Švietimo reforma Kaune: ko dar laukti?

Jungiamos mokyklos

Miesto tarybos posėdyje pritarta dar vienų švietimo įstaigų sujungimui. Šį kartą Dainavos progimnaziją leista prijungti prie Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro. Nors šios dvi mokyklos yra skirtinguose mikrorajonuose, pasak savivaldybės atstovų, tai neturi jokios įtakos.

Pasak Švietimo skyriaus vedėjos Onos Gucevičienės, kas penkerius metus Kaune rengiamas bendrasis planas, kuriame numatoma, kokia kryptimi judės švietimo įstaigų plėtra. Nuolat stebima ir vertinama švietimo įstaigų tinklo situacija, inicijuojamos diskusijos tiek su pačiomis mokyklomis, tiek su jų ir aplinkinių mikrorajonų bendruomenėmis.

Savivaldybės atstovė nurodė, kad, prieš priimant bet kokius sprendimus dėl mokyklų pertvarkos, deramasi su vietos gyventojais ir svarstomi įvairūs scenarijai.

"Turima informacija šiemet padiktavo dvi naujoves. Viena iš jų – nuo rugsėjo 1 d. Kauno Dainavos progimnaziją prijungti prie Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro su perspektyva, kad 2024 m. ši įstaiga galėtų tapti unikaliu klasikinio ugdymo licėjumi.

Poreikis mieste turėti dar vieną specializuoto ugdymo mokyklą kilo iš dviejų skirtingo tipo, skirtinguose mikrorajonuose esančių ugdymo įstaigų turimo pradinio ir pagrindinio ugdymo įdirbio, siekiant užtikrinti tęstinumą ir ugdymosi tvarumą visose ugdymo pakopose. Be to, Dainavos progimnaziją ir Šančių mokyklą-daugiafunkcį centrą jau keletą metų sieja mokymosi vieniems iš kitų ir gerosios patirties dalijimosi idėja", – aiškino O.Gucevičienė.

Ji nurodė, kad toks sprendimas ypač svarbus Šančiams, nes dabar šiame mikrorajone nėra nė vienos gimnazijos.

Nuo rugsėjo 1 d. pamokos vyks dviejuose pastatuose, įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei pradinio ir pagrindinio ugdymo programas (1–10 kl.). Pradėjus veikti licėjui, jame galės mokytis 1–12 klasių mokiniai.

Kodėl naudinga sujungti?

Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, sujungus dviejų mokyklų patirtį, būtų suformuotas tinkamas pagrindas klasikinio pobūdžio licėjui.

"Planuojama, kad 2024 m., praėjus būtinus akreditacijos etapus ir ministrui patvirtinus specializuoto ugdymo programas, mieste atsirastų dar viena specializuota analogų neturinti mokykla. Kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) jai būtų parengta speciali programa, orientuota į kalbų mokymą, netradicinių ugdymo metodų, tokių kaip lauko mokykla, taikymą, muziejų, laboratorijos integravimą. VDU klasikinio ugdymo licėjus būtų vienintelis tokio tipo licėjus ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje", – teigė O.Gucevičienė.

Kaip nurodė švietimo specialistė, siekiant ugdymo kokybės ir pažangos, numatoma bendruomenių poreikius atliepianti mokyklų jungtis, sutelkiant pedagoginį potencialą ir ugdymui skirtą infrastruktūrą. Kitaip tariant, kompetentingas pedagoginis personalas, mokytojų judėjimas tarp licėjaus padalinių, kokybiškesnis metodinis ir technologinis ugdymo proceso aprūpinimas bus užtikrinamas abiem švietimo įstaigų padaliniams.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

"Įgyvendinant specializuotą programą, būtų palaikomi ir glaudūs akademiniai ryšiai su VDU. Numatoma, kad, pertvarkius įstaigas, licėjus taps patrauklus ir išskirtinis. Jame būtų teikiamos personalizuoto modulinio integruoto ugdymo paslaugos, mokoma daugelio kalbų. Mokomasi ne tik mokykloje, bet ir VDU laboratorijose ar bibliotekose", – apie sujungimo naudą kalbėjo pašnekovė.

Išskirtinė mokymo sistema

Mokyklų tinklo pertvarka – tai nuolatinis stebėjimo ir vertinimo procesas.

Pastaraisiais metais miesto savivaldybė įvykdė ne vieną švietimo mokyklų sujungimo procesą. Tai, pasak švietimo ekspertų, leido sutaupyti ne tik administracinių išlaidų, bet ir pagerinti mokymo kokybę.

"Mokyklų tinklo pertvarkymas – tai nuolatinis stebėjimo ir vertinimo procesas, kuriuo stengiamasi, kad skirtingų mokyklų ir jas lankančių mokinių skaičiaus pasiskirstymas būtų tolygus visame mieste. Tai leidžia užtikrinti patogiai prieinamą ugdymą visiems kauniečiams. Stebime teigiamus tokių pokyčių rezultatus.

Pirmiausia, dėl tikslingo klasių komplektavimo sumažėjo tuščių vietų skaičius, efektyviau panaudojamos patalpos ir lėšos. Taip pat padidėjo ikimokyklinio ugdymo vietų skaičius, todėl šiuo metu visi miesto vaikai gali patekti į darželius", – teigė O.Gucevičienė.

Pasak jos, tai tik dalis kasdienių pokyčių švietimo srityje. "Vienas ryškiausių pokyčių siekiant aukštesnių ugdymo(si) rezultatų Kaune – išplėstas bendrojo ugdymo mokyklų tinklas. Šiuo metu veikia viena specializuota mokykla – Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjus, įgyvendinantis specializuoto ugdymo krypties programų (pradinio, pagrindinio ir vidurinio kartu su inžineriniu ugdymu) inžinerinio ugdymo dalį. Taip pat devynios mokyklos, taikančios savitos pedagoginės sistemos elementus", – dėstė Švietimo skyriaus vedėja.

Ji nurodė, kad Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus įgyvendina Sausumos kadetų ugdymo sampratos elementus, J.Grušo meno gimnazija rūpinasi humanistinės kultūros ugdymo menine veikla. Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija Kaune veikia kaip sporto ir sveikatos ugdymo ambasadorė.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalinę ir visišką integraciją vykdo Kauno Kovo 11-osios gimnazija. Dar viena savitos pedagoginės sistemos švietimo įstaiga – Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija, įgyvendinanti Ekologijos ir aplinkos technologijų sampratos elementus.

Pasak O.Gucevičienės, Kaune veikia ir katalikišku ugdymu besirūpinanti mokykla. Šį vaidmenį po pertvarkų perėmė "Vyturio" gimnazija. O štai Kauno Veršvų gimnazija išsiskiria tuo, kad taiko novatoriškus verslumo ugdymo metodus.

Savitas mokymas vyksta ir Suzukio pradinėje mokykla, taikančioje Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcijos elementus. Ieškantiems kitokio ugdymo, miesto savivaldybė ragina atkreipti dėmesį į Montesori mokyklą-darželį "Žiburėlis", kur puoselėjama Montesori metodika.

"Mieste plečiantis verslo investicijoms, atvykstantiems gyventi užsieniečiams ir iš emigracijos grįžtantiems lietuviams sudarytos palankios sąlygos ugdyti jų vaikus. Įgyvendinamas dvikalbis (anglų ir lietuvių kalbomis) ugdymas J.Dobkevičiaus progimnazijoje ir J.Jablonskio gimnazijoje. Pastarojoje švietimo įstaigoje 2020 m. akredituota Tarptautinio bakalaureato diplomo programa, skirta trečių ir ketvirtų gimnazijos klasių mokiniams. Pernai šiai gimnazijai suteiktas Tarptautinio bakalaureato pasaulinės mokyklos ("IB World School") statusas", – apie tai, ką miestui duoda išskirtinės mokyklos, kalbėjo O.Gucevičienė.

Jau pertvarkytos įstaigos

Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. mieste nebeliko vidurinių mokyklų. Vykdant mokyklų tinklo pertvarką, vidurinės mokyklos pertvarkytos į gimnazijas, progimnazijas ir mokyklas-daugiafunkcius centrus.

Pagrindinės mokyklos pertvarkytos į progimnazijas ar mokyklas-daugiafunkcius centrus.

Dabar mieste yra 21 gimnazija, iš kurių dešimt, pasak O.Gucevičienės, yra visiškai išgrynintos ir jose mokosi pirmų–ketvirtų gimnazinių klasių mokiniai. Dar vienuolika gimnazijų vadinamos ilgosiomis. Jose mokosi pirmų–aštuntų klasių moksleiviai ir sudarytos keturios gimnazinės klasės vyriausiems mokiniams.

"Tokie procesai niekada nevyksta vienpusiškai. Imdamiesi bet kokios iniciatyvos, visų pirma, kalbamės su mokyklomis, jų bendruomenėmis ir drauge ieškome geriausių sprendimų. Žinoma, negali būti taip, kad visi sprendimai visiems patiktų vienodai. Tačiau vadovaujamės demokratiniais principais, įsiklausome į mokyklų, bendruomenių pasiūlymus ir ieškome tinkamiausių būdų įgyvendinti reikalingus pokyčius", – apie tai, kaip į vykdomas reformas reaguoja mokyklų bendruomenės ir tėvai, aiškino Švietimo skyriaus vedėja.

Pasak O.Gucevičienės, kol kas konkrečių mokyklų tinklo permainų ateityje vykdyti neplanuojama, tačiau situacija nuolat stebima ir, jeigu bus poreikis, ieškos ir sprendimo būdų.