Vieną miestietį sutrikdė Neryje ties Kauno pilimi pamatytas vandens kelių ženklas, skelbiantis eksploatuojamo vidaus vandenų kelio pabaigą.

Ženklas plūduriuoja prieš P.Vileišio tiltą, plaukiant Nerimi nuo Nemuno prieš srovę. 

Ką turėtų daryti plaukiantieji, pamatę tokį ženklą? Švartuotis prie kranto, bet toje vietoje nėra tam specialios vietos. Suktis atgal? Ar tikrai draudžiama plaukti toliau? Tokie ir panašūs klausimai kilo ne vienam kauniečiui.

„Tai reiškia, kad iki šio ženklo kelias yra eksploatuojamas, yra laivakelis paženklintas ženklais, vykdomi dugno batimetriniai matavimai, fiksuojami gyliai, vykdomi seklumų šalinimo darbai. Žinoma, kai nukrinta vandens lygis iki kritinio, seklumų šalinimas tampa sudėtingu, apie tokias seklias vietas informaciją skelbiame savo tinklalapyje“, – komentavo Kaune įsikūrusios Vidaus vandens kelių direkcijos Kelių ir hidrotechnikos statinių priežiūros tarnybos viršininkas Aurelijus Rimas.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Jis teigė, kad laivams už ženklo plaukti galima, tačiau laivavedys tą darytų savo rizika, atsakomybės už blogą kelio būklę laivakelyje ir galimas pasekmes kelio valdytojas (šiuo atveju – direkcija) neprisiima.

Neries dugnas, anot jo, akmeningas, seklus, akmenys iškilę virš vandens paviršiaus. Tad Neryje ties Kaunu plaukti už ženklo būtų galima tik esant vandeningam laikotarpiui, kai upės vandens lygis gerokai pakilęs. „Pavyzdžiui, šiais metais direkcijos laivai buvo nuplaukę iki Doko, kur buvo vykdomi vandens paimos statybos darbai, teikėme vandens transporto paslaugas“, – aiškino A. Rimas.

Laivybos specialistas teigė, kad tinkamą gylį Neryje užtikrinti sunku ir eksploatuojamame 0,5 km ruože iki Kauno pilies, nes, kaip pasakojo, Nerimi pernešami dideli sąnašų kiekiai, kurie nusėda žiotyse ir santakoje, kur sulėtėja upės tėkmė.

Toks pat ženklas plūduriuoja Nemune ties „Žalgirio“ arena. „Toliau vandens kelias neeksploatuojamas, nors jis tęsiasi iki pat Kauno hidroelektrinės. Už šio ženklo aukštupio kryptimi yra M. K. Čiurlionio automobilių tiltas ir Geležinkelio tiltas, kurie sudaro kliūtį laivų plaukimui, formuoja slenkstį upėje. Laivas turėtų plaukti skersai tėkmės, nes tiltų atramos trukdytų plaukti tiesiai. Tai viena sudėtingiausių plaukimui vieta Nemune iki Kauno HE“, – teigė A. Rimas. Esant žemam vandens lygiui plaukti jau ne rizikinga, o tiesiog neįmanoma.

Šiemet Lietuvoje tinkami laivybai, tai yra eksploatuojami, yra 429,7 km vandens kelių. Tai yra 5 km daugiau nei pernai. Būtent tokiu atstumu toliau galima plaukioti Nevėžyje nuo Raudondvario aukštupio kryptimi.