Kauno miesto savivaldybė vėl laukia kauniečių pasiūlymų parduoti savo butus. Juose bus apgyvendintos socialiai remtinos šeimos.

Rugsėjį paskelbto konkurso metu buvo atrinkta 18 tinkamų butų. Tačiau jie dar nenupirkti, pinigų liko, todėl paskelbtas pakartotinis konkursas. Pasiūlymų laukiama iki spalio 29 d.

Kiek pasiūlymų sulaukta rugsėjį, kiek šį kartą – sužinoti nepavyko.

„Konfidenciali informacija. Dar vyksta konkursas“, – portalui kaunodiena.lt teigė savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus Nuomos administravimo poskyrio vyr. specialistė Zita Ašeriškienė, pas kurią suplaukia paraiškos.

Pavyko sužinoti tik tiek, kad praėjusį kartą kauniečiai daugiausia siūlė pirkti dviejų kambarių butų. Keturių kambarių savivaldybė tuomet dar neprašė. Šįkart už sumą, kurios savivaldybės atstovai tvirtino negalintys įvardyti, tikimasi nupirkti mažiausiai keturis butus: vieno, dviejų, trijų ir keturių kambarių. 

„Dalis rugsėjį pasiūlytų butų netiko, nes negalėjome pirkti šiukšlyno – jie neatitiko nurodytų reikalavimų. Ieškome tvarkingų butų, kad juose iš karto būtų galima apgyvendinti šeimas”, – kalbėjo savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Mockus.

Socialiniam būstui įsigyti Kauno mieste šiemet numatyta 2,5 mln. litų.

Savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Laura Stankevičienė vardijo, jog šiuo metu socialinio būsto Kaune laukia 3,7 tūkst. šeimų. 3,5 tūkst. šeimų jau yra gavę socialinius butus, tačiau jiems reikia remonto.

„Tinkamų nuomoti butų, kad į juos iškart būtų galima įkeldinti socialiai remtinus žmones, neturime“, – pabrėžė L. Stankevičienė.

256 savivaldybei priklausantys butai yra užimti savavališkai, bet jų gyventojų be teismo sprendimo iškeldinti negalima. Dar 120 pripažinti neremontuotinais ir laukia privatizavimo.

Konkurso nuostatuose nurodyta, kad už vieną kvadratinį metrą nebus mokama daugiau kaip 2 tūkst. litų. Netinka patalpos, esančios namuose, statytuose anksčiau kaip 1980 m., nebent jie yra mūriniai, renovuotais stogais ir namų šiluminiais punktais. Taip pat netinka patalpos bendrabučio tipo, mediniuose arba karkasiniuose namuose.

Numatyti ir ploto limitai. Pavyzdžiui, keturių kambarių butas turi būti ne mažesnis nei 67 kv. m ir ne didesnis kaip 85 kv. m ploto.

Dar numatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti įrengti apskaitos prietaisai. Butuose turi būti tualetas, taip pat vonia arba dušas. Pirmenybė teikiama butams, kuriuose įrengtas autonominis šildymas ir kurių praėjusio šildymo sezono išlaidos yra mažiausios.