokybe esą neprilygo kontaktiniam. Meškos paslaugą padarė ir kai kurie tėvai. Vita pripažino, esanti viena jų.

"Parašiusi diktantą dukra atneša sąsiuvinį, kad nufotografuočiau ir nusiųsčiau mokytojai. Matau klaidą ir ką darau? Kviečiu dukrą taisyti, – šios savaitės žinių patikrinimai klasėje mamai leido suprasti, kaip smarkiai ji klydo. – Lietuvių kalbos diktante buvo keturios klaidos, matematikos – trys. Tikiuosi, per likusius mėnesius pasitempsime, priešingu atveju, vasarą ne prie jūros važiuosime, o pirmos klasės kursą kartosime."

Kiti liko namuose

Skaičiuojama, kad nuo pirmadienio į mokyklas sugrįžo maždaug 58 tūkst. pradinukų iš 44 šalies savivaldybių, kuriose keturiolikos dienų sergamumo COVID-19 rodiklis siekia mažiau nei 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tose savivaldybėse, kuriose atvejų skaičius viršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų, nuo savaitės pradžios į mokyklas grįžo 103 klasės ir beveik 2 tūkst. mokinių. Vienų vaikų grįžimą į mokyklas koregavo epidemiologinė situacija, kitų – tėvų apsisprendimas. Dalis suaugusiųjų tikino bijantys, kad, vaikams pradėjus lankyti mokyklą, padidės rizika užsikrėsti COVID-19. Likusieji pasirinkimą motyvavo kitomis priežastimis, kaip, pavyzdžiui, du sūnus auginanti kaunietė Eglė. Moters vyresnėlis Matas mokosi šeštoje, pagrandukas Nojus – trečioje klasėje. Broliai eina į vieną ir tą pačią mokyklą, tačiau pirmadienį į ją keliauti galėjo tik Nojus. Deja, to nepadarė.

"Gal ir nesąžininga vaiko atžvilgiu, tačiau kitaip negaliu. Prailgintos grupės bent jau šią savaitę nebuvo, o mesti darbus ir važiuoti pasiimti sūnaus negalėjau. Todėl nusprendžiau, kad bent jau iki Velykų namuose sėdės abu sūnūs", – apie savo sprendimą moteris pranešė mokytojai.

Nojus – ne vienintelis, likęs namuose. Mokslus prie kompiuterio laikinai tęs dar trys bendraklasiai. Eglė pasakojo, kad mokymosi procesas vyksta panašiu principu kaip ir anksčiau, tiesiog kompiuterio ekrane jaunėlis mato ne bendraklasių ir mokytojos veidus, o klasės lentą. Garso kokybė gal ir nėra pati geriausia, tačiau trečiokas nesiskundė.

"Buvo labai jautri akimirka, kai pirmadienį per ekraną su sūnumi ir kitais likusiais namuose pasisveikino visi klasės draugai, kurie jau grįžo į mokyklą. Mačiau, kad sūnui širdį suspaudė, bet kol galiu rinktis – leisti ar ne, lieku prie antrojo varianto. Tiesiog šiuo metu taip patogiau", – sprendimą argumentavo moteris.

Pasiilgo mokinių

Į Kauno Senamiesčio progimnaziją pirmadienį neatvyko tik 5 proc. pradinukų. Namuose jie liko dėl ligos, kiti buvo priversti saviizoliuotis kartu su tėvais. Tokie mokiniai, anot progimnazijos administracijos, toliau mokysis per nuotolį. Pamokas realiu laiku jie stebi per "Teams" platformą, užduotys pateikiamos "Tamo" dienyne. Vis dėlto didžioji dauguma 1–4 klasių moksleivių ir vėl patyrė kontaktinio mokymosi džiaugsmą.

"Jaučiamės puikiai grįžę prie kontaktinio mokymosi – tiek mokytojai, tiek mokiniai. Pedagogai džiaugiasi, kad gali greičiau sutekti pagalbą mokiniams, kuriems sunkiau sekėsi dirbti per nuotolį. Vaikai laimingi, kad pagaliau gali pamatyti savo draugus. Visa ši savaitė ypatinga, o pirmadienis tikrai buvo tarsi rugsėjo 1-oji", – laikinai einanti direktoriaus pareigas Loreta Levanauskienė pasakojo, kad kartu su šurmuliu į mokyklą grįžo ir pastaruosius metus įstaigoje galiojusios taisyklės.

Erdvės sužymėtos įvairiomis nuorodomis, prie įeigos išrikiuoti dezinfekcinio skysčio buteliukai, užuomaršoms dalijamos kaukės. Jas visose bendrose patalpose, kai tarp asmenų neišlaikomas 2 m atstumas, privalo dėvėti ir darbuotojai, ir mokiniai. Pamokų metu klasėse mokiniai gali būti be apsauginių priemonių, dengiančių nosį ir burną. 1–4 klasių mokiniai valgykloje valgo pagal suderintą laiką, srautais. Valgykloje norintys nusipirkti užkandžių, tai gali padaryti tik jų klasei numatytu valgymo laiku.

Laukia likusiųjų

Mokiniai mokosi vienoje klasėje, joje lieka ir per pertraukas, o į bendrąsias patalpas – koridorius – eina pagal sudarytą grafiką. Kaip ir anksčiau, pradinių klasių mokinių tėvai su vaikais atsisveikina ir po pamokų susitinka mokyklos kieme. Pašaliniai asmenys neįleidžiami. Patekti vidun galima tik iš anksto susitarus su klasės mokytoja ar administracija.

"Per ilgai dirbome nuotoliniu būdu – visi pasiilgo kontakto. Teko tik priminti tvarką, bet jokių keblumų nekilo", – L.Levanauskienė dėkojo moksleivių tėvams už supratingumą ir bendradarbiavimą.

Kada į mokyklas grįš kitų klasių moksleiviai, kol kas neaišku. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ne kartą akcentavo, kad šiuo metu prioritetas – abiturientai, tačiau laikinai pareigas einanti Senamiesčio progimnazijos vadovė vylėsi, kad kiek įmanoma greičiau ugdymo įstaigų suolus užpildys ir kitų klasių mokiniai.

"Nekantrauja dalykų mokytojai, nekantrauja mokiniai. Tik įdomu, kada ir vėl galėsime visi susitikti", – L.Levanauskienė neslėpė gyvenanti laukimu.