Išrūšiuojama daugiau

„Nuo 2020 m., kai Kauno rajono savivaldybėje buvo įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, gyventojų skaičius išaugo apie 15 proc. Galime pasidžiaugti, kad nepaisant didėjančio gyventojų skaičiaus, surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis išlieka panašus. Kasmet surenkama apie 30 200 t mišrių komunalinių atliekų – gyventojai vis didesnį atliekų kiekį išrūšiuoja. Tam įtakos turi tai, kad savivaldybė yra sudariusi sąlygas gyventojams atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje – pernai individualių namų valdų savininkams baigti dalinti pakuočių atliekų rūšiavimo konteineriai, taip pat konteineriai stiklo pakuotėms rinkti“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Taip pat seniūnijose naujais pakeisti dar 2007–2008 m. pastatyti bendro naudojimo antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriai, kurie buvo susidėvėję, netinkamos estetinės išvaizdos.

Akademijoje įrengti požeminių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai – pirmieji tokio tipo konteineriai Kauno rajone. Konteinerio korpusas pagamintas iš betono, atsparaus pažeidimams ar deformacijai, ugniai ar karščiui ir visiškai nepralaidus vandeniui tiek iš vidaus, tiek iš išorės – tad jie bus tvaresni ir ilgaamžiškesni.

Tokiomis savybėmis pasižymi ir konteinerio vidinė kapsulė. Konteineriuose papildomai įdiegta bandomoji kvapų neutralizavimo sistema. Palyginanti su antžeminiais, požeminiai konteineriai turi nemažai privalumų: jie užima mažesnį plotą, mažiau skleidžia nemalonių kvapų, mažesnis šiukšlinimas šalia jų, o dizainas – šiuolaikiškas.

Tąsa: pakaunėje plėtojama tekstilės atliekų surinkimo sistema. / Organizatorių nuotr.

Ne viskas suspėta

Įgyvendinant Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane savivaldybėms nustatytas užduotis, pakaunėje plėtojama tekstilės atliekų surinkimo sistema. Iki praėjusių metų pabaigos Kauno rajono savivaldybės teritorijoje pastatyti 28 konteineriai ir surinkta apie 192 t tekstilės atliekų. Pirmiausia jie atsirado priemiestinėse – Akademijos, Ringaudų, Raudondvario, Garliavos, Užliedžių, Karmėlavos, Kačerginės – seniūnijose.

Pasiteisinus lūkesčiams, buvo vykdoma plėtra Zapyškio, Kulautuvos, Vilkijos, Batniavos seniūnijose.

Siekiama, kad konteineriai būtų pastatyti visose 25-iose seniūnijose, šiemet planuojama infrastruktūros plėtra, kad kuo daugiau Kauno rajono gyventojų galėtų tinkamai tvarkyti tekstilės atliekas.

Nuo sausio 1 dienos Lietuvos savivaldybės privalo atskirai tvarkyti maisto atliekas. Tai ES valstybes nares įpareigoja daryti Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, kad nuo 2024 m. biologinės atliekos turi būti surenkamos atskirai arba sukompostuotos namų ūkiuose.

Kasmet surenkama apie 30 200 t mišrių komunalinių atliekų – gyventojai vis didesnį atliekų kiekį išrūšiuoja.

„Pagrindinis iššūkis, laukiantis 2024 m., atskiras biologinių atliekų, tarp jų – ir maisto bei virtuvės atliekų surinkimas ir tvarkymas. Vadovaujantis anksčiau minėtu Valstybinių atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. planu, nurodytų atliekų atskiras surinkimas arba kompostavimas šių atliekų susidarymo vietoje privalomas urbanizuotose vietovėse, kuriose gyventojų skaičius – didesnis nei 2 tūkst. Planuojama, kad 2024 m. savivaldybėje bus paruošta infrastruktūra ir pradėtos nurodytų atliekų atskiro surinkimo organizavimo procedūros“, – sakė J. Rakauskaitė.

Dar daugiau galimybių

Pagal Savivaldybės pasirašytas paslaugų teikimo sutartis, Kauno rajone, keturis kartus per metus, nemokant papildomo mokesčio, vykdomas didelių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimas iš gyventojų apvažiavimo būdu.

Siekiant užtikrinti dar didesnį pavojingųjų, statybinių, didelių gabaritų, elektronikos, baterijų ir akumuliatorių, naudotų padangų ir kitų atliekų surinkimo ir rūšiavimo patogumą visiems komunalinių atliekų turėtojams, iki 2027 m. Kauno rajone, esant finansinėms ir techninėms galimybėms, planuojama įrengti tris didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, taip pat papildomai vieną ar dvi žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

Šiuo metu ieškoma vietų, kuriose būtų galima įrengti tokias atliekų surinkimo aikšteles – stengiamasi parinkti vietas, kad gyventojams būtų patogu jomis naudotis. Svarbu paminėti, kad šiuo metu Kauno rajono gyventojai gali naudotis Kauno mieste įrengtų atliekų surinkimo aikštelių tinklu.

Jurgita Rakauskaitė / Organizatorių nuotr.

Keičiasi rinkliavos dydžiai

Kauno rajono savivaldybės taryba pernai gruodžio 19 d. patvirtino naujus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžius, kurie įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d.

Vietinės rinkliavos dydžiai nesikeitė nuo 2020 m., kuomet ji buvo įvesta savivaldybėje.

Nuo sausio 1 d. gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų (individualių namų, butų daugiabučiuose namuose) savininkams nustatytas metinis pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dydis – 24,83 Eur/1 nekilnojamojo turto objektui. Iki šiol šis dydis buvo 16,58 Eur/1 nekilnojamojo turto objektui.

Keisis ir vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydžiai: individualių namų gyventojai, kurie turi rūšiavimui skirtus konteinerius, už 120 litrų talpos mišrių komunalinių atliekų konteinerio išvežimą mokės 1,65 Eur vietoj buvusių 1,18 Eur. Už 140 litrų konteinerį – 1,92 Eur, 240 litrų – 3,30 Eur, 1 100 litrų – 15,08 Eur.

Pasak Aplinkos skyriaus vedėjos, vietinės rinkliavos dydžiai padidėjo dėl to, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo mišrių komunalinių atliekų priėmimo į Kauno regiono mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius įkainis, kuris didėja nuo 62,82 Eur/t iki 106,64 Eur/t – tai sudaro 72 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo.

Be to, didėjo atliekų surinkimo ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius įkainis (46 proc. didesnis nei vietinės rinkliavos dydžiai 2020 m.) – jis sudaro 16 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo. Augo ir vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos (paslaugų, gaunamų vykdant vietinės rinkliavos administravimą, kainos ir pan.) – tai sudaro 12 proc. visų komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudų augimo.