Margas sąrašas
Kauno civilinės saugos specialistai skelbia, kad mieste yra apie 250 kolektyvinės apsaugos statinių, tinkamų pritaikyti įvairių ekstremalių situacijų atvejais. Į šį sąrašą patenka įvairūs viešųjų paslaugų teikimo pastatai, bet jie slėptuvių tikrai neprimena.
„Kaune nėra valstybei priklausančių slėptuvių. Nemažai jų įsigijo privatūs asmenys. Jos išlikusios ir prireikus būtų tinkamos naudoti. Kaip tik šiuo metu atnaujinama informacija apie išlikusių slėptuvių būklę ir galimybes jas naudoti karo grėsmės atveju“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė.
250 – tiek Kaune yra kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose galima slėptis pavojaus atveju.
„Kauno diena“ paanalizavo kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą. Jame – švietimo įstaigos: mokyklos, darželiai, universitetai, jų bendrabučiai. Sąraše atsidūrė ir teatrai, galerijos, sporto maniežai, „Žalgirio“ arena ir panašūs pastatai, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos. Žinoma, kolektyviai prisiglausti būtų galima ir gydymo įstaigose – ligoninėse ar poliklinikose.
Pateiktame sąraše – tik keletas objektų, kurių sienos storesnės. Jos teoriškai galėtų labiau apsaugoti karo atveju. Tai fortai ir įvairūs jų įtvirtinimai. Tiesa, fortai nutolę nuo gyvenamųjų rajonų, tad greitai juos pasiekti nėra paprasta.
Vietoj slėptuvės savivaldybės atstovai siūlo eiti į teatrą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Pasak savivaldybės civilinės saugos specialistų, tam tikrais atvejais galima slėptis ir požeminėse pėsčiųjų perėjose. Kaune priedangai gali būti panaudotos požeminės pėsčiųjų perėjos Karaliaus Mindaugo prospekte, Vilniaus gatvėje, Vytauto ir Savanorių prospektuose.
„Taip pat reikėtų nepamiršti, kad visi žemiau žemės lygio esantys statiniai, kilus pavojui, gali būti naudojami kaip slėptuvės, o patys gyventojai turėtų įvertinti savo gyvenamąją aplinką ir nuspręsti, kur būtų galimybė įrengti vienokią ar kitokią apsaugos erdvę“, – pastebėjo Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja.
Kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi specialiais ženklais. Ties įeigomis į tokius pastatus turi būti užklijuotas oranžinis kvadratas, kurio viduryje – mėlynas trikampis. Iš tiesų tokie pastatai labiau skirti laikinai apgyvendinti, surinkti žmones į vieną vietą, kad būtų galima bendrai teikti reikalingą pagalbą. Kaip slėptuvės, šie objektai vargu ar gali būti naudojami, nes savo infrastruktūra mažai kuo skiriasi nuo gyvenamųjų namų ar biurų. Čia nėra storų betoninių sienų ar po žeme įrengtų rūsių, kuriuose būtų saugomi išgyvenimui skirti daiktai.
„Kolektyvinės apsaugos statiniai nebuvo projektuoti kaip slėptuvės nuo bombardavimo. Jų tikslas – kitoks: kad žmonės galėtų susirinkti, kažkurį laiką pabūti, galbūt gauti maitinimą ir pan. Nuo karinių veiksmų žmonės turėtų slėptis ten, kur jų nepasiektų nuolaužos, skeveldros. Paprastai bombardavimai vyksta be jokio išankstinio įspėjimo, todėl reikia žiūrėti, kur yra artimiausia saugi vieta. Tai galėtų būti rūsys ar požeminė parkavimo aikštelė. Net ir kolektyvinės apsaugos statinio rūsys būtų labiau tinkamas nei kokia nors salė“, – teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Arvydas Kazlauskas.
Kaune nėra valstybei priklausančių slėptuvių. Nemažai jų įsigiję privatūs asmenys.
R.Jančauskaitė nurodė, kad kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą galima rasti Kauno miesto savivaldybės interneto puslapyje kaunas.lt. Tada reikia eiti į „Civilinės saugos“ polapį ir sąrašo ieškoti ties skiltimi „Svarbi informacija“.
Tenka pripažinti, kad neįgudusiems interneto naršytojams gali kilti problemų ieškant šios informacijos. Gal vertėtų pasisemti idėjų iš kitų savivaldybių ir kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą pateikti žemėlapyje, o ne išvardyti lentelėse. Taip gyventojams būtų patogiau orientuotis, kur reikėtų eiti, kokie pastatai arčiausiai jų namų ir kur jie galėtų laukti pagalbos.
Ar tikrai atnaujinama?
Nors sąrašas viešai prieinamas ir pateikiamas kaip slėptuvių alternatyva, tačiau net ir patys civilinės saugos specialistai pripažįsta, kad ne visi statiniai tinkami naudoti. Tad kyla klausimas, kodėl tie pastatai vis tiek įtraukti į sąrašą?
„Šis sąrašas yra bendrinis ir ne visi jame esantys pastatai dėl savo būklės ar konstrukcinių ypatumų gali būti naudojami kaip slėptuvės ar priedangos. Todėl sąrašas nuolat peržiūrimas, atnaujinamas ir prireikus pildomas. Priklausomai nuo to, kaip keisis situacija, jis bus konkretizuojamas ir aktualizuojamas. Šiuo metu toliau dirbame prie šio sąrašo, kadangi mieste yra atsiradę ir daugiau statinių, priklausančių privačiam sektoriui, kurie galėtų būti tinkami ekstremaliosiomis situacijomis, taip pat ir karo atveju“, – teigiama „Kauno dienai“ atsiųstame R.Jančauskaitės komentare.
Atidžiau peržiūrėjus siūlomą kolektyvinių apsaugos statinių sąrašą, kyla ir daugiau klausimų. Kodėl jame nėra, pvz., kovo 1-ąją oficialiai atidarytų Kauno ledo rūmų (Kovo 11-osios g. 26). Priminsime, kad pastatas prieš tai daugiau kaip pusmetį buvo naudojamas kaip vakcinavimo centras.
Akys užkliūva ir už Dariaus ir Girėno stadiono. Sąraše nurodoma, kad laikinai slėptis galima Kauno sporto halėje ir patalpose po Dariaus ir Girėno stadiono tribūnomis. Kadangi šiuose objektuose vis dar dirba statybininkai, ar tikrai juose nelaimės atveju būtų saugu slėptis vietos gyventojams? Ar kauniečiai turėtų patys atkelti statybvietės tvoras ir ieškoti, kur įrengtos patalpos po tribūnomis? Juk po rekonstrukcijos ir šiaip visos erdvės stadione yra pasikeitusios, tad kyla abejonių, ar šis objektas, kol dar nėra viešai pristatytas visuomenei ir neužbaigtos statybos, gali būti tinkama laikino prieglobsčio vieta.
Kolektyvinės apsaugos statinių sąraše yra Dariaus ir Girėno stadionas, nors čia dar karaliauja statybininkai. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Blogiausias scenarijus
Slėptis rūsiuose ar požeminėse aikštelėse daliai Kauno gyventojų gali būti pavojinga. Jei išsipildytų juodžiausias scenarijus ir fiziškai būtų pažeista Kauno hidroelektrinė, dalis Šančių, Naujamiesčio, Kauno centro ir Senamiesčio tiesiog būtų apsemta, o rūsiuose pasislėpę žmonės nuskęstų.
„Sudėjote visus blogiausius variantus į vieną vietą. Sutinku, kad būtų blogai, jei prasidėtų bombardavimas ir elektrinė būtų pažeista. Tačiau ji projektuota taip, kad nebūtinai visiškai sugriūtų. Tikėtina, kad vanduo kiltų ir pradėtų semti rūsius, bet tai neturėtų būti toks žudantis vandens pliūpsnis“, – ramino A.Kazlauskas.
Išparduotos slėptuvės
Daugiau kaip prieš dešimtmetį Kaune buvo apie 200 slėptuvių. Dabar dalis jų – privačiose rankose, kitos sunykusios. Savivaldybės atstovai skaičiuoja, kiek privačių slėptuvių galėtų Kaune būti, tačiau pažymi, kad jų aprūpinimu būtiniausiais daiktais turėtų rūpintis savininkai.
„Savo privačių būstų erdvėmis gali pasirūpinti tik jų šeimininkai. Vis dėlto nerimaujantys asmenys turėtų savarankiškai įvertinti, ar jų namų rūsiuose tinkamai išnaudojamos patalpos, ir pagalvoti, kaip tokias erdves pavojaus atveju panaudoti slėptuvėms“, – teigė R.Jančauskaitė.
Panaršius internete galima atrasti prieš keletą metų įkeltų skelbimų apie Kaune parduodamas slėptuves. Jų kaina svyruoja nuo 8 iki 17 tūkst. eurų. Slėptuvių plotas – apie 90 kv. m. Bunkerius žmonės bandė parduoti Petrašiūnuose, Aleksote. Skelbimuose nurodyta, kad tokios erdvės puikiai tinka pabėgimo kambariams ar kitoms laisvalaikio erdvėms įrengti. Todėl sunku pasakyti, kiek realiai senųjų slėptuvių yra išlikusių, ar jos vis dar naudojamos pagal pirminę paskirtį ir ar nelaimės atveju jose galėtų prisiglausti žmonės.
Seniau bene didžiausia miesto slėptuvė buvo po buvusių Kauno buities namų „Juzė“ pastatu. Dabar šis objektas rekonstruojamas į viešbučius ir komercinės paskirties pastatą, todėl nežinoma, ar slėptuvė išliko. Anksčiau aiškinta, kad ten numatyti ir bunkeriai, kuriuose galėtų posėdžiauti miesto valdžia, tačiau atrodo, kad ir galimos vadavietės Kaune nėra. Savivaldybės atstovai tik kartojo, kad vis peržiūrimi kolektyvinės apsaugos statiniai, o prireikus kaip priedanga gali būti naudojami įvairūs pastatai.
„Kauno diena“ pasidomėjo, ar bent jau yra koks nors daiktų rezervas, kuris pavojaus atveju būtų pristatytas į kolektyvinės apsaugos statinius. Paaiškėjo, kad jokių gultų, miegmaišių, dujokaukių, respiratorių ar kitų daiktų, būtinų išgyventi, Kaunas nekaupia. Tai esą turi būti kaupiama valstybiniame rezerve.
„Karo atveju turėtų būti naudojamas Valstybės civilinės saugos priemonių rezervas, už kurį atsakinga Vidaus reikalų ministerija“, – pastebėjo R.Jančauskaitė.
Kolektyvinės apsaugos statinių sąraše – nemažai švietimo įstaigų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Kur ieškoti informacijos?
Civilinės saugos specialistai paragino nepanikuoti, išlikti ramiems ir, jei kiltų pavojus, sekti oficialią informaciją ir nurodymus, ką daryti toliau.
„Siekiant užbėgti už akių nepagrįstai panikai, reikia pabrėžti, kad situacija Lietuvoje ir Kaune – visiškai stabili, šiuo metu nėra pagrindo nerimauti dėl karo grėsmių mūsų šalyje. Todėl pirmiausia visi turėtume sutelkti dėmesį užtikrinant visuomenės rimtį“, – pažymėjo Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja.
Pasak specialistės, Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi Vyriausybės rekomendacijomis, yra parengusi tiek Ekstremaliųjų situacijų valdymo, tiek Mobilizacijos planus. Juose taip pat aptariami savivaldybės planai ir veiksmai užtikrinant ir gyventojų saugą įvairių ekstremaliųjų situacijų ar karo grėsmių atveju.
„Mieste įrengtos 85 sirenos tikrinamos kiekvieną mėnesį, o garso patikrinimai vyksta dukart per metus. Visos jos veikia. Kartu su sirenomis paprastai veikia ir mobiliųjų telefonų pranešimų sistema“, – pridūrė R.Jančauskaitė.
A.Kazlauskas pažymėjo, kad būtų visai logiška rūsyje turėti vandens, maisto atsargų. Taip pat pasirūpinti šiltesniais drabužiais, kad patalpoje būtų galima išbūti ilgesnį laiką. Specialistai pažymi, kad rūsyje gyventojai turėtų laikyti tiek atsargų, kad užtektų 72 val. Atsargomis reikėtų pasirūpinti nelaukiant galimo pavojaus, nes jei kažkas atsitiktų, tada jau reikėtų bėgti slėptis, o ne ruoštis ir krautis būtinus išgyventi daiktus.
Vietos, kur žmonės turėtų glaustis pavojaus atveju, pažymėtos mėlynais trikampiais oranžiniame fone. (Vilmanto Raupelio nuotr.)
Išsamesnė informacija, kaip turėtų elgtis gyventojai, skelbiama nacionaliniu mastu koordinuojamose interneto svetainėse: www.LT72.lt bei www.mobilizacija.lt/lt/katurimezinoti.html.
