Savivaldybės viešoji įstaiga "Automobilių stovėjimo aikštelės" šį rudenį skaičiuoja gerokai solidesnį pajamų derlių nei pernai. Ar stebuklą padarė mokėjimo automatuose įrengti seifai?

Skaičiai džiugina

"Tiesiog paėmėme praėjusių ir šių metų rugsėjo skaičius. Faktai yra tokie, kokie yra – šiemet rinkliavos surinkta 57 proc. daugiau nei prieš metus", – tikino savivaldybės viešosios įstaigos "Automobilių stovėjimo aikštelės" vadovas Justas Limanauskas.

Jo pateiktais duomenimis, 2014 m. rugsėjį Kaune esančiuose parkavimo automatuose buvo surinkta 110 tūkst. eurų, šiemet rugsėjį surinkta suma išaugo iki 172 tūkst. eurų.

"Tikrai buvo nemažai priežasčių, galėjusių nulemti gerokai mažesnes sumas. Pernai sausį buvo įvestas 5 minučių tolerancijos laikas vairuotojams susimokėti už stovėjimą, o liepos mėnesį taryba pritarė, kad būtų įvestas 10 minučių tolerancijos laikas mokėjimui pratęsti", – aiškino J.Limanauskas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aplink "Akropolį" gerokai sumažėjo mokamų stovėjimo vietų dėl to, kad čia įsikūrė laikinoji autobusų stotis – rinkliava panaikinta maždaug 200 automobilių stovėjimo vietose.

"Jau girdėjau pastabų, esą pajamos padidėjo, nes apmokestinome automobilių stovėjimą vienoje Karaliaus Mindaugo pr. pusėje. Noriu pasakyti, kad nė vienoje Karaliaus Mindaugo pr. atkarpoje rinkliava už pastatytus automobilius nerenkama", – pridūrė Automobilių stovėjimo aikštelių vadovas. Nepaisant to, įstaigos pajamos vis tiek išaugo.

Seifai davė rezultatų

J.Limanauskas pripažįsta – pajamos kiek ūgtelėjo pailginus rinkliavos laiką Rotušės a., juolab kad šiltuoju metų laiku į Senamiestį kauniečiai atvažiuoja dažniau: eina pasivaikščioti, pavakaroti kavinėse ir restoranuose.

"Galime skaičiuoti, kad rinkliava iš Rotušės a. padidino surenkamą sumą apie 10 tūkst. eurų, tačiau tai tikrai nėra visa padidėjusi suma", – šyptelėjo "Automobilių stovėjimo aikštelių" direktorius.

J.Limanauskas įsitikinęs, kad bene didžiausią efektą davė šių metų rugpjūtį imta taikyti naujovė – pradėti plombuoti parkomatuose esantys pinigų seifai, nors to daryti ir nebūtina. "Esu vadovas, tad noriu padaryti viską, kad būtų kuo mažiau galimybių piktnaudžiauti", – tikino įstaigos direktorius.

Kol griežtesnės pinigų surinkimo kontrolės nebuvo, sklandė kalbos ir apie tokį automatą, kuris net nebuvo įtrauktas į oficialią apskaitą.

Politikai labai mylėjo

"Kauno diena" jau rašė, kad Automobilių stovėjimo aikštelėse pasikeitė ne tik direktorius. Įstaigoje neliko ir šiltas darbo vietas čia turėjusių tarybos narių konservatorių Vyganto Gudėno ir Gedimino Budniko, kuriuos kauniečiai per pavasarį vykusius rinkimus vėl išrinko į miesto tarybą.

Ne paslaptis, kad ir teisėsaugos akiratin patekęs buvęs įstaigos vadovas Algimantas Puidokas praėjusią kadenciją miesto taryboje dirbusių politikų buvo itin mylimas – taryba nesiryžo susikompromitavusio vadovo atleisti iš pareigų. Tik pasikeitus valdančiajai daugumai, A.Puidokui posto išsaugoti jau nebepavyko.

"Subūrėme naują komandą, kuri visai kitaip žiūrį į įmonių valdymą, kitaip organizuoja pajamų surinkimą ir apskaitą", – pokyčiais džiaugiasi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, anksčiau ne kartą kritikavęs "Automobilių stovėjimo aikštelių" vadovą, jo komandą ir darbo metodus ir ironiškai sakydavęs, kad kai kurių darbuotojų kabinetų spynos jau spėjo net surūdyti.

V.Matijošaitis pripažįsta, kad įvairių minčių kyla ir dėl to, kaip ir kur anksčiau būdavo panaudojami už automobilių stovėjimą surinkti pinigai. "Kas galėtų paneigti tas metų metus sklandžiusias kalbas, kad dalis į parkavimo automatus kauniečių sumestų pinigų  nuplaukdavo ne į įstaigos kasą, o galėjo būti naudojami ir kai kurių partijų rinkiminėms kampanijoms?" – retoriškai klausė Kauno meras.

Nesurinko daugumos?

Atrodo, buvusį Kauno merą Andrių Kupčinską dabartinio miesto vadovo kalbos apie įstaigos lėšų panaudojimą rinkimų kampanijai gerokai erzina.

"Rimtas meras kreiptųsi į teisėsaugą. O jeigu vadovausimės tokia logika, tai kas galėtų paneigti, kad V.Matijošaičiui priklausanti įmonių grupė nesidera dėl "Merkurijaus" griuvėsių išpirkimo ir viešbučio statybos toje vietoje, o šalia pavedė savivaldybei pastatyti daugiaaukštę automobilių aikštelę, kad padidintų pridėtinę vertę?" – rėžė A.Kupčinskas.

Jis gana skeptiškai vertina ir viešai paskelbtus skaičius, kad šiemet rugsėjį "Automobilių stovėjimo aikštelės" surinko gerokai daugiau rinkliavos nei pernai tuo pačiu metu. "Surinkti galima ir dar daugiau, jeigu apmokestintume ir daugiabučių kiemus", – ironizavo buvęs Kauno vadovas.

Pasiteiravus, kodėl jo vadovavimo miestui metu taryba nesiryžo atleisti A.Puidoko, A.Kupčinskas aiškino neturėjęs tokių galių, kaip dabartinis Kauno vadovas. "Dabar meras turi gerokai daugiau įgaliojimų, gali atleisti viešųjų įstaigų vadovus, o aš privalėdavau eiti į tarybą. Tos kritinės daugumos kartais ir nepavykdavo surinkti", – tikino buvęs meras.

A.Kupčinskas taip pat nemato pagrindo, kodėl nuolat viešai priekaištaujama dėl jo partijos kolegų V.Gudėno ir G.Budniko darbo "Automobilių stovėjimo aikštelėse". "Prikibti galima prie bet ko, net prie stulpo gatvėje. Ar jiems buvo pareikšti kokie nors įtarimai ar priekaištai dėl darbo?" – retoriškai klausė politikas.

Kliuvo ne kartą

Auditoriai ir teisėsauga pinigus už automobilių parkavimą renkančia savivaldybės įstaiga "Automobilių stovėjimo aikštelės" domėjosi jau ne kartą.

2013 m. prokurorai aiškinosi, ar "Automobilių stovėjimo aikštelės" tikrai išdavė kelias dešimtis nelegalių leidimų, leidusių nemokamai pastatyti automobilius miesto centre. Tokie leidimai buvo išduoti savivaldybės kontroliuojamai bendrovei "Autrolis", o jais naudojosi ir prabangių automobilių vairuotojai. Skelbta, kad tokį leidimą turėjo ir tuometis "Automobilių stovėjimo aikštelių" direktoriaus pavaduotojas V.Gudėnas.

Auditoriams buvo užkliuvę, kad du Kauno centre įsikūrę bankai turėjo išskirtines sąlygas statyti automobilius mokamose vietose. Skelbta, kad "Automobilių stovėjimo aikštelės" buvo išdavusios 50 kartų daugiau leidimų, nei buvo įrengta rezervuotų stovėjimo vietų.

Su šia įstaiga ir jos vadovu A.Puidoku itin artimai draugavo ir buvęs Kauno vicemeras socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas – abu vyrai pakliuvo teisėsaugos akiratin, sėdėjo belangėje ir toliau varsto teismo duris dėl to, kad, teisėsaugos duomenimis, rinkliavą už automobilių stovėjimą vykdanti įstaiga sumokėjo už buvusio vicemero automobilio remontą.