Šeštadienį Raudondvario dvare buvo galima išgirsti klegant įvairiomis Lietuvos regionų tarmėmis – čia įvyko pirmasis renginys, skirtas Tarmių metams.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad kraštiečiai buriasi į etninės kultūros draugijas. Tarmių išsaugojimu rūpinasi kraštotyrininkai, mokytojai, bibliotekininkai, muziejininkai. Didžiulį tautosakos lobyną surinko broliai Jonas ir Antanas Juškos, šis palikimas saugomas jų vardo muziejuje Vilkijoje.

Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė pastebėjo, kad nė vienoje Europos valstybėje tokioje nedidelėje teritorijoje nėra tiek tarmių ir šnektų kaip Lietuvoje. Ji tvirtino, kad tarmės padeda geriau išreikšti žmogaus savastį, todėl yra vertingos ir saugotinos.

Profesorius Bonifacas Stundžia minėjo, kad daugelyje Europos valstybių kalbėti tarmiškai yra prestižo reikalas, todėl paragino nesigėdyti savo tarmių, o jomis didžiuotis.

„Sovietmečiu mokykloje buvo privalu mokėti bendrinę kalbą, o tarmiškąją pusę buvo mokoma pamiršti. Kiekviena tarmė yra vertybė ir pasaulio matymo kampas. Kuo daugiau moki kalbų ir tarmių, tuo esi turtingesnis, tuo pasaulį matai įvairesnį“, – kalbėjo profesorius ir padeklamavo savo kūrybos eilėraštį tauragniškių šnekta.

Renginio metu taip pat skambėjo Raudondvario kultūros centro ansamblio „Piliarožė“ dainos, bardų lyrika, tarmiški eilėraščių posmai.

2013–uosius Tarmių metais paskelbė Lietuvos Respublikos Seimas, pritardamas Europos Sąjungos skatinimui išlaikyti vietines kalbas ir atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta.

Pagal Vyriausybės patvirtintą Tarmių metų priemonių planą šiemet numatyta surengti tarmių festivalį Anykščiuose, organizuoti senąją lietuvių raštiją įvairiomis tarmėmis pristatantį renginių ciklą, skatinti mokslinius tarmių tyrimus.

Mokslininkai Lietuvoje išskiria dvi pagrindines tarmes – aukštaičių ir žemaičių, 15 patarmių ir beveik 100 šnektų.