Sudėtinga mokytojų atlyginimų aritmetika: STT įžvelgia korupcijos riziką

Vakar – ir vėl mokytojų streikas, tiesa, kol kas tik įspėjamasis. Be to, švietimo profsąjungos Specialiųjų tyrimų tarnybai apskundė mokyklų direktorius apgaudinėjant mokytojus.

Paini sistema

Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga įsitikinusi, kad dabartinė mokytojų algų sistema sudaro terpę protekcionizmui, nepotizmui ir diskriminavimui. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi etatinio apmokėjimo proceso antikorupcinį vertinimą, įžvelgė čia esant korupcijos rizikos ir siūlo parengti griežtesnes reglamentavimo taisykles.

Kaip ne teoriškai, o praktiškai ir matant ne kažkokį vidutinį statistinį mokytoją ir vidutinę statistinę, o konkrečią mokyklą atrodo toji mokytojų algos aritmetika (pagal painumą gal net reikėtų sakyti – beveik aukštoji matematika), sutiko paaiškinti Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.

Vietoj trijų – dvi kišenės

Nuo pernai rugsėjo įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, alga jiems mokėta iš trijų vadinamųjų kišenių – už kontaktines pamokas, pasirengimą joms, darbų taisymą ir už darbą bendruomenėje. Jau po poros mėnesių sušurmuliavo ne tik mažomis algomis, bet ir nauja apmokėjimo tvarka nepatenkintų mokytojų streikas.

Po jo sutarta palikti dvi kišenes: vieną – tiesiogiai su ugdymo procesu susijusiam darbui (pamokoms, pasirengimui joms, darbų taisymui ir pan.) apmokėti, kitą – už veiklą bendruomenėje ir kvalifikacijos kėlimą. Turėjo tapti aiškiau ir skaidriau, tačiau mokytojams lig šiol neaišku, kodėl už analogišką darbą skiriasi atlygis ne tik tarp mokyklų, bet kartais ir toje pačioje ugdymo įstaigoje.

Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė aiškina, kad visų pirma reikia išsitekti mokyklos gautame biudžete. O jis priklauso nuo to, kiek vaikų mokosi mokykloje, kiek iš jų turi specialiųjų ugdymo poreikių, kiek yra grįžusių iš užsienio, kokio dydžio klasės ir pan. Pagal mokinių registro rodiklius suskaičiuojama, kiek mokykla gaus mokinio krepšelio pinigų. Jei vaikų mokykloje padaugėja, priimama naujų mokytojų, nes jie "prisegti" prie vaikų ir klasių skaičiaus.

Pirma – aiškiau reglamentuota

L.Viršilienė pasakoja, kad, paaiškėjus, kiek mokykla gaus lėšų, pirmiausia juos reikia susidėlioti privalomam ugdymo planui įgyvendinti. "Ši su pamokomis susijusi mokytojo algos pagrindinė dalis aiški, čia daug kas reglamentuota. Yra skaičiuoklės, užtenka į jas įvesti, kiek mokytojas turi kontaktinių valandų, koks jo pedagoginio darbo stažas, kvalifikacinė kategorija", – aiškina Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė. Prie pamokų "pririštas" ir pasirengimas joms, mokinių darbų taisymas. Čia taip pat yra skaičiuoklės.

Tad interpretacijų čia nedaug, nors nelogiškumų yra. Pavyzdžiui, apmokėjimo formulės skaičiuotos pagal vidutinį statistinį Lietuvos mokytoją. "Jei mokykla turi daug aukštos kvalifikacijos mokytojų, reikia daugiau pinigų, nei suskaičiuota pagal formulę, išvestą remiantis vidurkiu. Arba, pavyzdžiui, Jurgio Dobkevičiaus progimnazija stengiasi priimti daugiau jaunų mokytojų. Kad juos pritrauktų į mokyklą, pagal naują apmokėjimo tvarką turintiems iki dvejų metų darbo stažo skiriama dvigubai daugiau nei jau patyrusiam mokytojui pasirengimo pamokoms valandų. Vadinasi, jauno mokytojo išlaikymas taip pat brangesnis. Tačiau vis tiek turi išsitekti paskirtame biudžete. Vadinasi, panaudoji daugiau lėšų pirmoje kišenėje, o mažiau lieka antrai", – aiškina progimnazijos vadovė.

Nuo nulio iki 25 proc.

Tačiau nustatant kiekvienam mokytojui koeficientą ugdymo įstaigos vadovui paliktos nemažos vadinamosios žirklės – už veiklos sudėtingumą jis gali būti visai nedidinamas ar didinamas net iki 25 proc. Profsąjungos čia įtaria kai kuriuos direktorius nesąžiningumu. STT taip pat konstatuoja, kad veiklos sudėtingumo kriterijai yra įvardyti (kai klasėje yra dėl sutrikimų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų, grįžusių iš užsienio, kai dėl ligos vaikai mokomi namuose, kai mokytojas moko pagal tarptautinio bakalaureato programas ir kt.), tačiau iš teisinio reguliavimo neaišku, kiek bus padidinami koeficientai mokytojams, pavyzdžiui, jei vienoje klasėje yra vienas, turintis sunkesnės formos specialiųjų ugdymosi poreikių mokinys, o kitoje – trys lengvesnės formos.

"Kai vienur būna "nuo", kitur – "iki", mokytojai pyksta, nes nežino, kodėl dėl veiklos sudėtingumo vienose mokyklose iš viso nieko negauna ar gauna 3 proc., o kitoje mokykloje – didelį priedą", – pripažįsta L.Viršilienė. Bet ji atkreipia dėmesį, kad visų pirma mokyklos direktorius tas žirkles laisvas naudoti tik turimo finansavimo ribose.

Pavyzdžiui, dabar Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje mokosi 28 iš užsienio grįžę vaikai, 29 – turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, o 10 – didelių specialiųjų poreikių. Pastariesiems šalia reikia mokytojo padėjėjo, o jų etatų mokykla turi mažai. "Kad nors kiek motyvuočiau sunkų mokytojų darbą klasėje, kurioje yra tokių vaikų, padidinu veiklos sudėtingumo koeficientą, nes mokytojai atlieka ir padėjėjo vaidmenį, individualiai dirba su tokiais vaikais", – aiškina direktorė.

Miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinta lentelė, kiek mokykla gali turėti šių specialistų etatų pagal jos mokinių skaičių. Bet pinigų skyrimo logika su realia situacija čia prasilenkia. "Pagalbos vaikui specialistų reikia ne pagal mokinių mokykloje skaičių ar klasės dydį. Ar mokykloje 400, ar 800 vaikų, jei abiejose yra 29 specialiųjų poreikių turinčių vaikų, abiejose turi dirbti vienodas skaičius pagalbos specialistų. Bet taip nėra", – L.Viršilienės įsitikinimu, protingiau būtų, jei mokykla galėtų argumentuotai pateikti psichologų, mokytojo padėjėjų poreikio užsakymą konkretiems mokslo metams. Jurgio Dobkevičiaus progimnazija dabar prašo savivaldybės pridėti pagalbos mokiniui specialistų etatų, nes jų skaičius nuo 2015 m. mokykloje nesikeitė, nors ji išaugo nuo 300 iki 600 vaikų.

O kol kas direktorė iš situacijos sukasi didindama koeficientus be padėjėjo dirbantiems mokytojams. Bet taip mažiau lieka antrai kišenei.

Dar pernai nauja apmokėjimo tvarka nepatenkinti mokytojai surengė streiką, tačiau šiemet vėl kyla šurmulys.

Su laikmačiu nepastovėsi

Antra kišenė – daug mažesnė, bet jos dalybos, pripažįsta L.Viršilienė, daug sudėtingesnės. Pasak jos, tai mokyklos vidaus kultūros reikalas. Mokykla nusistato prioritetus – su kuriomis programomis dirba, kokias naujoves diegia ir, dalydama pinigus iš antros kišenės, tą sritį ir akcentuoja.

STT kritikuoja, kad nėra teisiškai reglamentuota, kaip aiškiai ir skaidriai paskirstyti ir konkrečiai kontroliuoti, kiek valandų mokytojas skyrė veiklai mokyklos bendruomenei ir savo profesiniam tobulėjimui.

Pasak L.Viršilienės, tai tiksliai pamatuoti ir kontroliuoti praktiškai neįmanoma. "Su laikmačiais niekas nestovi, čia mokykla, o ne gamykla. Jei susidaro sunki situacija, ir pokalbiams su tėvais turi skirti laiko tiek, kiek prireikia rasti sprendimą. Juk po 15 minučių mokytojas nepasakys – viso gero, man už ilgesnį pokalbį nemoka. Taip, šios veiklos detalizuotos, bet vienam projektui reikia daugiau laiko sąnaudų, kitam mažiau", – aiškina direktorė.

Švietimo profsąjungos STT taip pat prašė išsiaiškinti, ar sąžiningai nustatomos algos mokyklų direktoriams. Tyrėjai čia įžvelgė panašių rizikos pavojų, kaip ir mokyklų direktoriams nustatant savo pavaldinių algas.

L.Viršilienė aiškina, kad mokyklos direktoriaus atlyginimą nustato miesto taryba. Pagal mokinių skaičių, pedagoginio darbo stažą, veiklos sudėtingumą mero potvarkiu jam priskiriamas koeficientas ir pagal jį mokamas atlyginimas. Kiekvienais metais direktoriaus alga peržiūrima.

Profsąjungos piktinosi, kad direktoriai nesąžiningai tiesia ranką ir į antrą kišenę.

"Pinigai iš antros kišenės direktoriams nepriklauso, nebent kuriam leista eiti antras – mokytojo – pareigas. Tokiu atveju jam turi būti taikomos tos pačios, kaip ir kitiems mokytojams, apmokėjimo sąlygos. Bet bent jau Kaune negirdėjau, kad mokyklų direktoriai turėtų pamokų", – sako L.Viršilienė.

Visą etatą turi mažuma

Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos vadovės tikinimu, tikrai nėra, kad direktorius vienasmeniškai padalija pinigus pagal savo norą. Jis vadovaujasi švietimo, mokslo ir sporto ministro pasirašytais įsakymais, savivaldybės tarybos nuorodomis dėl etatų. Mokyklos pasitvirtina konkrečias darbo apmokėjimo tvarkas, kurios turi būti derinamos su darbo taryba arba mokykloje veikiančia profesine sąjunga. Žinoma, kalbamasi individualiai su kiekvienu darbuotoju, pasirašomas darbo sutarties priedas vieniems mokslo metams.

Svarbiausias klausimas: kokia susidaro suma po visos šios sudėtingos aritmetikos? Turinčio visą etatą 25 metus dirbančio mokytojo metodininko, neatskaičiavus mokesčių, atlyginimas yra 1 400 eurų, jauno mokytojo – apie 1 120.

Labai svarbi pastaba – tai atlyginimas turinčių visą etatą. Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje dirba 47 mokytojai, bet etatų yra 38,8. Visu etatu ar daugiau dirba vos dvylika pedagogų. Direktorė sako, kad kai kam trūksta vos kelių valandų, bet dirbtinai iki etato nepritempinėja.

Visą etatą turi matematikos, lietuvių, anglų kalbų, gamtos, biologijos, daugelis pradinukų mokytojų. Tačiau kitiems dalykininkams neįmanoma jo sudaryti, nes, pavyzdžiui, chemijos mokoma tik aštuntoje klasėje, geografijos – trejus metus.

L.Viršilienė aiškina, kad po mokyklų reorganizavimo vidurines mokyklas perskėlus į progimnazijas ir gimnazijas, daugeliui dalykininkų neliko galimybės vienoje mokykloje turėti visą krūvį. Tad didžioji dauguma mokytojų dalykininkų dirba dviejose, o prancūzų kalbos – net trijose mokyklose. Kai tenka lakstyti per kelias mokyklas, kenčia ir lojalumas įstaigai, ir darbas su bendruomene. Tad kai kurie mokytojai siekia įgyti antrą specializaciją.

Kai vienur būna "nuo", kitur – "iki", mokytojai pyksta, nes nežino, kodėl dėl veiklos sudėtingumo vienose mokyklose iš viso nieko negauna.

Reikia daugiau pinigų

Vis dėlto, jei taip kruopščiai skaičiuojami pinigai, kaip kai kurios mokyklos sugeba susitaupyti pinigų tryliktiems atlyginimams? Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos vadovė sako šioje mokykloje dirbanti seniai, bet jokių tryliktų atlyginimų čia nemokama, nes tam pinigų ir nelieka. Ji daro prielaidą, kad nebent didesnės mokyklos gal turi tokią galimybę, bet ir jos bijo kaupti laisvus pinigus, nes bendroje sistemoje jie matyti ir per perskirstymą mokykla gali jų netekti.

L.Viršilienės nuomone, mokyklos vadovui reikėtų turėti galimybę bent kiek materialiai, ne tik žodžiu, paskatinti mokytojus už gerą darbą.

Ar mokyklos vadovė pritartų dar didesniam algų skaičiavimo reglamentavimui? "Jei tik nuo to padidėtų mokytojų algos. Reikia surasti finansinių išteklių mokytojams mokėti didesnes algas pakeliant koeficientus. Reikia didinti koeficientus, o ne kišenių skaičių", – įsitikinusi L.Viršilienė.

Iš tiesų, kad ir kaip kilnosi iš vienos kišenės į kitą, jei pinigų bus mažai, mokytojai ir toliau negaus deramo atlygio. Kiekvieno vaiko situacijos į jokį reglamentą nesukiši, o jei mokyklą ir jos vadovą paliksime be savarankiškumo įvertinti mokytojų darbo sudėtingumą ar darbo bendruomenei vertę, tai prieštaraus šiuolaikinės vadybos principams. Taip, erdvės nesąžiningumui yra. Bet tam yra profsąjungos ir darbo tarybos, kontrolės institucijos, tikrai praverstų ir didesnis viešumas, ką siūlo ir STT. Tačiau ar dėl kelių nesąžiningų direktorių tikrai turėtume nepasitikėti visais?

Beje, Jurgio Dobkevičiaus progimnazija vakar nestreikavo. Nedalyvavo ir didžiajame mokytojų streike pernai. "Streikas atkreipia dėmesį, bet prašau mokytojų pagalvoti apie vaikus, ugdymo proceso ramybės išsaugojimą. Geriau būtų, jei ne streikais, o savo darbais įrodytume mokytojo profesijos prestižą, o žmonės, užimantys aukštus postus, susiprastų, kad mokytojo darbą reikia vertinti", – mano L.Viršilienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ne buhalterė

Ne buhalterė  portretas
buhalterei, kuri skaiciuoja... Pilnas etatas 27 val. Tiek ir turiu. Vadinasi turiu gauti virs 1400. Bet... visgi etato neturiu, nes savivaldybe neskyre tiek etatu mokyklai, kiek pagal valandas priklauso. Todel turiu 0,95 etato. Alga–700€. Noreciau, kad buhaltere paaiskintu rebusa–kaip imanoma netureti etato, kai butent tiek valandu apibrezta kaip etatas? Dabar del puses dienos darbo. Puse dienos darbo dirba tie, kurie turi kokias 15 val–vadinasi tai toli grazu ne etatas. Tie ir neverkia. Betgi neverkia ir kiti, tik reikalauja, kad butu mokama uz tai kiek dirbi... Tikriausiai valdziavyriai dziaugiasi tokiais buhalteriu komentarais–skaldyk ir valdyk!!!! –tada daugiau liks seumui saldainiams ir kitoms pincikliuskoms...

mokytoja

mokytoja portretas
,,Geriau būtų, jei ne streikais, o savo darbais įrodytume mokytojo profesijos prestižą''...taigi pernai didžiajame mokytojų streike streikavo prieš etatinį modelį, tai tik dabar visiems aiškėja algų skaičiavimo painiava, kad net reikia kviesti STT

Mamai

Mamai portretas
Matyt, nesate buvusi mokykloje nuo tu laiku, kai pati moketes. Beveik nera jokiu technologiju. Jei ju ir siek tiek yra, reikia dalintis su kolegomis. Apie kopijavima taip pat nesate girdejusi, matyt, mokytojai sumoka is savo kisenes uz jusu vaika.Geriau is karto parasykite, kad jusu vaikui reikia pasigirti/pasirodyti nauju telefonu .
VISI KOMENTARAI 24
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių