Rinkosi atsakingai
Ši istorija prasidėjo dar 2022 m., kai kauniečių šeima parengė Žaliakalnyje esančio namo rekonstrukcijos projektą ir gavo statybos leidimą. Iš kelių pasiūlymų buvo pasirinkta bendrovė „Caldus“, vadovaujama Aivaro Miškinio. Šalys susitarė dėl 699 tūkst. eurų bendros statybos kainos.
Šiandien dviejų teismų sprendimai nepalankūs A. Miškiniui ir jo dabar bankrutuojančiai bendrovei „Caldus“. Dar 2024 m. Klaipėdos apygardos teismas tenkino nuo šio rangovo nukentėjusių kauniečių ieškinį, o šiais metais Kauno apygardos teismas nuteisė A. Miškinį už sukčiavimą, didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą.
„Mes neatgavome nė cento iš jam pervesto beveik 149 tūkst. eurų avanso. Pagal įrašus socialiniuose tinkluose matau, kad jis ir toliau tęsia savo aferas, todėl nutariau netylėti“, – sprendimą paviešinti nesąžiningą rangovą aiškino Asta (vardas pakeistas – red. past.).
A. Miškinio statybų bendrovė „Caldus“ nebuvo atsitiktinis kauniečių pasirinkimas. Solidžiai ir didelės vertės namo rekonstrukcijai buvo paskelbtas konkursas. „Tie vyrukai dirbo pas mane kitame objekte. Pasiūliau peržiūrėti projektą, pasiskaičiuoti ir pagalvoti. Jie paskaičiavo, mums tiko jų pasiūlymas ir pasirašėme sutartį“, – tęsia Asta.
Suprasdami investicijų riziką, kauniečiai pareikalavo papildomų garantijų – privalomo laidavimo, užtikrinančio, kad rangovas gebės įvykdyti savo įsipareigojimus.
„Caldus“ vadovas A. Miškinis patikino, kad problemų nekils, ir kaip laiduotoją pasiūlė Jungtinėje Karalystėje registruotą kompaniją „Tarex LTD“. Užsakovui buvo pateikti dokumentai, rodantys, kad šios įmonės metinės pajamos siekia apie 1 mln. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Laidavimo sutartį pasirašė „Tarex LTD“ direktorius Lukas Tarutis.
„Kiek žinau, Lukas buvo Aivaro draugas. Pirmiesiems etapams ir būtinoms medžiagoms įsigyti buvo numatytas avansas. Pervedėme pinigus ir jie pradėjo darbus, bet, nuardę namo stogą, darbininkai objekte pradėjo nebesilankyti. Aivaras į skambučius neatsakinėjo. Kvietimus į sutartyje numatytus susitikimus padarytiems ir būsimiems darbams aptarti Aivaras gaudavo, tačiau juos ignoravo, – dviejų mėnesių laikotarpį nuo sutarties pasirašymo mini Asta. – Apsisprendėme nutraukti sutartį dėl darbų nevykdymo. Aivaras buvo paprašytas grąžinti avansą. Efektas buvo lygus nuliui. Kai teismui perdavėme ieškinį, Aivaras su mumis susisiekė. Prašė atsiimti ieškinį ir žadėjo grąžinti pinigus. Sumą išskaidėme į kelias dalis, bet tada jis dingo.“
Spjovė į sutartį
Tolesnė įvykių eiga parodė, kad net tarptautiniai laidavimai ir teisiškai tvarkingos sutartys ne visada apsaugo nuo finansinių praradimų. Civiliniame ieškinyje teismui nukentėjusieji teigė, kad rangovas ne tik neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, bet ir sukėlė rimtų abejonių dėl laidavimo realumo ir finansinių srautų valdymo.
Civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas iš „Tarex LTD“ ir bankrutuojančios „Caldus“ solidariai priteisė grąžinti kauniečiams beveik 137 tūkst. eurų avansą. Taip pat priteista po beveik 11 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. palūkanos iš abiejų bendrovių už vėlavimą atsiskaityti.
Nagrinėjant šį civilinį ieškinį išreikalautas banko sąskaitų išrašas patvirtino, kad avansas buvo panaudotas ne sutarčiai įvykdyti, o iššvaistytas. Pagal sutartį su Astos šeima avansas negalėjo būti naudojamas niekam kitam, o tik aiškiai numatytiems darbams atlikti, medžiagoms ir įrangai įsigyti.
Paaiškėjo, kad A. Miškinio nuomonė, kaip panaudoti pinigus, visiškai nesutapo su pasirašyta sutartimi. Teismas konstatavo, kad daugiau nei 61 tūks. eurų A. Miškinis išsigrynino, iš kurių dalį paskolino, o kur išleido likusią sumą – neaišku.
Negana to, A. Miškinis dešimčiai metų draugo laiduotojo kompanijai paskolino 40 tūkst. eurų, 13 tūkst. eurų pervedė mažajai bendrijai „Tarutis“ už galimai kitame objekte atliktus darbus.
Dėl tyčinio bankroto A. Miškinis nesigynė, tačiau aiškino, kad sąmoningai to nesiekė, esą tai įvyko dėl neatsargumo. Tačiau nuo tokio prisipažinimo Astos šeimai ramiau nepasidarė. Iššvaistytas avansas į banko sąskaitą nesugrįžo.
Dar vienas teistumas
Prisiminus Astos apsidraudimus nuo rizikų, kilo natūralus klausimas dėl laidavimo.
„Laiduotojas? – šyptelėjo Asta, paklausta apie sutartį, numatančią, kad už A. Miškinio veiklą atsako laiduotojas. – Jie irgi bankrutavo. Teismas „Caldus“ bankrotą pripažino tyčiniu ir bylą perėmė prokurorai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas persikėlė į Kauno apygardos teismą. Šioje byloje buvo dar viena šeima, kuri taip pat nukentėjo nuo A. Miškinio.“
Už sukčiavimą, didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą A. Miškiniui paskirta dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas nurodė, kad šešis mėnesius jis privalės būti už grotų, o likusios bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams ir penkiems mėnesiams.
Sumokėtas avansas medžiagoms, tačiau sąskaitos už medžiagas nepateikiamos, likutis negrąžinamas.
Patenkinti ir civiliniai ieškiniai: minėtai nukentėjusiajai – 17 tūkst. eurų, nemokumo administratoriui – per 71 tūkst. eurų. Dar pridėkime anksčiau priteistus 137 tūkst. eurų Astos šeimai ir išeina gana solidi suma, kurios nėra kaip išieškoti, nes „Caldus“ bankrutuoja ir sąskaita nepasipildo pajamomis už atliktus statybos darbus.
Vis dėlto šis atvejis papildė jau anksčiau pradėtą 34-erių metų A. Miškinio teistumų sąrašą: 2007 m. jam buvo septyniems mėnesiams apribota laivė už vagystę, 2012 m. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo laivė apribota aštuoniems mėnesiams, 2019 m. už kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei produktų gamybą arba prekybą jais skirta 1,7 tūkst. eurų bauda, 2024 m. skirta 1 tūkst. eurų bauda už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Bauda nesumokėta.
Asta neslepia nusivylimo – finansinis nuostolis didelis, o pasitikėjimas mažomis statybinėmis bendrovėmis žlugo: „Niekada nebesirinksiu nedidelės kompanijos. Jau geriau brangiau sumokėti dideliam, žinomam statybų rangovui ir būti garantuotam. Atrodo, kad padarėme viską, ko reikia patikimumui užsitikrinti, tačiau ir to nepakako.“
Išgelbės viešumas?
„Kauno diena“ mėgino susisiekti su A. Miškiniu. Telefonu atsiliepęs vyras atsiduso: „Ne Aivaras čia. Čia firmos telefonas. Išsiėmėme kortelę ir operatoriaus suteiktas numeris galimai anksčiau buvo jo, tai dabar neturime ramybės. Daug žmonių jo ieško, panašu, kad ne vienam buvo įsipareigojęs ir pavedė.“
Viešai prieinamais duomenimis, 2024 m. bendrovės „Caldus“ pardavimo pajamos siekė 0 eurų, o nuostolis prieš mokesčius buvo –157 tūkst. 780 eurų. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip aukščiausia. Teismo sprendimu A. Miškinis iki 2027 m. spalio negali eiti vadovaujamų pareigų.
Ar ši vieša informacija apsaugo ieškančius rangovų statybos darbams? „Vargu, – Asta dar kartą užsiminė matanti, kad A. Miškinis tęsia savo statybinę veiklą. – Gal padėtų koks nors nesąžiningų rangovų registras, kad žmonės pirmiausia galėtų pasitikrinti, ar šis rangovas patikimas.“
Kol kas lieka socialiniai tinklai. Prieš maždaug metus skelbtas įrašas: „Niekam nerekomenduoju turėti reikalų su Aivaru Miškiniu. Buvo sutarta, kad jis įrengs 38 kv. m butą. Darbus pradėjo gegužės 27 d., tačiau per visą vasarą butas taip ir nebuvo įrengtas. Sumokėtas avansas medžiagoms, tačiau sąskaitos už medžiagas nepateikiamos, likutis negrąžinamas. Nors visą laiką žadėjo atsiskaityti sąžiningai, galiausiai į skambučius neatsiliepia ir į žinutes neatsako. Dėl stipraus vėlavimo yra susikaupusios nemažos netesybos.
Veikla vykdoma per „Oltex LT“ ir „Airemta“. Pagal registrą, kiek man žinoma, yra ir daugiau nukentėjusiųjų. Prašau susisiekti su manimi. Manau, kad kolektyvinis ieškinys būtų veiksmingiausias būdas kreiptis į teismą.“
Realybės akibrokštai
Portalas rekvizitai.lt skelbia, kad bendrovės „Oltex LT“ juridinio vieneto vadovas – Algirdas Lendzbergas, o „Airemta“ vadovas yra A. Miškinis, tačiau abi bendrovės registruotos tuo pačiu adresu Kauno rajone. Prie „Airemtos“ palikti du atsiliepimai. Abu neigiami: „Apgavikas.“
Tik vargu ar tokiu save laiko pats A. Miškinis, nes šiemet pasibaigusioje baudžiamojoje byloje jis neprisipažino kaltu dėl sukčiavimo, motyvuodamas, kad norėjo gero draugo tėvams – sutaupyti pinigų. Esą jis buvo įtikintas, kad juridiniams asmenims, t. y. jo firmai „Caldus“, už tam tikrus statyboms reikalingus pirkinius bus taikoma didesnė nuolaida nei fiziniams asmenims.
Versijų, kaip pinigai buvo pervedami, kam buvo naudojami, A. Mškinis pateikė ne vieną. Netgi mėgino pagrįsti iššvaistytų pinigų panaudojimą, tačiau tokiam pagrindimui nebuvo dokumentų.
Valstybinė mokesčių inspekcija pranešime liepos mėnesį skelbė: „Statybų sektorius Lietuvoje išlieka tarp rizikingiausių. „Creditreform Lietuva“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį šiame sektoriuje fiksuoti 46 įmonių bankrotai – daugiausia iš visų sektorių, nors mažiau nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai jų buvo 59. Iš viso 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje fiksuoti 252 įmonių bankrotai – 9,4 proc. mažiau nei per tą patį 2025 m. laikotarpį, tačiau prognozuojama, kad rinką paliekančių verslų gali daugėti.“
(be temos)
(be temos)
(be temos)