Nepaisant Daktarų šeimos mėginimų teismuose uždrausti šios knygos pasirodymą, iš viso ji buvo išplatinta daugiau nei 50 tūkst. egzempliorių tiražu. Kai kurie knygos pasakojimai, situacijos detaliai atpasakotos, ekranizuotos ir parodytos 2014 metų pradžioje „TV3“ rodytame dokumentiniame televizijos seriale „Mafijos kronikos“.

Pasak D. Dargio, „Tikroji Daktarų istorija“ – tai ne vien tik pasakojimas apie garsiausią visų laikų Lietuvos organizuotų nusikaltėlių gaują – Daktarus ir jos pagrindinius veikėjus, bet ir visos Kauno kriminalinės istorijos paveikslas. Čia paminėti ne tik garsiausi nuo sovietmečio iki pastarųjų dienų kriminalinėse suvestinėse pasižymėję Kauno nusikaltėliai, teisėsaugos pareigūnai, bet ir skandalingai pagarsėję, XX a. paskutinį dešimtmetį, laukinio kapitalizmo laikais, suklestėję šalies visuomenės veikėjai, verslininkai, bankininkai – Vladimiras Romanovas, Gintaras Petrikas, Sigitas Čiapas, Valdas Jakutis.

– Kas paskatino vėl iš naujo perleisti debiutinę knygą „Tikroji Daktarų istorija“? Praėjo 7 metai, nupirkta dešimtys tūkstančių egzempliorių šios knygos. Negi skaitytojai vis dar ieško jos knygynuose?

– Iki šiol vis dar stebiuosi, bet yra žmonių, kurie knygynuose vis dar reikalauja Daktarų istorijų knygos. Daugelis skaičiusiųjų panoro ir jos papildymo naujais faktais. Taigi, šiemet gegužę, sueinant septyneriems metams po to, kai pirmąsyk buvo išleista mano pirmoji knyga, nuspręsta ją perleisti iš naujo.

Joje bus galima rasti tam tikrų naujų faktų ir nuotraukų. Ji gerokai skirsis nuo pirmosios knygos versijos. Galima sakyti, kad tuomet, kai išleidau šią knygą, mane apsėdo manija rašyti visas kitas knygas, toliau stebinti skaitytojus. Būtent šioje knygoje faktiškai pateikta visa garsiausios Kauno Daktarų gaujos istorija nuo pat pirmųjų jos veiklos pradžios metų iki pat pabaigos, kai 2013-ųjų birželį gaujos nariai išgirdo pirmąjį teismo sprendimą Klaipėdos apygardos teisme. Faktiškai nelabai kas pasikeitė ir vėliau vykusių dviejų Apeliacinio bei Aukščiausiojo teismų teisėjų paskelbtuose sprendimuose.

Akivaizdu, kad Lietuva išgyvena smarkų ekonominį nuosmukį, nes ženkliai padaugėjo turtinių nusikaltimų.

– Kaip nutiko, kad nutarėte rašyti tokią knygą?

– Vieną dieną pagalvojau, kad norėčiau visus savo geriausius straipsnius, turinčius vientisą liniją, sudėti į storą knygą. Mačiau, kad tokios knygos nėra, bet nuojauta kuždėjo, kad garsūs vilijampoliečiai tikrai jos verti. Tuomet ir nutariau visus, per 7-erius metus parašytus tekstus apie Kauno nusikaltėlius, apjungti vienoje knygoje. Tačiau ši knyga nėra vien istorijos apie Henriką Daktarą ir jo parankinius. Tai knyga, kurioje pasakojamos visos aštriausios Kauno kriminalinės istorijos. Ne veltui skaičiusieji sakė, kad šios knygos puslapiuose nemažai sužinojo apie savo ankstesnius sutuoktinius, meilužius ar gretimo buto kaimynus.

2010-ųjų gegužę šią knygą leidome visiškai spontaniškai, nesitikėdami kažkokio ypatingo uždarbio. Nebuvo jokių ypatingų tikslų. Prisiminkime, kad tuomet visoje Lietuvoje ištisai skambėjo pranešimai apie Kauno marių pakrantėje paslaptingai surastą mirusį Drąsių Kedį, visą Lietuvą suskaldžiusią Garliavos pedofilijos dramą. Sakyčiau, kad bent trumpam žmones atitraukėme nuo šios nemažas aistras sukėlusios istorijos, mat per pirmąsias penkias dienas mano ir tuometinių knygos leidėjų nuostabai pardavėme net 5 tūkst. egzempliorių. Šiais laikais daugelis lietuviškų knygų autorių tokius kiekius parduoda tik per kelis mėnesius ar net pusmetį. Tuomet sekė net penki šios knygos leidimai. Kaip sakė vienas geras bičiulis: „tai knyga bomba, kurią norėjo perskaityti kiekvienas kaunietis”. Atrodo, kad Kaunas ją tikrai perskaitė.

– Nejaugi tik Kaune populiarios tokio pobūdžio knygos?

– Kad jos mėgiamos šiame mieste šiemet kovą patvirtino susidomėjimas Pablo Escobaro sūnaus knyga. Prie vieno knygyno pačioje Laisvės al. buvo nusidriekusi milžiniška žmonių eilė.

Svarbiausia – tai buvo jauni žmonės, kuriems šiais laikais „Facebook” yra žymiai priimtinesnis nei knygų skaitymas. Tiesa, skaitę šią knygą vėliau yra pareiškę, kad jiems kur kas smagiau skaityti lietuviškų mafijos herojų istorijas nei pasakojimus apie kietus vyrukus kolumbietiškomis pavardėmis ir pseudonimais.

– Šiuo metu anonsuojate knygos herojus ir „Youtube” archyvuose išplatintais unikaliais pirmųjų Kauno reketininkų sulaikymų vaizdo įrašais. Ar tais laikais verslininkams jie išties kėlė siaubą?

– Taip, tais laikais su senosios kartos vilijampoliečiais buvo susidūręs netgi mano tėvas, kuris Kaune, S. Daukanto gatvėje, buvo atidaręs fotostudiją. Tuomet garsūs nusikaltėliai jam be užuolankų leido suprasti, kad arba jis turės mokėti duoklę, arba privalės uždaryti savo verslą. Mano tėvas, vardan šeimos ramybės, nenorėjo konfliktų, bet taip pat atsisakė mokėti. Dėl to savo studiją  jis buvo priverstas perkelti į kitą miesto centro vietą. Deja, jo uždarbis gerokai sumenko ir jis ėmė smarkiai išgyventi. Tačiau kitų žmonių istorijos kur kas baisesnės – atsisakiusieji mokėti paslaptingai dingdavo arba būdavo sumušami iki sąmonės netekimo. Ir tai vyko ne tik Kaune, bet ir visoje tuometinėje Lietuvoje.

Atidžiau pažvelgus, absoliučiai visi nusikaltimai daromi dėl vieno pagrindinio tikslo – pinigų.

– Kartais šiandieniniai nusikaltėlių išpuoliai primena laukinius reketo laikus. Nejaugi į Kauną sugrįžta senojo reketo amžius?

– Man taip pat kai kurie pastarojo meto garsiausi įvykiai primena audringus 1990-ųjų mafijos laikus. Nesakyčiau, kad jie sugrįžta, bet jauni nusikaltėliai šiais laikais veikia išties įžūliai ir nejaučia jokių ribų.

Akivaizdu, kad Lietuva išgyvena smarkų ekonominį nuosmukį, nes ženkliai padaugėjo turtinių nusikaltimų – jauni vyrai vieni kitus šokdina iš ne pačių naujausių, bet ir nepigiausių automobilių, transporto priemonės vagiamos ne tik iš Kauno gyventojų daugiabučių, bet ir privačių namų kiemų. Vyksta įsilaužimai, apiplėšimai, ginkluoti konfliktai dėl pinigų, negrąžintų skolų. Galų gale, prie namų nušautas garsus bušido kovotojas.

Liūdna, bet apie tai girdime kone kas savaitę. Laimei, šių dienų policija dirba aktyviai ir labai greitai išaiškina tokio pobūdžio nusikaltimų vykdytojus arba juos atskleidžia netikėčiausiu metu. Kaip paaiškėja, tai menko išsilavinimo ir intelekto jauno amžiaus nusikaltėliai, kurie nori praturtėti čia ir dabar. Jie nė trupučio nemąsto apie pasekmes ar sukeliamą skausmą kitiems. Atidžiau pažvelgus, absoliučiai visi nusikaltimai daromi dėl vieno pagrindinio tikslo – pinigų.