Likus mažiau nei metams iki naujųjų rinkimų į Kauno miesto savivaldybės tarybą, sujudo visos miesto politinės jėgos. Jų planuose – ne tik laimėti kuo daugiau vietų būsimojoje miesto taryboje, bet dar ir suskubti pasimėgauti valdžia šios tarybos kadenciją, įvairiais metodais patraukiant į užribį dabartinę miesto valdžią.

Šiandieniame miesto tarybos posėdyje, ko gero, nebus praleista proga stumtelėti ar bent pagąsdinti Kauno merą Andrių Kupčinską ir administracijos direktorių Dainių Ratkelį.
Redakcijos duomenimis, opozicija ir kai kurie valdančiajai koalicijai priklausantys politikai šiandien norėtų nepatvirtinti mero A.Kupčinsko pristatomos praėjusių metų veiklos ataskaitos. Nors tai ir neturi juridinio pagrindo – įstatymai nenumato, kad tokią ataskaitą turi patvirtinti miesto taryba.

Neabejotina, kad meras po ataskaitos pateikimo sulauks gausybės klausimų, visai nesusijusių su šia ataskaita.

"Žinau, kad grupė miesto tarybos narių buvo susirinkę viename restorane ir dėliojo įvairius scenarijus, kaip galima būtų įnešti sumaišties ir išbalansuoti miesto vadovų darbą, bet tai manęs negąsdina", – sakė A.Kupčinskas, duodamas interviu "Kauno dienai".

– Nuolat sulaukiate gausybės priekaištų dėl to, kad neužsitikrinus finansavimo buvo susprogdintas Panemunės tiltas. Ar šie priekaištai turi pagrindo, kokia šio tilto ateitis?

– Panemunės tiltas – trejų metų istorija. Visi pripažino, kad tiltas yra avarinės būklės, gali bet kada sugriūti. Ar turėjome laukti Rygos "Maximos" tragedijos? Su buvusia Vyriausybe suderinome tilto statybos klausimą, nes nė viena savivaldybė nesugeba pati, vien savo lėšomis pastatyti tiltą. Naujoji Vyriausybė neskyrė pakankamai lėšų Panemunės tiltui, pasigendu sostinėje sėdinčios valdžios strateginio mąstymo.

Tokio paties dydžio tiltui per Nemuną ties Sovetsku ji pinigų surado, o Panemunės tiltui – ne. Juodas humoras – gal tiltas ties Sovetsku reikalingas tam, kad į Lietuvą patogiai atriedėtų svetimos šalies tankai...

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo kasmet Panemunės tiltui skirti po 10 mln. litų. Ieškosime ir kitų finansavimo šaltinių. Tiltas tikrai bus pastatytas. Tik oligarchai gali leisti sau taip kritikuoti mūsų poziciją dėl šio tilto, nes nenori ar nesugeba įvertinti objektyvių aplinkybių.

– Nuolat sulaukiate kritikos strėlių dėl sudėtingos miesto gatvių būklės. Ar tikrai neįmanoma vieną kartą imti tas gatves suremontuoti ir užmiršti šią problemą, bloginančią miesto įvaizdį ir sukeliančią daug nepatogumų miestiečiams ir Kauno svečiams?

– Kauno gatvių ilgis – 970 km, gatvių remonto garantinis laikas – 20 metų. Pagal šią skaičių logiką, norint sutvarkyti visas gatves, kasmet turėtume į remontą investuoti po 48–49 mln. litų. Dėl neteisingos lėšų paskirstymo sistemos dabar iš Kelių direkcijos kasmet gauname tik po 11–12 mln. litų. Kreipėmės į įvairias institucijas, kad būtų pakeista lėšų skirstymo tvarka, nes kauniečių sumokėtas akcizas už degalus yra neproporcingas Kauno miesto gatvių remontui skiriamoms lėšoms. Tikimės, kad šiame ginče mums pavyks pasiekti pergalę. Tikrai negaliu atsakyti už tai, kaip sovietmečiu buvo tiesiamos ir tvarkomos gatvės, kiek broko ir technologinių klaidų paliko po asfaltu to meto darbininkai. Galiu atsakyti tik už tas gatves, kurias nutiesėme mes, pavyzdžiui, už A.Juozapavičiaus pr. Manau, kad kasmet iš esmės suremontuoti po tris ilgas gatves nėra labai blogai. Kadangi planuojame, jog pilnės mūsų Privatizavimo fondo sąskaita, gatvėms ir įvažoms į kiemus šiemet galėsime skirti dar daugiau lėšų.

– Kauniečiai dejuoja dėl lėtai mažėjančių šildymo kainų. Kada ateis laikas, kai "Kauno energijos" sąskaitos nedraskys miestiečių kišenių?

– Apsisprendžiau dirbti "Kauno energijos" stebėtojų taryboje tam, kad tiesiogiai įvertinčiau šilumos kainų mažinimo galimybes. Apsisprendėme šioje srityje investuoti pinigus į nuosavus šilumos gamybos šaltinius. Atnaujintos "Inkaro", "Šilko", "Pergalės", Petrašiūnų katilinės per pusantrų metų leido šildymo kainą sumažinti 23 proc. Artimiausias tikslas – nuosavose katilinėse pagaminti ketvirtadalį Kaune sunaudojamos šilumos energijos ir dar 10 proc.sumažinti šilumos kainą.

– Viešumoje garsiai abejojama, ar būtina Kaune statyti naujus Kongresų ir koncertų rūmus. Ar tikrai reikia taip išlaidauti, kai turime multifunkcinę "Žalgirio" areną?

– Miestui tikrai reikia dar vienos erdvės, kurioje būtų akustiniams koncertams tinkamos sąlygos. "Žalgirio" arena to užtikrinti negali, o Filharmonija negali sutalpinti didesnio klausytojų skaičiaus. Kita vertus, Kaune yra stiprių universitetų, kitų mokslo įstaigų, kurios galėtų inicijuoti tarptautinių konferencijų rengimą. Pateikėme Kultūros ministerijai paraišką, tikimės šiam projektui gauti europinių lėšų.

– O gal geriau Kongresų rūmams numatytas lėšas skirti Laisvės al., kuri jau ne pirmą dešimtmetį laukia rekonstrukcijos?

– Laisvės al. reikalai tikrai pajudės. Opozicija burba, kad mes norime pradėti jos rekonstrukciją su 1 mln. litų. Dabar esame tiek numatę, tačiau viską parodys viešieji pirkimai, tada žinosime, kokia suma realiai reikalinga. Ar būtų protinga, nesulaukus viešųjų pirkimų, numatyti didelę pinigų sumą ir taip įšaldyti ne vieną milijoną? Šiemet nuo Soboro pusės pradėsime pirmąjį Laisvės al. rekonstrukcijos etapą – nuardysime senas plyteles, tvarkysime komunikacijas. Suprantu, jog opozicijai nepatinka tai, kad darbus pradėsime, jiems būtų patogiau, jei užmirštume šį svarbų projektą.

– Jūs ir savivaldybės administracijos direktorius sulaukiate priekaištų, kad netinkamai valdomos savivaldybės įmonės, kad jų vadovams trūksta profesionalumo, o įmonių veikla labai neskaidri. Ar įmanoma išpręsti šią problemą?

– Labai blogai, kad politikai kišasi į savivaldybės įmonių valdymą. Jie proteguoja tam tikrus projektus ar jiems artimus žmones. Kai nepavyksta sutvarkyti savo reikalų, jie ima viešai kaltinti administracijos direktorių. Turime kuo skubiau į savivaldybės įmonių valdymą įtraukti kuo daugiau nepriklausomų profesionalų.

– Esate konservatorius, o šalies valdžioje dabar – kitų spalvų politinės jėgos. Ar ši aplinkybė netrukdo jums pasiekti miestui palankesnių sprendimų?

– Dėl politinių pažiūrų skirtumų tikrai neturiu problemų bendraudamas su šalies valdžia. Praėjusią kadenciją, kai dirbau meru, Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Gediminas Kirkilas. Jis buvo žmogus, su kuriuo kartu įkasėme kapsulę į "Žalgirio" arenos pamatus. Esu tikras, kad kai kurių politikų kaltinimai, neva aš neužsiimu lobistine veikla, yra laužti iš piršto. Tegul jie kasdien atidžiai paskaito mano darbotvarkę, tada pamatys, kur ir pas ką nuolat važinėju.

– Kaip vertinate susiformavusią valdančiąją koaliciją? Ar ji stipri, ar patikima, ar visi juda ta pačia kryptimi? Ar aktyviai dirba miesto tarybos frakcijos?

– Puikiai bendrauju su visais miesto tarybos nariais, ypač neformaliai, kai nestebi žiniasklaida, kai jie sugeba atsisakyti politinės pozos. Atrodo, kad su koalicijos partneriais stengiamės dirbti miestiečiams. Gaila, bet pasigendu kai kurių kolegų aktyvumo. Yra ir tokių tarybos narių, kurie negali apsispręsti, kurioje frakcijoje dirbti. Kai kurios frakcijos atsidūrė ties išnykimo riba.

– Ką konkrečiai turite galvoje?

– Kalbu pirmiausia apie Liberalų ir centro farkciją, kurioje nėra nė vieno šios partijos nario. Nors Arvydas Garbaravičius yra Socialdemokratų partijos narys, tačiau jis iki šiol vis dar dirba Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoju. Dėl tokios nenormalios situacijos tarybos narės Aušros Ručienės iniciatyva raštu buvo kreiptasi į Liberalų ir centro sąjungos pirmininką Artūrą Melianą, tačiau praėjo mėnuo, o atsakymo taip ir nesulaukėme. Ši frakcija realiai neveikia, dirba tik atskiri jos nariai.

– Kaip manote, ar išklausę jūsų ataskaitą kolegos ir oponentai suras atsakymus į jiems rūpimus klausimus?

– Ši ataskaita yra mano, kaip miesto tarybos vadovo, formalios veiklos pristatymas, todėl taryba neturi prievolės nei ją patvirtinti, nei atmesti. Joje daug skaičių, formalių dalykų, kurie iš esmės neatspindi visų veiklos sričių, už kurias atsakingas miesto meras.

Veiklos ataskaitoje – skaičių eilės

2985 skirtingi dokumentai. Tai sudaro 19,1 proc. visų savivaldybės vadovams adresuotų dokumentų. Fiziniai asmenys mero institucijai pateikė 552 prašymus.

Teismai. Mero įgalioti Savivaldybės teisininkai atstovavo 1647 teisminėse bylose. Savivaldybės naudai teismuose pavyko prisiteisti 1,5 mln. litų.

Tarptautinis bendradarbiavimas. Pernai meras dalyvavo 55 oficialiuose tarptautiniuose renginiuose, iš jų 36 vyko Kaune. Buvo atvykę svečių iš 19 pasaulio šalių. Įvyko 16 susitikimų su diplomatinio korpuso atstovais.

Kolegija. Per metus įvyko 20 Savivaldybės kolegijos posėdžių, juose svarstyti 678 klausimai.

Potvarkiai ir pavedimai. Meras per metus išleido 632 potvarkius, inicijavo 52 pavedimus Savivaldybės administracijos vadovybei.

Darbo grupės. Meras per metus sudarė 18 darbo grupių.