Skyla ne tik Kauno pažibos – Rotušės – sienos. Vis labiau ima trūkinėti ima daugybė senamiesčio pastatų, iki šiol tvirtai stovėjusių per šimtmečius. Kas juos griauna ir ką reikėtų daryti?

Kalbinti specialistai, žinovai vienbalsiai sutaria – net į menkus įtrūkimus negalima numoti ranka. Juos reikia stebėti, analizuoti. Kiekvienas pastatas unikalus, su savo silpnybėmis, skirtingi ir savininkai, kurie jais turėtų rūpintis, bet patariama į problemą pažvelgti ir ją spręsti plačiau, vaikyti ne vien tik pro nuosavą slenkstį važiuojančius ir griaunančią vibraciją keliančius automobilius.

Ričardas Mačiulaitis,
restorano "Medžiotojų užeiga" savininkas

Esame įsikūrę Rotušės a. Kiekvienais metais plyšių mūsų sienose atsiranda vis daugiau. Manau, tai lemia vis intensyvesnis eismas senamiestyje. Pastatams tvirtumo neprideda ir kasinėjimai aplink juos.

Senamiestis kasinėjamas, pavyzdžiui, vedant įvairias komunikacijas. Prieš trejus metus buvo keičiami elektros kabeliai – kasta prie pat pastatų. Prieš kelerius metus keisti vamzdynai, taip pat kasinėta ir dėl šiluminės trasos. Tais metais, kai buvo atliekami šie darbai, mūsų pastato sienose daugiau įtrūkimų nepastebėjau, bet po žiemos, atsileidus įšalui, atsirado naujų plyšių.

Įtrūksta ne tik sienos. Pats esu matęs, kai per koncertą nuo garso trūko lango stiklas. Dabar sutrūkę jau penki stiklai.

Esame kreipęsi į savivaldybę, diskutavome ir su kultūros paveldo atstovais. Dabartinė situacija yra kompleksinis dalykas. Reikia, kad specialistai apžiūrėtų, išanalizuotų viską. Jeigu miesto vadovai, kiti pastatų savininkai kreips dėmesį į savo ūkį, manau, viskas susitvarkys.

Pirmiausia reikėtų laikytis tvarkos. Senamiestyje yra ženklų, kad sunkiajam transportui važiuoti draudžiama, tačiau čia jo pilna. Važiuoja ir verslo įstaigas aptarnaujantis 20 tonų sveriantis transportas, ir galingos šiukšliavežės ir pan. Yra vaizdo kameros, galime įvardyti, kas pažeidžia esamą tvarką.

Rimvydas Jonas Palys,
architektas

Dar gūdžiu sovietmečiu buvo pastebėta, kad sutrūkinėjęs Rotušės bokštas. Tada buvo atkasti ir visi rūsiai. Būklė buvo gan tragiška. Vienas iš skliautų, kuris remia pagrindinį bokštą, buvo labai susiaurėjęs, išbyrėję akmenys – avarinė situacija. Tuomet pastato būklė buvo stabilizuota. Kokia ji yra šiuo metu, nežinau, bet nuolatinė vibracija dėl transporto eismo, kasinėjimai vedant komunikacijas galėjo pakenkti ne vienam pastatui.

Kai gruntas per šimtmečius susiguli, jis yra stabilus, o kai imi jį neatsakingai judinti, prasideda problemos. Ima sėsti ir skilti pastatai. Į senovinių pastatų pamatus būdavo dedama riedulių, jie nėra stabilūs, vienas su kitu gerai nesukimba. Kartais žalos pridaro požeminiai vandenys, lietaus kanalizacija. Jeigu ji nėra sandari, prasisunkęs vanduo ima plauti gruntą. Atsiradusios tuštumos galų gale įkrinta.

Iš karto pūsti burbulo ir panikuoti neverta, bet laukti rankas sudėjus irgi būtų negerai. Reikia kviesti ekspertus. Jie įveda stebėseną – užfiksuojama įskilimų, plyšių padėtis, išmatuojamas jų pasvirimas, stebima, kaip keičiasi jų padėtis. Netgi klijuojami specialūs lipdukai, žiūrima, ar jie nutrūko, ar pasislinko.

Mindaugas Bertašius,
archeologas

Daug metų tyrinėju senamiestį. Manau, kad reikėtų atidžiau elgtis rengiant šventes. Daug įtakos turi ne tik automobilių keliama vibracija, bet ir fejerverkai, kai jie daug kartų kartojasi. Senamiesčio pastatai yra skirtingi. Pavyzdžiui, Kauno pilis yra beveik be pamato – jis labai menkutis. Senaisiais laikais pastatai buvo mūrijami ant medinių rąstų.

Nereikėtų pamiršti, kad Kauno gruntas yra birus smėlis, o jį ir vibracija veikia labiau. Be pilies seniausieji Kauno senamiesčio pastatai yra bažnyčios: katedra, Jurgio, Vytauto. Vytauto bažnyčios viduje nuolat stebimas įtrūkimas. Daug metų tas plyšys būdavo uždedamas gipsu ir tikrinama, siena skyla toliau ar ne.

Patys seniausi pastatai – gotikiniai –yra gana tvirti, mūras geras. Aišku, jie yra labiau atsparesni drėgmei, sausrai nei vibracijai, smūgiams, bet kol kas jie laikosi gerai.

O tarp iškilusių XVII a. pabaigoje, XVIII ir XIX a. jau yra visokių. Kai kurie – silpnesnio mūro, statyti naudojant silpnesnį skiedinį, tad yra gerokai mažiau atsparūs, būna sutrūkinėję. Šiais laikais atsiradusi papildoma aplinkos įtaka – vibracija, smūgiai – ir išryškina senas pastatų bėdas, ir lemia naujas.