Savivaldybė nusprendė pažaboti socialinę reklamą – kitą savaitę miesto tarybai teikiamas sprendimo projektas, kuriame nebelieka lengvatų reklamos stendų turėtojams dėl to, kad jie leidžia skelbti nekomercinę informaciją.

Mokėti – visus metus

Iki šiol mieste esančiuose reklamos stenduose matydavote informaciją apie našlaičių įvaikinimą, rūkymo žalą, pagalbą beglobiams gyvūnams, o nuo gegužės 1-osios tokių socialinių reklamų greičiausiai nebeišvysite arba jų bus vos viena kita, nes savivaldybė nusprendė keisti rinkliavos už išorinę reklamą tvarką. Iki šiol reklamos stendų turėtojai, informavę, kada jų stenduose skelbiama socialinė reklama, buvo atleidžiami nuo rinkliavos už išorinę reklamą. Nuo gegužės rinkliava bus renkama visus metus, neatsižvelgiant į tai, kas skelbiama stenduose.

Kol kas garsiai apie tai nekalbama, tačiau savivaldybės tarybai teikiamuose dokumentuose aiškiai įvardijama, kad informacijos užsakovai turės mažiau galimybių skleisti socialinę reklamą.

Kaip skelbia savivaldybė, 2014–2015 m. apie 25 proc. reklamos agentūroms priklausančių reklamos įrenginių skleidė nemokamą informaciją. Kituose reklamos stenduose buvo viešinama komercinė reklama, už kurią vietinė rinkliava buvo mokama 45–50 proc. dienų per metus, išskyrus Centro zoną, kur stendų užimtumas komercine reklama buvo 80–100 proc.

Pagal planuojamą patvirtinti naują tvarką rinkliava atpigs kultūros vertybių vizualinės apsaugos zonose ir ir kitose saugomose teritorijose (D, E zonos) ir magistralinėse gatvėse (G zona). Čia reikės mokėti 60 eurų už 1 kv. m reklamos ploto per metus (iki šiol buvo 87 eurai). 116 eurų už 1 kv. m per metus rinkliava liks nepakitusi miesto centre įrengtiems reklamos stendams (Senamiesčio, Naujamiesčio zonos A, B, C). Kitose miesto vietose (F, H zonos) rinkliava didinama nuo 29 iki 30 eurų už 1 kv. m reklamos ploto per metus. Nuo 8,7 iki 10 eurų už 1 kv. m per metus didėja ir privačiose valdose viešinama reklama.

Žaidimas žodžiais

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas vengė pripažinti, kad savivaldybė imasi apmokestinti socialinę reklamą ir ėmė žaisti žodžiais. "Mes ne apmokestinsime socialinę reklamą, o apmokestinsime visus reklamos stendus", – aiškino savivaldybės administracijos vadovas.

Jo nuomone, iki šiol galiojusi tvarka, buvo negera. "Stendų turėtojai informuoja, kiek laiko jų stenduose būna socialinė reklama, ir už tą laikotarpį nemoka rinkliavos. Kaip tą sukontroliuoti? Mes negalime visų stendų patikrinti ir pasitikėdavome geranoriškumu. Socialinė reklama buvo instrumentas nemokėti rinkliavos", – pareiškė G.Petrauskas.

Jis tikino, kad dabar mokestis bus renkama visus metus, tačiau esą jis bus mažesnis negu iki šiol. Tarybai teikiamuose dokumentuose matyti, kad rinkliava už kai kuriuos stendus ne tik nesumažės, bet ir išaugs.

Užsiminus, kad dėl tokio pakeitimo akivaizdžiai nukentės socialinė reklama, G.Petrauskas to nenorėjo pripažinti. "Jeigu reklamos stendų turėtojai deklaruoja esą socialiai atsakingi, tegu tuščiuose stenduose skelbia socialinę reklamą nemokamai. Dėl socialinės reklamos reikės tartis su jais – jiems mokestis sumažintas, tegul deda nemokamai. Mes neplanuojame iš reklamos surinkti daugiau pajamų", – tikino savivaldybės administracijos vadovas ir pridūrė, kad iki šiol už stenduose skelbtą savivaldybės informaciją nemokėjusi savivaldybė nuo gegužės taip pat mokės. Anot G.Petrausko didieji stendų turėtojai dėl ketinamos keisti rinkliavų tvarkos pretenzijų neturi. Jis pabrėžė, kad Kaunas ketina sekti Vilniaus ir Klaipėdos pavyzdžiu, kur reklamos stendų turėtojai moka mokestį visus metus.

Mokėti nebus iš ko

Išgirdusi apie savivaldybės ketinimus visiems metams apmokestinti reklamos stendus, gerokai nustebo Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija vadovė Brigita Kymantaitė. Šiuo metu organizacijos socialinė reklama Kauno reklamos stenduose nekabo, tačiau B.Kymantaitė sako, kad tai labai svarbi funkcija.

"Jeigu yra laisvas stendas, mums didelė pagalba skelbti ten socialinę reklamą, nes mes kaip nevyriausybinė organizacija niekada neturime lėšų reklamai. Jeigu reikėtų už tai mokėti, negalėtume tokios reklamos sau leisti. Tai būtų didelis apsunkinimas ir mūsų organizacija šią galimybę prarastų, nes ištekliai reklamai labai riboti", – atvirai pripažino Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija vadovė.

B.Kymantaitę ne mažiau nustebino ir savivaldybės motyvas – esą neįmanoma kontroliuoti socialinės reklamos. "Mes viską derindavome per savivaldybę – siųsdavome savivaldybei, kad patvirtintų, ir tik tada buvo kabinama. Savotiška kontrolė buvo. Nežinau, kokios kontrolės jiems trūksta, bet jie matydavo, kokios organizacijos ruošiasi reklamuotis ir kokia tai reklama. Tai nebuvo kažkokie savanaudiški tikslai, o reklama rengiama pagal tam tikrus projektus ir organizacijos veiklą", – svarstė B.Kymantaitė.

Grėsmė profesionalumui

"Labai liūdna girdėti", – išgirdusi apie savivaldybės užmojus sakė Nacionalinio Kauno dramos teatro Kultūrinės veiklos ir turizmo vadybos skyriaus vadovė Agnė Burovienė. Anot jos, iki šiol reikėdavo mokėti tik už teatro ir jo veiklos reklamos gamybą, o reklamos plotų mokesčiai ant teatro pečių negulė.

"Be abejo, mums tai bus problema. Matau, kad teatras bus priverstas pasilikti su tokia partizanine reklama ir atsiribos nuo profesionalumo", – apgailestavo Nacionalinio Kauno dramos teatro atstovė. Pasak A.Burovienės, žmonėms reikia gražaus vizualinio pateikimo, o socialinė reklama reklamos stenduose tai ir leisdavo padaryti.

"Ta vadinamoji partizaninė reklama bus labiau iš idėjos, kitaip sakant, idėjinė biudžetinė reklama, ir nebūtinai profesionaliai atrodys. Čia jau bus problema. Skaičiuojame finansus ir nebegalėsime nei spektaklių, nei paties teatro viešinti", – neslėpė susirūpinimo A.Burovienė.

"Kol reikėdavo padengti reklamos gamybos, pakabinimo ir nukabinimo išlaidas, ta galimybe ir naudodavomės, ir apie save galėjome pasisakyti. Jeigu tai bus prilyginta komercinei reklamai, mums šitas kanalas tampa neprieinamas", – pripažino ir Kauno kolegijos Viešųjų ryšių ir marketingo tarnybos vadovė Dalia Ilevičienė.

Kas šiuo atveju laimės?

Festivalio "Kaunas Photo" įkūrėjas ir vadovas Mindaugas Kavaliauskas pripažino, kad rengiant festivalį reikės sugalvoti kitų reklamos būdų.

"Kaip banalus žmogus, manau, kad mieste matomi tie probleminiai taškai, į kuriuos taikomasi ir kuriuos reikėtų išspręsti. Šiuo metu į mus žiūri kažkokie veidai, kurie skatina kažką daryti, bet galima iš tikrųjų kelti klausimą, ar ten reklamuojama kokia nors savivaldybės paslauga, ar projektas, ar koks asmuo. Jeigu tokie dalykai būtų pažaboti, manau, kad niekas nuo to nenukentėtų", – į situaciją kiek kitaip pažvelgė M.Kavaliauskas.

"Jau esame pasinaudoję galimybėmis tiesiog rodyti meno parodas. Prie prekybos centro "Savas" iki kovo 1-osios veikė paroda be jokios reklamos intarpų tuose septyniuose stenduose. Gaila, kad tokių galimybių neturėsime, nes jos neapsimoka pagal tai, kokį finansavimą mes iš tos pačios savivaldybės gauname: viena ranka gausime, kita ranka ten pat sumokėsime, o tai nėra adekvatu žvelgiant į kultūrinę misiją", – pastebėjo fotomenininkas.

Kalbėdamas apie planuojamus pokyčius jis bandė įžvelgti ir teigiamų dalykų – esą stendai neužsibus per daug ilgai. "Bet ką mes visi patirsime? Ta reklama persikels į internetą, į socialinius tinklus, ir pinigai pateks kažkur į Silikono slėnį Kalifornijoje. Nežinau, kas šiuo atveju laimės? Apie tai galime garsiai diskutuoti", – siūlė M.Kavaliauskas.

Anot jo, būtina kelti klausimą dėl socialinės reklamos ir kultūros buvimą viešosiose erdvėse. "Kas kuria ir pažįsta meną ar studijavo socialinę istoriją, žino, kad Europos metropoliuose kultūra yra pati svarbiausia – tai, kuo jie ir gyvena. Jeigu mes orientuojamės į Europos kultūros sostinę, tokiais žingsniais nupjauti kultūros akis ir ausis yra gana rizikingas žingsnis", – įžvelgė M.Kavaliauskas.