Iš pradžių – per Kauną

Žurnalistė Laima Pilipavičienė su kolege Ramune – entuziastingos žygeivės. Dalyvavusios įvairiuose pėsčiųjų žygiuose, jos  nusitaikė ir į garsųjį Camino kelią, kurio dalis driekiasi per Lietuvą. Pradžiai jos pasirinko etapą per Kauną. Nepaisant menkų nesklandumų, jos pasiryžusios įveikti ir daugiau šio kelio etapų.

"Negaliu leisti sau be pertraukos 20 dienų žygiuoti ir iš karto nueiti visą kelią", – kalbėjo L.Pilipavičienė. Tiek truktų įveikti visą 500 km kelionę per Lietuvą.

Anot jos, ir keliaujant aplink Kauną yra neblogų kelio etapų, tačiau reikėtų sukti galvą dėl transporto. "Eiti pačiame Kaune pasirinkau todėl, kad yra galimybė grįžti atgal į pradinį tašką, kur palieki mašiną", – pasakojo žurnalistė.

Automobilį palikusios aikštelėje prie Kauno pilies, žygeivės pradėjo kelionę iki Pažaislio. "Labai įdomu eiti pagal nurodytą maršrutą. Atrodo, galėtum išeiti ir eiti per Kauną. Bet tai nebūtų taip įdomu", – dėstė pašnekovė.

Camino Lituano atkarpa per Kauną veda ne visai įprastais pasivaikščiojimo takais. "Pavyzdžiui, niekada nesu pėstute ėjusi per HES (Hidroelektrinės – red. past.) tiltą. Jis pasirodė toks ilgas! Mašinos švilpia, traukiniai važiuoja, o tu eini ir eini. Atradome kaimų. Panemunės miške, jau išeinant, kairiau tarp Girionių ir Vaišvydavos atradome labai puikių pasislėpusių kaimelių. Gražūs, tylūs, ramūs", – apie atradimus kalbėjo kaunietė.

L.Pilipavičienė su kolege Ramune savo kelionę pradėjo Senamiestyje. (L.Pilipavičienės nuotr.)

Žavesio kelionei pridėjo ir tai, kad prie starto linijos stojo anksti ryte ir savaitgalį. "Tuščia. Vienas kitas dviratininkas. Vienas kitas žmogus su šuneliu, ir viskas. Anksti ryte Kaunas visiškai kitoks, šviežas, – palygino žygeivė ir pridūrė: – Ir Kaunas, kurį atrandame pėsčiomis, visiškai kitoks, nei matome pro automobilio ar autobuso langus."

Nežinojo, kur eiti

Prasidėjęs nuo Rotušės aikštės, maršrutas driekiasi Vilniaus gatve, Laisvės alėja, toliau kyla laipteliais į kalną, per Ąžuolyną. "Paskui pagal Zoologijos sodo tvorą kažkokiu būdu išlindome į KTU Studentų miestelį. Iš ten – prie "Molo", toliau per Trijų mergelių tiltą – į Panemunę", – vardijo L.Pilipavičienė.

Šioje vietoje žygeivės kiek sutriko. "Ėjome pagal programėlę. Viskas buvo gerai, bet kai kuriose vietose buvo šiek tiek klaidu. Pavyzdžiui, kai nuėjome iki Panemunės šilo, kelias ėmė šakotis į takus. Ėjome tuo, kuris dešiniau. Žiūrime, kad tolstame nuo maršruto. Grįžome. Ėjome kairiau. Žiūrime, kad lygiai tas pats – vėl tolstame nuo kelio, kuriuo turėtume eiti. Sustojusios išsiaiškinome, kad mūsų pasirinktas takas galų gale nuves į tą kelią, kuriuo turėtume eiti", – dėstė pašnekovė.

Moterys skaičiavo, kad dėl padaryto lanko 13,6 km etapas pailgėjo. Vietoje trijų, užtruko keturias valandas. Tiesa, įveiktas etapas – viena trumpiausių Camino Lituano atkarpų.

Ji pridūrė, kad eidamos per miestą ir įžengusios į Panemunės šilą maršrute nematė nė vienos nuorodos, kad eina teisingai. Taip pat apgailestavo, kad taip ir nepavyko įsigyti Piligrimo pasų. Pažaislio vienuolyno informacijos centras, kuriame turėtų būti galima tai padaryti, sekmadieniais uždarytas, o restorano "Monte Pacis" informacijos centre pasų neturėjo.

Norėdamos pasinaudoti viešuoju transportu taip pat susidūrė su problema. Kadangi kasdien juo nesinaudoja, žygeivės neturėjo e.bilieto kortelės. Atsiskaityti grynaisiais dėl koronaviruso grėsmės miesto autobusuose ir troleibusuose negalima. Gerai, kad kauniečiai draugiški – atsirado, kas padėjo susimokėti.

Lietuviškas kelias niekuo nenublanksta lyginant su tais pačiais ispaniškais. Pas mus gal mažiau senovės, bet daug gamtos, ežerų, kaimų.

Laukia kitas etapas

Kita Camino Lituano atkarpa, į kurią leisis šios žygeivės – Paberžė-Kėdainiai. Tik dabar reikia sugalvoti, kas jas nuveš, nes kitaip ten reikėtų grįžti mašinos. "Planuojame pereiti visą Lietuvą. Po etapą ar kelis", – pasiryžusi L.Pilipavičienė.

Pasak jos, Kauno etapas buvo gana trumpas, pakako turėto vandens, kavos. Ilgesniems etapams ji rekomenduotų pasiimti maisto. Maršrute yra sužymėtos vietos, kur yra maitinimo įstaigos, tačiau visko gali nutikti.

Anksčiau ji dažniausiai vaikščiojo su šiaurietiško ėjimo lazdomis. "Būdavo trumpesni maršrutai. Iki dviejų valandų. Šiemet pagalvojau, kad norėtųsi ilgiau pakeliauti ir daugiau pamatyti. Yra žygeivių klubų, grupių. Pradėjau domėtis, kur kas kokius žygius organizuoja", – pasakojo kaunietė.

Bus žymima kriauklėmis

Už Kauno etapą atsakingas Camino Lituano savanoris Evaldas Karalius "Kauno dienai" pasakojo, kad sunku būtų atsekti, kiek žmonių jau yra įveikę bent šią atkarpą. Tiksliausiai atitiktų žodis "daugybė".

Jis vylėsi, kad jau greitai mieste ir aplink jį atsiras etapo nuorodos, tad žygeiviams bus dar lengviau orientuotis. Nuorodas įrengti užtruko, nes negauta leidimo etapą žymėti lipdukais, piešiniais. "Gavome neigiamą atsakymą, kad Kaune žymėti taip, kaip visur kitur, neišeis. Suprantame, kad Laisvės alėjoje lipdukai nėra gerai. Bet visi kiti variantai yra brangūs. Dabar tuos brangius variantus ir bandome daryti", – teigė savanoris.

Jau pagaminta forma, pagal kurią bus liejamos kriauklės – Šv.Jokūbo kelio simboliai. Surasta, kas jas išlies, kas įtvirtins. Tam finansavimą tikimasi gauti iš Kauno miesto savivaldybės programos "Kauno akcentai".

Planuojama išlieti apie 100 kriauklių, kurios pažymės Camino Lituano Kauno mieste. Tiesa, kelios kriauklės jau nuo seniau yra Kauno senamiestyje. Viena tokių – ant šaligatvio prie Perkūno namo.

Kaunietės pačios patyrė, kad einant Šv.Jokūbo keliu per Kauną atsiveria ir naujų ar net netikėtų vaizdų. (L.Pilipavičienės nuotr.)

Antrasis variantas Kaunui

E.Karalius pasakojo, kad jau sudėliotas ir išbandytas antrasis etapo per Kauną maršruto variantas. "Jis galbūt geresnis, bet ilgesnis. Liks ir senasis, ir naujasis variantai", – kalbėjo savanoris.

Perėjus Laisvės alėją naujasis maršrutas ves link "Akropolio", leisis į dviračių taką, eis palei Nemuną iki pat Panemunės tilto.

Taip pat bus antrasis variantas išeiti iš Kauno. Šiuo metu nuo Pažaislio siūloma keliauti maršrutu Daukšiagirė-Prienai. Naujasis darytų kilpą palei Kauno marių regioninį parką. Maršrutas daug gražesnis, bet taip pat ilgesnis. "Aną kartą nuėjau šiuo keliu iki Prienų – 110 km. Atstumas kur kas didesnis, bet vaizdinga aplinka", – lygino E.Karalius.

Paklaustas dėl piligrimų pasų, jis sakė, kad pasitaiko, jog jų pritrūksta. Sunku numatyti jų poreikį konkrečiose vietose.

Jis pats savęs nevadina senu žygeiviu, tačiau jau yra apkeliavęs daugybę vietų. "Mano pirmasis žygis buvo 2016 m. Iš ispaniškųjų įveikiau visus pagrindinius, teko patirti ir egzotikos – aplink vieną Japonijos salą", – sakė savanoris.

Kaip patyrusio keliautojo paprašėme palyginti, kas didžiausią įspūdį daro Kaune ir aplink jį. "Priklauso nuo to, kas ko eina. Man svarbu judėti. Įskaitau ir dieną, jeigu visą laiką žvyrkelis, ir daugiau nieko. Eini ir džiaugiesi, kad eini. Nereikia net vaizdingų vietų", – dėstė E.Karalius.

Kiti žmonės sutinka eiti tik dėl to, kad kažką labai gražaus pamatys, kas aktualu ir jo sutuoktinei, žygiuose dažnai palaikančią kompaniją.

"Lietuviškas kelias niekuo nenublanksta lyginant su tais pačiais ispaniškais. Pas mus gal mažiau senovės, bet daug gamtos, ežerų, kaimų. Pavyzdžiui, viename ispaniškų kelių daug pilių, senovės, kitame – daug gamtos, eini šlaitais palei vandenyną. Kol nebuvau perėjęs lietuviško varianto, įsivaizdavau blogiau. Eidami pro kaimus matome tvarkingai nupjautas pievas, sutvarkytus kiemus, žydinčias gėles. Kauno rajone labai gražu eiti palei Nevėžį. Einant mieste – pats Kaunas gražus ir yra į ką pažiūrėti", – rekomendavo E.Karalius.

20 etapų

Camino Lituano – tai kuriamas maždaug 500 km piligriminis-kultūrinis kelias per Lietuvą nuo Žagarės iki Lazdijų. Atstumas suskirstytas į dvidešimt atkarpų po maždaug 22–30 km. Šis kelias įsilieja į Europos Šv.Jokūbo kelių tinklą.

Šv.Jokūbo kelias driekiasi per visą Europą iki Santjago de Kompostelos katedros Ispanijoje.

Daugiau informacijos ir maršrutai – caminolituano.com