Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto studentai, atlikę praktiką Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biure, pateikė naujų sveikos gyvensenos propagavimo idėjų. Jos skirtos ne tik jaunimui, kurio problemas geriausiai žino studentai, bet ir verslininkams bei politikams, galintiems tas idėjas įgyvendinti.

„Žmonių, kurie nevalgo pusryčių, medžiagų apykaita lėtėja, organizmas prabunda labai vangiai. Mityba, fizinis aktyvumas ir žalingi įpročiai daro didžiulę įtaką sveikatai", - sakė Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto IV kurso studentė Justina Lobytė.

Jos nuomone, kasdien vartojami buities reikmenys, mokymosi priemonės suteikia puikias galimybes priminti sveikos gyvensenos principus.

Užrašas ant puodelio „Tegyvuoja pusryčiai" arba tekstas „Tikiuosi, kad manyje bus košė" yra daugiaprasmė idėja indų gamintojams ar prekybininkams: originalus užrašas ne tik patrauks pirkėjo akį, bet ir suteiks vartotojams svarbios informacijos apie sveiką gyvenseną.

Sveiką gyvenseną studentai siūlo propaguoti ant rašiklių, liniuočių, raktų pakabučių. Pastarasis atributas, skirtas automobilio raktams, galėtų būti su užrašu: „Gal geriau eik pėstute". Tai ne tik padėtų išvengti išlaidų brangstantiems automobilių degalams, bet ir padėtų sutaupyti sveikatos, nes judėjimas, fizinis aktyvumas yra būtina sveikatos išsaugojimo sąlyga. „Tik vienuolika su puse procento studentų sportuoja kasdien, daugiau nei ketvirtadalis visų studentų nesportuoja", - savikritiškai kalbėjo studentė Dovilė Peldžiūtė.

Atvirukai su sveikos gyvensenos pavyzdžiais, lipdukai, knygų skirtukai, kalendoriai bei kitos priemonės, anot studentų, yra puiki tribūna sveikos gyvensenos propagavimui. Įvairūs renginiai, paskaitos, parodos - tai metodai, kuriuos, tikėtina, taip pat taikys visuomenės sveikatos specialistais tapsiantys dabartiniai studentai.

Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto studentų patarimai, kaip išvengti streso:

• sportuoti, nes fizinė veikla yra natūraliausias būdas sudeginti streso metu organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas, sustiprinti organizmą, nervų sistemą, pagerinti nuotaiką;
• sveikai maitintis: vartoti daugiau vaisių ir daržovių, vengti riebalų, alkoholio, kofeino, valgyti reguliariai ir saikingai;
• išmokti pasakyti „Ne";
• nepersidirbti, nepersimokyti;
• dažniau uostyti gėles, nes jos ramina, gerina kraujotaką;
• streso spalvos - raudona, geltona ir oranžinė, jos veikia kaip dirgikliai. Ramina žalia ir mėlyna spalvos;
• gera muzika suteikia teigiamų emocijų;
• supykus patartina suvalgyti bananą. Jame yra seratonino, kuris vadinamas laimės hormonu, ir vitamino B. Šios medžiagos padeda nusiraminti ir neleidžia prišnekėti nemalonių dalykų, dėl kurių vėliau tektų gailėtis.