Kiekvienas menininkų, dirbančių su motopjūklais („Na, neskamba žodis „benzopjūklas“, visad sakau „motopjūklas“, – paaiškino „Plieno bebrų“ prezidentas Andrius Vosylius) suolas – tai medžio drožybos kūrinys, susijęs su Karmėlavos istorija. Nuo 1387-ųjų, Karmėlavos pradžios, nuo Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto melės epochos, pašto karietų kelio iki kraštotyrininko ir fotografo Balio Buračo veiklos Karmėlavoje metų, Popiežiaus Jono Pauliaus išsilaipinimo oro uoste ir duoklės krepšiniui.
Šeši drožiniais padabinti suolai – tai pirmas žingsnis Karmėlavos parko, kuris taps gražia ir funkcionalia miestelio žmonių susibūrimų vieta, link. „Šis parkas - vaikams, jaunimui ir senjorams, – paaiškino Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė. – Bus uždara zona ikimokyklinukams, atvira vaikų erdvė, vietos, kur smagiai jausis ir jaunimas, ir senjorai.“ Pasak seniūnės, želdiniais ir gėlėmis papuoštame, patogiais takeliais išraižytame parke bus įrengta stacionari scena, kuria per renginius naudosis ir gimnazistai, ir Karmėlavos bendruomenė.
„Pradėdami nuo savęs mes tampame gražesni. Didžiuojuosi šia bendruomenės šimtmečio iniciatyva, – per drožėjų plenero uždarymo ir naujųjų suolų šventinimo bei pristatymo iškilmes kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šios idėjos gimimo ir pirmųjų žingsnių ją įgyvendinant: sumanymo signatarui, girininkui, Kauno rajono savivaldybės tarybos nariui Jonui Mačiuliui, Karmėlavos klebonui Virginijui Veprauskui, seniūnijai, B.Buračo gimnazijai ir jos direktorei Rimai Kuktienei, Ramučių kultūros centrui, verslininkams, maitinusiems ir apgyvendinusiems plenero dalyvius.“
„Neįsivazdavau, iš kur reikės imti lėšų tiems ąžuolo suolams – drožėjų meno kūriniams, – pasakojo Karmėlavos seniūnė V.Armolaitienė. – Bet, laimė, atsirado tų, kurie parėmė kiekvieno iš šešių suolelių atsiradimą būsimajame mūsų parke.“
Suolelio „Karmėlavos pradžia“, papuošto Karmėlavos herbo simboliu – dviem lašišom, mecenatais tapo bendrovės „Ekotvarka“ ir „Jūratės B&B Namai“; suolelio „Žygimantas Augustas su meile Barborai Radvilaitei“ mecenatė – bendrovė „Tigrasa“; suolelio „Vakar gyvena šiandien“, skirto B.Buračo atminimui, mecenatas – Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas, suolelio „Pašto kelias“ gimimą mecenavo Kauno rajono Ramučių kultūros centras, suolelio, skirto Jono Pauliaus II vizitui į Lietuvą atminti, mecenatė – Kauno rajono savivaldybė, suolelį „Lietuvos krepšiniui“ mecenavo bendrovė „Starna“.
Naujausi komentarai