Skandalas: „Kauno vandenys“ nuotekas leido į Nemuną, tarša viršyta net 400 kartų

Pradėtas ikiteisminis tyrimas

Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl įtartų šiurkščių aplinkosaugos pažeidimų. Tyrimas pradėtas Aplinkos ministerijos ir jos pavaldžių institucijų specialistams gavus informaciją, kad bendrovė „Kauno vandenys“ galimai dalį neišvalytų nuotekų išleidžia į Nemuną.

„Nusikaltimo esmė tokia, kad šiandien galime pagrįstai įtarti, jog „Kauno vandenyse“, konkrečiai Marvelės nuotekų valymo įrenginiuose, nepilnai išvalytas nuotekų vanduo buvo išleidžiamas į mūsų pagrindinę upę Nemuną“, – žurnalistams šiandien sakė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.

Pirminio informacijos patikrinimo metu kovo 21 d., dalyvaujant ir policijos pareigūnams, paaiškėjo, kad Aplinkos ministerijos specialistų įtarimai pasitvirtino. Bendrovės „Kauno vandenys“ teritorijoje rastas techninėje dokumentacijoje nepažymėtas slaptas nuotekų išleistuvas, kuriuo dalis neišvalytų nuotekų žemiau mėginių ėmimo vietos buvo išleidžiamos į jau išvalytas nuotekas ir patekdavo tiesiai į Nemuną. Tai patvirtina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų surinkti įrodymai vietoje ir atlikti pirmieji mėginių tyrimai.

Kai kuriuose mėginiuose nustatytas bendrojo fosforo kiekis viršija nuotekų išleidimui taikomą leistiną normą beveik 40 kartų, o lyginant su upėje leistina koncentracija išleistose nuotekose nustatyta koncentracija ribas viršija beveik 400 kartų.

D. Valkavičiaus teigimu, šiuo metu su Kauno apskrities policija ir gamtosaugininkais aiškinamasi, kas ir kada galėjo prisijungti prie „Kauno vandenų“ nuotekų vamzdžio.

Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gamtos apsaugos taisyklių pažeidimo pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d.

Akivaizdu, kad tai ne vienetinis nuotekų išleidimo atvejis, o suplanuota, technologiškai suprojektuota ir galimai ilgą laiką veikianti nevalytų nuotekų išleidimo sistema, todėl žala aplinkai gali siekti septynženklį skaičių.

Kokia žala gamtai?

Pasak Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro D. Valkavičiaus, prokurorų ir policijos pareigūnų, atliekančių šį tyrimą, uždavinys – nustatyti visus asmenis, prisidėjusius prie įžūlaus gamtos teršimo.

„Jau iš dabar surinktos informacijos aišku, kad tai buvo sistemingas nevalytų nuotekų išleidimas į Nemuną, iš anksto suplanuotas ir technologiškai įvykdytas“, – šiandien per spaudos konferenciją sakė Kauno apygardos prokuratūros vadovas D. Valkavičius.

„Man, kaip aplinkosaugininkui, faktas apie tokio masto pažeidimą yra be galo skaudus. Akivaizdu, kad tai ne vienetinis nuotekų išleidimo atvejis, o suplanuota, technologiškai suprojektuota ir galimai ilgą laiką veikianti nevalytų nuotekų išleidimo sistema, todėl žala aplinkai gali siekti septynženklį skaičių“, – teigė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Jis sako, kad avarijos mastas prilygsta gruodį Vilniuje įvykusiai avarijai, kai trūkus vamzdžiui į Nerį ištekėjo apie 30 tūkst. kubinių metrų teršalų, o avarijos žala įvertinta 450 tūkst. eurų. 

Šiuo metu atliekami papildomi nuotekų koncentracijos tyrimai. Gavus reikiamus duomenis bus skaičiuojama gamtai padaryta žala. Aplinkos ministerija ir toliau tęs bendradarbiavimą su ikiteisminiam tyrimui vadovaujančia Kauno apygardos prokuratūra.

Slaptas vamzdis – po žeme

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Darius Žukauskas sakė, kad sudaryta tyrimo grupė, paimti duomenys iš kompiuterių.

„Šiuo metu nuotekos lokalizuotos, pavojaus nėra“, – užtikrino D. Žukauskas.

Surinkus duomenis, bus galima pasakyti, kiek laiko nepilnai išvalytas vanduo tekėjo į Nemuną, tačiau jau dabar svarstoma, kad tai galėjo vykti kelerius metus. D.Valkavičius patikino, kad už padarytą žalą gamtai gresia iki šešerių metų nelaisvės.

Įtarimų kol kas niekam nepateikta.

Nelegalus nuotekų vamzdis, pasak pareigūnų, įrengtas po žeme, 1,5 metro gylyje. Išleistuvas aptiktas netoli Nemuno ir Nevėžio santakos, prie Kačerginės.

Ši situacija yra nusikaltimas gamtai, fantastiška afera.

Pareigūnai sako, kad pirminę informaciją pateikė pilietiški žmonės. 

Kam byrėjo pinigai?

Tyrimą atlieka net keli policijos padaliniai: informacinių technologijų, ekonominių nusikaltimų, sunkių ir rezonansinių nusikaltimų specialistai.

D.Žukauskas sako, kad tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, kokia buvo finansinė nauda pilant nevalytas nuotekas, nes valymui reikalingi brangūs cheminiai komponentai. Pareigūnai patvirtino, kad valymo technologijoms diegti buvo naudojama ir ES parama.

„Tyrimo objektas bus išsiaiškinti tas aplinkybes, kokia žala buvo padaryta ne tik gamtai, bet ir kokią žalą brangindama vandenį įmonė galėjo padaryti kauniečiams (nes valymas įskaičiuotas į vandens kainą – red. past.)“, – teigė Kauno policijos vadovas.

Bendrovei tai „buvo naujiena“

„Man, kaip aplinkos ministrui, ši situacija yra nusikaltimas, nusikaltimas gamtai, fantastiška afera, kurioje „Kauno vandenų“, Marvelės valymo įrenginio vidaus nuotekos, technologinės nuotekos buvo nuleidžiamos tiesiai į Nemuną. Noriu pabrėžti, kad tai nėra paprastos mūsų gyventojų nuotekos, kurios eina dideliais kiekiais, bet, kaip pavyzdys, viena nuotekų dalis yra iš dumblo centrifūgavimo įrenginių koncentruotas teršalas“, – žurnalistams kalbėjo aplinkos ministras K. Navickas.

K.Navickas žada, kad ministerija, bendradarbiaudama su teisėsauga, taip pat atliks atskirą tyrimą. Aplinkos ministras paaiškino, kad aplinkosaugininkų tyrimai anksčiau taršos neparodė dėl to, jog nuotekos buvo išleidžiamos po vandeniu, o numatytos mėginių paėmimo vietos buvo įrengtos dar iki nelegaliai pajungtos atšakos su nevalytomis nuotekomis.

„Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas einantis technikos direktorius Vilius Burokas BNS teigė, kad pareigūnų rastas projekte nenumatytas vamzdis bendrovei „buvo naujiena“. Pasak jo, nevalytos nuotekos buvo maišomos su jau valytomis ir tekėjo į Nemuną.

Spaudos konferencijos garso įrašas yra čia.