Petrašiūnų oro kokybės tyrimo stoties duomenimis, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija 2016-aisiais viršijo paros ribinę vertę (KD10 koncentracija didesnė negu 50 μg/m3) 15 dienų, kai tuo tarpu 2015-aisiais – 24 dienas (ir ne visas dienas duomenys fiksuoti dėl prietaiso gedimo), 2014 –aisiais - 37 dienas, o 2013-aisiais – net 44 dienas.

Noreikiškių oro kokybės tyrimo stoties, įrengtos atokiau nuo intensyvaus eismo gatvių, duomenimis, oro taršos padidėjimas buvo registruotas 11 dienų per 2016 metus, tuo tarpu 2015-aisiais – 14 dienų , 2014 -aisiais – 8 dienas, 2013 -aisiais – 4 dienas.

Oro užterštumo lygis miestuose padidėja įsivyravus šaltiems orams ir suintensyvėjus šiluminės energijos gamybai energetikos įmonėse, individualiuose namuose. Teršalams kauptis palankūs ramūs ir be kritulių orai. Svarbu atminti, kad poveikį sveikatai lemia ne tik oro užterštumo lygis, bet ir laikas, praleistas kvėpuojant užterštu oru. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas rekomenduoja mažiau būti lauke, kai oro tarša padidėjusi.

Specialistai primena, kad oro tarša yra svarbus žmogaus sveikatą lemiantis veiksnys. Moksliniai straipsniai skelbia, kad tai vienas svarbiausių veiksnių, didinančių kvėpavimo ir alerginių susirgimų, įskaitant lėtines obstrukcines plaučių bei reprodukcinės sistemos ligas, plaučių uždegimą ir net tuberkuliozę. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis turi įtakos ir padidėjusiam mirtingumui bei yra 13-oje vietoje mirčių priežasčių sąraše.