Atkastas Kauno pilies bokštas galėtų būti eksponuojamas, jei atsirastų papildomas finansavimas. Tokį pasiūlymą savivaldybės vadovams pateiks archeologai.

Antradienį Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento, Kultūros paveldo ir Urbanistikos skyrių  specialistai kartu su archeologais ir darbų rangovais apžiūrėjo atkastas pirmosios Kauno pilies bokšto liekanas ir svarstė tolesnį jų likimą.

Pasak Kauno pilies archeologiniams darbams vadovaujančio Algirdo Žalnieriaus, atkastas bokštas yra iš tiesų unikalus, beveik neliestas nuo 1362 metų, kai Kauno pilį sugriovė kryžiuočiai. „Atkasto pilies bokšto mūras yra pats seniausias išlikęs Kaune ir vienas seniausių Lietuvoje“, - akcentavo A.Žalnierius.

Pasak archeologų, atkasto bokšto matmenys galėjo būti 11x11 metrų, nes tuo metu būtent toks standartas galiojo visoje Europoje. Bokštas buvo skirtas saugoti gynybinį griovį, kuris juosė pilį. Remiantis archeologinių tyrimų nuostatais, atkastos bokšto liekanos turėtų būti vėl užkastos žemėmis, tačiau savivaldybės specialistų manymu, atkastas bokštas galėtų būti eksponuojamas, jei atsirastų papildomas finansavimas.

Pirmajam Kauno pilies atkūrimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams etapui skirta 2,2 mln. litų. Iš jų 1,9 mln. litų yra Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšos.

Kita savaitę urbanistikos ir kultūros paveldo specialistai turėtų pateikti savivaldybės vadovams preliminarius skaičiavimus, kiek galėtų kainuoti minimalus atkastų Kauno pilies bokšto liekanų sutvarkymas ir ekspozicijos įrengimas.