Neslepia apmaudo

„Kauno dieną“ pasiekė Narsiečių gyventojų skundas dėl vykdomų darbų. Vietiniai piktinosi, kad namus pirko gamtos apsuptyje, o dabar po langais – miesto invazijos projektas, dėl kurio teko iškirsti ir nemažai medžių.

Kauniečiai atkreipė dėmesį į darbus, šiuo metu vykdomus Narsiečių alėjoje, tarp Vyčio Kryžiaus gatvės ir Veiverių plento. Pasak vietinių, čia įrengiamas medinis takas, apšvietimas ir kita infrastruktūra, tačiau žmonės esą nebuvo tinkamai informuoti apie pokyčius, todėl labai nustebo, kai po langais pradėjo virsti medžiai.

„Apmaudu, kad apie šį projektą nebuvo tinkamai informuota nei  Narsiečių bendruomenė, nei gyventojai, gyvenantys tiesioginėje vykdomo projekto kaimynystėje.

Iki šiol ši vieta buvo natūralus gamtos kampelis – jame gyveno zuikiai, pelėdos, voverės ir daugybė paukščių. Deja, prasidėjus darbams, dėl nuolatinio triukšmo, technikos burzgimo ir intervencijos į gamtinę aplinką dauguma gyvūnų pasitraukė. Liko tik dalis paukščių. Gyventojai, pasirinkę gyventi šalia natūralaus gamtos prieglobsčio ir už sklypus mokėję didesnę kainą, dabar neslepia apmaudo – gamtos grožis ir gyvūnija išnaikinti“, – skundėsi gyventojai.

Aplinka: aplink vandens telkinį bus suformuota poilsio oazė. / Kauno miesto savivaldybės, „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Sužalojo medžius?

Narsiečių gyventojai dienraščiui pasakojo, kad pirmieji signalai, kad kažkas vyks jų kaimynystėje, pasirodė 2022 m. Tąkart buvo nugenėtos liepos, tačiau šakos nupjautos taip, kad beveik neliko medžių lajos, tik pliki kamienai.

„2022 m., vos prasidėjus paukščių perėjimo laikotarpiui, į teritoriją atvyko technika ir pradėjo beatodairiškai genėti liepas. Tai, kas buvo vadinama genėjimu, iš tikrųjų buvo medžių žalojimas – likdavo tik kamienai su keliomis pusiau nupjautomis šakomis. Iki tol didingos liepos sviro šakomis iki žemės. Tik dėl gyventojų aktyvumo šis elgesys tąkart buvo sustabdytas.

Per vieną dieną surinkome daugiau nei 100 parašų, pristatėme atsakingam Kauno savivaldybės skyriui ir taip pareiškėme savo nepritarimą. Nors tuo metu darbai buvo nutraukti, netrukus paaiškėjo, kad ruošiamas naujas projektas, apie kurį gyventojai sužinojo tik tuomet, kai jau buvo paskelbtas laimėtojas ir prasidėjo darbai“, – nurodė vietiniai.

Šiųmečiai kirtimai

Kauniečiai dienraščiui teigė, kad šių metų vasarį į Narsiečius sugrįžo technika. Tačiau šį kartą medžiai ne tik genėti – dalis jų visai iškirsti.

„Mūsų vertinimu, buvo iškirsta apie 100 medžių, o likusieji drastiškai apgenėti, paliekant kamienus su mažai šakų arba tik pusė kamieno. Akivaizdu, kad darbai atliekami neturint reikiamų žinių – gatvių apšvietimo specialistai nėra nei arboristai, nei gamtosaugininkai. Medžiai buvo iškirsti, kelmai – sunaikinti, o technika išvyko“, – apie kirtimus informavo Narsiečių bendruomenės atstovai.

Po kelių mėnesių gyventojai vėl sulaukė darbininkų. „Balandžio 10 d., jau pradėjus perėti varnėnams, technika vėl pasirodė ir ėmė pjaustyti tas pačias liepas. Prie vaikų žaidimų aikštelės augęs gražuolis ąžuolas buvo neprofesionaliai apgenėtas – nupjautos visiškai sveikos, storos šakos, nors jos niekam netrukdė. Šalia nebuvo nei laidų, nei kitų objektų, dėl kurių būtų būtina intervencija“, – pažymėjo vietiniai.

Pasak Narsiečių bendruomenės atstovų, balandžio 11 d. technika toliau judėjo Liepų alėja, be gailesčio naikindama net gyventojų pasodintus, išpuoselėtus, mylimus augalus. „Jie netrukdė jokiems darbams, tačiau, regis, vien dėl to, kad augo už sklypo ribų, buvo pašalinti. Šie augalai savo žydėjimu džiugino vietos gyventojus, tapdami neatsiejama alėjos dalimi“, – teigė kauniečiai.

Netinkama: bendruomenė įsitikinusi, kad genint medžius reikėjo palikti ir lajos, o ne tik kamienus. / Kauno miesto savivaldybės, „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Neliko ir inkilų?

Skundo autoriai priminė, kad 2019 m. vyko inkilų kėlimo šventė – liepų alėjoje gyventojai įkėlė daug inkilų, tačiau dabar, kaip sako vietiniai, niokojant medžius, inkilai buvo sunaikinti ir numesti.

„Tik vienas liko – pakrypęs, tuščias. Išliko tik gyventojų saugomas inkilas ąžuole, iš kurio išgąsdinti varnėnai išskrido vos pasirodžius technikai. Bandėme ginti likusį inkilą, kuriame jau perėjo varnėnai, apeliavome į sąžinę, prašėme palikti sveikus medžius ramybėje.

Deja, teritorija buvo aptverta „Stop“ juosta, o medžių niokojimas tęsėsi. Dėl šių veiksmų buvo skambinta bendruoju pagalbos numeriu 112, Aleksoto apygardos Seimo nariui, Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriui. Taip bandėme apginti medžius. Tai jau antras kartas šiemet, kai mūsų kaimynystėje žalojami medžiai. Beje, panašiai medžiai buvo niokojami ir pernai Vyčio Kryžiaus gatvėje, taip pat paukščių perėjimo laikotarpiu“, – dėstė Narsiečių gyventojai.

„Medžiai teikė pavėsį, buvo svarbūs biologinės įvairovės židiniai ir džiugino rajono gyventojus. Dabar, žvelgiant į suniokotą liepų alėją, kyla neviltis ir klausimas – pasaulis šiandien kalba apie klimato kaitą, gamtos saugojimą ir tvarumą, o kodėl vietiniu lygmeniu tai ignoruojama, niokojant natūralią aplinką?“ – apmaudo neslėpė vietiniai kauniečiai.

128 – tiek medžių ir krūmų leista pašalinti.

Kokie darbai atliekami?

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas Svajūnas Urbonavičius dienraščiui dėstė, kokie darbai vyksta Narsiečiuose ir kaip teritorija atrodys, kai projektas bus visiškai įgyvendintas.

„Liepų alėjoje, tarp Vyčio Kryžiaus gatvės ir Garliavos plento, įrengiama poilsio erdvė: tvarkoma ir rekreacijai pritaikoma 4 ha teritorija, kurioje esantis vandens griovys bus pertvarkytas į vandens telkinėlį, aplink jį   bus suformuota poilsio oazė su daugiamečiais žydinčiais augalais,  įrengti tilteliai, edukacinis obelų sodas, atsiras daugiametis gėlynas, vaikų žaidimų ir ramaus poilsio zonos. Alėjos tvarkymo darbus planuojama užbaigti dar šiemet“, – nurodė specialistas.

Jis aiškino, kad teritorijoje numatomas edukacinis obelų sodas, beveik 100 kv. m ploto daugiamečių augalų gėlynas Vyčio Kryžiaus gatvės prieigose, išryškinama liepų alėjos erdvė: tarp augančių liepų bus įrengtas pakeltas medinis takas su poilsio aikštelėmis, iš greta esančių gatvelių skaldos dangos takais bus galima patekti į skvero teritoriją,  įrengtas apšvietimas ir mažosios architektūros elementai.

„Prie dalies jungiamųjų takų bus sodinamos rojaus obelaitės. Jos puoš skverą gausiu žydėjimu ir įspūdingomis vaisių kekėmis. Jie tinkami žmonėms, tačiau juos ypač mėgsta ir paukščiai. Rekreacinę erdvę papildys nauji medžiai, krūmai, daugiametės gėlės.

Tvenkinio ir upelio šlaitus papuoš drėgnamėgiai žydintys augalai. Visoje teritorijoje vyraus natūralios medžiagos: medis ir akmuo, rūdintas metalas, derinant atspalvius su supančia aplinka“, – kaip pasikeis minima Narsiečių teritorija, aiškino S. Urbonavičius.

Jis nurodė, kad tvarkomoje teritorijoje planuojama pasodinti apie 100 įvairių medžių ir vaiskrūmių, apie 2 tūkst. vnt. daugiamečių žydinčių ir žolinių augalų.

Vaizdas: seniau po langais Narsiečių gyventojai matė laukinę gamtą, bet dabar jos neliko. / Kauno miesto savivaldybės, „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Pozicija dėl medžių

Pasak Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojo, liepų alėjos pritaikymas visuomenei pradėtas sulaukus dalies gyventojų ir Aleksoto bendruomenių prašymų. Projektavimo metu siekta maksimaliai išsaugoti sveikus, gyvybingus, perspektyvius medžius. Tačiau dalį medžių, kuriuos gyventojai buvo nelegaliai pasodinę, teko pašalinti.

„Gyventojų pateiktose nuotraukose užfiksuoti savivalės atvejai: valstybinėje žemėje be suderinimo pasodinti medžiai ir krūmai, neteisėtai užtvertos tvoros, praplečiant sklypų plotą užsodintos gyvatvorės, iškasti vandens telkiniai. Dėl to buvo apribotas viešos erdvės lankymas, o praėjimo vietoje iškastas vandens telkinys yra nesaugus lankytojams.

Vienas projekto tikslų – atverti teritoriją, kuri nelegaliai privatizuota, visuomenei. Pažymime, kad dėl nelegalių tvorų pašalinimo buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo inspekciją, kurios specialistai patikrino sklypų ribas ir nurodė pažeidėjams atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę“, – informavo S. Urbonavičius.

Aplinkos specialistas „Kauno dienai“ aiškino, kad medžiai buvo šalinami vadovaujantis atlikta želdinių inventorizacija dėl blogos sanitarinės, estetinės būklės ar kylančio pavojaus lankytojams. Nedidelė dalis kertamų medžių pašalinti dėl projektinių sprendinių.

„Leidimas išduotas 128 liepoms, beržams, eglėms šalinti, taip pat pašalinti nesaugotini blindžių, tujų, slyvų, šermukšnių, eglių, žagrenių, obelų, trešnių, drebulių, kaštonų, gudobelių medžiai ir krūmai“, – nurodė S. Urbonavičius.

Pasiteiravus, ar tikrai buvo tinkamai genėjami medžiai, kai neliko lajos, tik – pliki kamienai, specialistas teigė, kad Kauno miesto želdinius tvarkanti bendrovė „Kauno gatvių apšvietimas“ pagal savivaldybės užsakymą atliko želdinių genėjimo ir šalinimo darbus, formavo simetriškas kompaktiškas lajas, pašalino amalus ir sausas šakas.

„Siekiant priimti aplinkai draugiškesnį sprendimą, medžiai stipriai išlinkusiomis viršūnėmis nebuvo šalinami, o intensyviau apgenėti. Sprendimas priimtas siekiant užkirsti kelią galimoms nelaimėms, sumažinti riziką audrų ar didelio snygio metu“, – komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas.

Atmetė kritiką

Be to, jis teigė, kad gyventojų pateikta informacija apie sunaikintus inkilus yra klaidinanti, nes esą visi sveiki ir paukščiams gyventi tinkami inkilai išsaugoti, iš šalinamų medžių keli inkilai perkelti į šalia augančius medžius.

Savivaldybės atstovas nesutiko ir su gyventojų išsakyta kritika, kad vietiniai nebuvo tinkamai supažindinti su vykdomu projektu.

Pasak S. Urbonavičiaus, projekto viešinimo procedūros atliktos vadovaujantis teisės aktais: 2022 m rugpjūčio 1 d. informacija apie parengtus projektinius pasiūlymus paskelbta IS „Infostatyba“ elektroninėje svetainėje, kitą dieną paviešinta Kauno miesto savivaldybės interneto puslapyje. Be to, liepų alėjoje, prie Vyčio kryžiaus gatvės, įrengtas stendas su parengtų Projektinių pasiūlymų informacija.

„Gyventojai su projektiniais sprendiniais galėjo susipažinti, pasiūlymus ar pastabas teikti iki rugpjūčio 24 d., viešo susirinkimo dienos, ir susirinkimo metu. Iki viešo susirinkimo gauta vienuolika elektroninių laiškų su pasiūlymais ar pastabomis. Visi jie užregistruoti: į argumentuotas pastabas atsižvelgta, visiems respondentams išsiųsti registruoti laiškai su motyvuotais atsakymais ir paaiškinimais“, – komentavo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas.