Sulauks iki spalio
Įprastame standartinių daugiabučių rajone gyvenanti šeima nusprendė pasinaudoti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) gyventojams teikiama parama ir savo bute naudoti nutolusios saulės elektrinės (NSE) pagaminamą elektros energiją.
Įsigyti NSE nebuvo taip paprasta, nes pastaruoju metu Lietuvoje fiksuojamas jų bumas: pasiūla nespėja tenkinti paklausos.
Po netrumpo paieškų laikotarpio kauniečių šeima nusprendė įsigyti Jurbarko rajono laukuose numatytos pastatyti NSE dalį.
Minėtą elektrinę statanti bendrovė „Evacon“ darbus planuoja užbaigti iki šių metų spalio.
Visi terminai nurodyti kauniečių šeimai atsiųstoje sutartyje, kurią pasirašė NSE pardavėjui atstovaujančios bendrovės „Ignitis“ privačių klientų tarnybos direktorius Andrius Kavaliauskas.
Atsirado dvejonių
Vis dėlto perskaitę keturiolikos puslapių apimties sutartį kauniečiai suabejojo sandorio perspektyvomis.
Dvejonių sukėlė sutartyje esantis priedas „Saulės elektrinės dalies nuomos sutartis“ ir skyriai, nustatantys teises, pareigas ir nuosavybės teisės realizavimą.
„Kai rezervavome nutolusią saulės elektrinę, gavome preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį. Dabar elektrinės statytojas gavo statybos leidimą, tad pagal sutartį, turime sumokėti 30 proc. avanso. Tačiau gavome ne tik įrenginio pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir saulės elektrinės dalies nuomos sutartį“, – pasakojo „Kauno dienos“ dienos pašnekovė.
Elektrinę ketinančiai įsigyti šeimai kilo klausimų: kodėl preliminarioje sutartyje nebuvo kalbama apie nuomą, o dabar šį sąvoka atsirado?
„Kaip yra iš tikrųjų – ar mes įsigyjame dalį elektrinės, ar išsinuomojame? Kam apskritai reikia abiejų sutarčių – ir pirkimo, ir nuomos. Koks tarp jų skirtumas?“ – abejonių priežastis įvardijo kaunietė.
Kaip yra iš tikrųjų – ar mes įsigyjame dalį elektrinės, ar išsinuomojame? Kam apskritai reikia abiejų sutarčių – ir pirkimo, ir nuomos.
Kas mokės už gedimus?
Ji pabrėžė, kad, rezervuojant elektrinės dalį, buvo sakoma, jog vystytojas viskuo pasirūpins visą elektrinės gyvavimo laikotarpį (30 metų).
„Kitaip tariant, jei kas sugenda, – ne pirkėjų reikalas. Dabar gautose pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse yra tarsi skirtingi punktai. Štai pirkimo–pardavimo sutartyje, 5.3 6.1.4 ir 6.1.7 punktuose, nurodoma, kad pirkėjas įsipareigoja apmokėti į paslaugų kainą neįskaičiuotus mokesčius, apmokėti gedimus ir pan. pagal pardavėjo pateiktą sąskaitą. Tačiau nuomos sutartyje – 7 punkte – jau rašoma, kad visos saulės elektrinės išlaikymo išlaidos lieka nuomotojui, kitaip tariant, jau ne pirkėjo reikalas. Todėl kyla klausimas: jei vis dėlto po garantinio laiko suges moduliai, keitikliai ar kitos dalys, ar pirkėjams reikės mokėti, ar šias išlaidas dengs vystytojai?“ – dvejonėmis dėl sutarties dalijosi pašnekovė.
Jį atkreipė dėmesį į dar vieną, jos tvirtinimu, sutartyje atsiradusį neaiškumą.
„Nuomos sutartyje nurodoma, kad mes turime nuomos sutartį įregistruoti viešajame registre. Kas bus, jei neįregistruosime? Kodėl to negali padaryti „Ignitis“, o perkeliama pirkėjams“, – svarstė būsimoji NSE naudotoja.
Ar neprašaps parama?
Abejonių apniktiems kauniečiams didžiausių abejonių sukėlė klausimas, ar nuomos sutartis nepradangins planuojamos finansinės paramos.
„Juk APVA skirta paraiška buvo nutolusios saulės elektrinės daliai įsigyti. Jei dabar pasirašome nuomos sutartį, ar neprarasime paramos? Juk teisiškai tada pagal sutartį nuomojamės, o ne įsigyjame“, – pabrėžė sprendimą dėl sutarties priimti turinti kaunietė.
Abejones dėl prieštaravimo tarp nuomos ir įsigijimo „Kauno dienai“ pakomentavusi finansinę paramą gyventojams skiriančios APVA komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Cijūnėlienė pabrėžė, kad atsinaujinančiąją energiją naudojančio fizinio asmens statusas, norint gauti paramą, yra lemiamas.
„Pagal teisės aktus parama gali būti skirta fiziniams asmenims, kurie iš vystytojo įsigyja atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančias technologijas, skirtas elektros energijos gamybai namų ūkio reikmėms. Fizinis asmuo turi tapti atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančios technologijos, esančios elektrinių parke (saulės elektrinėje) bendraturčiu ir kartu su išlaidų kompensavimo prašymu turi pateikti įrangos įsigijimą pagrindžiančių ir perėmimo fizinio asmens nuosavybėn (įrangos perdavimo–priėmimo aktas) įrodančių dokumentų kopijas.
Jeigu saulės elektrinės dalis saulės elektrinių parke būtų nuomojama, parama nebūtų skiriama“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Neramu: „Ignitis“ pasiūlyta sutartis kauniečių šeimai sukėlė abejonių. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Tikina: viskas gerai
„Kauno dienai“ pateiktuose bendrovės „Ignitis“ komentaruose tvirtinama, kad vartotojams dėl NSE siūloma pasirašyti sutartis yra tinkama APVA paramai gauti.
„Sutartyje nurodome sąlygas, kad įsigyjamas įrenginys (t. y. kilnojamasis turtas, kaip moduliai ir inverteriai) klientui priklauso nuosavybės teise, t. y. įsigyjama saulės elektrinės kilnojama dalis nuosavybės teise, o nuoma apima įrenginio vietos saulės elektrinėje dalį, nes saulės elektrinė yra nekilnojamasis turtas, konstrukcijos“, – paaiškino bendrovės „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.
Ji pabrėžė, jog sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise įrenginį, suteikti sutartyje numatytas paslaugas, o pirkėjas įsipareigoja priimti įrenginį ir sumokėti pardavėjui už įrenginį ir paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
„Taigi pirkėjas įsigyja saulės parko dalį – kilnojamą įrenginį. Sutarties bendrosios dalies 2.2. punkte įtvirtinta, kad sutartimi pardavėjas suteikia pirkėjui nuomos teise valdyti ir naudotis saulės elektrinės dalimi, proporcinga pirkėjo įsigyjamo įrenginio daliai (galiai) saulės elektrinėje. Šiuo tikslu pirkėjas ir pardavėjas sudaro saulės elektrinės dalies nuomos sutartį Patvirtiname, kad APVA parama finansuojama už įsigytą įrenginį. Tad esama sutartis yra tinkama APVA paramai gauti“, – dėstoma bendrovės „Ignitis“ atstovės paaiškinimuose.
Gali būti rinkliavų
– Koks bus saulės elektrinę planuojančios naudoti šeimos statusas – ar dalį elektrinės jie bus įsigiję, ar išsinuomoję, jei gavo tiek pirkimo–pardavimo, tiek nuomos sutartį (vienas dokumentas)? – bendrovės „Ignitis“ atstovės „Kauno diena“ paprašė patikslinti kai kurias aplinkybes.
– Nuomos sutartis yra pridedama kaip priedas prie sutarties, todėl nuomos sutartyje šalys nurodomos identiškai kaip sutartyje, kad išliktų sutarties ir jos priedų vientisumas. Papildomai paaiškiname, kad vystytojas, siekdamas visapusiškos kliento (pirkėjo) apsaugos naudotis tiek nuosavybes teise įsigyta įranga, tiek žemės sklypu, ant kurio įrengtas saulės parkas, į teikiamų paslaugų apimtį įtraukė ir nuomą. Sutartyje vystytojas įsipareigoja, kad žemės sklypas bus naudojamas išskirtinai saulės parko veiklai, t. y. elektros energijos gamybai sutartyje numatytu laikotarpiu. Sutarties galiojimo laikotarpiu vystytojas negali utilizuoti saulės parko ir pakeisti žemės sklypo paskirtį. Tai numatoma sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte: „Tuo atveju, jei Saulės elektrinė stovi žemės sklype, kurį Nuomotojas valdo žemės nuomos teisės pagrindu, žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad žemės sklypo savininkas žino ir sutinka, kad žemės sklypo nuomininkas (Saulės elektrinės nuomotojas) visam Saulės elektrinės gyvavimo terminui suteiktų Saulės elektrinės nuomininkams neatlygintiną teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina Saulės elektrinės daliai naudoti pagal paskirtį.“
Pažymime, kad papildomi mokesčiai dėl nuomos sutarties, pridedamos prie sutarties klientams, nebus skaičiuojami, nes pagal nuomos sutarties 7 punktą sutarties šalys susitaria, kad nuomininkas neprisideda prie saulės elektrinės dalies išlaikymo jokia forma, įskaitant, bet neapsiribojant, nemoka teisės aktuose numatytų mokesčių už savo saulės elektrinės dalį. Aiškumo dėlei šalys susitaria, kad visos saulės elektrinės išlaikymo išlaidos ir mokėtini mokesčiai lieka nuomotojui, išskyrus išlaidas ir / ar mokesčius, numatytus sutartyje.
– Jei po garantinio laiko suges moduliai, keitikliai ar kitos dalys, ar pirkėjams reikės mokėti, ar šias išlaidas dengs vystytojai?
– Nuomos sutartyje rašoma tik apie dalį santykio tarp pirkėjo ir pardavėjo, t. y. apie santykį, nurodomą nuomos sutartyje, todėl nuomos sutarties 7 punkte yra pasakyta, kad visos saulės elektrinės išlaikymo išlaidos lieka nuomotojui, kitaip tariant, tiek, kiek tai susiję su saulės elektrinės, o ne įrenginio išlaikymu, atsako nuomotojas (vystytojas), o įrenginio išlaikymo išlaidos, susijusios su mokesčiais ar rinkliavomis (kurios gali būti nustatytos ateityje), atiteks pirkėjui. – Pogarantiniu laikotarpiu gedimo išlaidų šio parko klientams dengti nereikės.
– „Kauno dienos“ pašnekovai pabrėžė, jog nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomos sutartį reikia įregistruoti viešajame registre. Kodėl to negali padaryti „Ignitis“, o perkeliama pirkėjams?
– Rekomenduojame nuomos sutartį registruoti Valstybės įmonės Registrų centro viešajame registre, siekiant apsaugoti klientų interesus, naudojantis savo įrenginiu saulės parke pagal sutartį. Tai pirmoji tokio pobūdžio sutartis, siekiant skaidrumo, sutartis rekomenduojame registruoti patiems, Registrų centro įkainis yra 8,19 euro.
Rekordinis augimas
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Dalia Malinauskienė, komentuodama sutartyje galbūt atsiradusias dviprasmybes, pabrėžė, kad viskas turi būti maksimaliai skaidru.
„Visais atvejais, vartotojams sudarant tiek preliminarią, tiek pagrindinę sutartį, turi būti teikiama išsami, aiški ir teisinga informacija apie paslaugą“, – akcentavo VVTAT atstovė.
Panašaus pobūdžio sutarčių pastaraisiais mėnesiais sudaroma tūkstančiai, tačiau ne visos yra standartinės, todėl jas pasirašantys turi būti atidūs ir reiklūs.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) „Kauno dieną“ yra informavusi, kad 2020 m. buvo gautos 2 573 paraiškos saulės elektrinėms iš saulės parkų įsigyti, 2021 m. – 2 467.
Praėjusiais metais paraiškų skaičius rekordiškai padidėjo. Pavyzdžiui, vien per praėjusią liepą buvo gauta net 12 tūkst. paraiškų.
Naujausi komentarai