Atvežė iš Dzūkijos

Šilainių turguje žaliaskarėmis prekiavo ūkininkų pora Dalia ir Jonas Ravinskai. „Ūkininko eglutės“, – kvietė užrašas prie jų prekyvietės, kurioje netrūko pirkėjų. Čia buvo galima nusipirkti nuo 5 iki 18 eurų kainuojančią eglutę.

„Prašom – sidabrinės, paprastosios eglaitės, pušaitės. Šiemet turėjom ir savo augintų sibirinių kėnių. Turime ir vazonuose. Viskas užauginta mūsų ūkyje Dzūkijoje, Lazdijų rajone“, – tikrą augalą Kalėdoms kvietė rinktis D. Ravinskienė.

Ji užsiminė, kad eglutė pardavimui užauga per 6–7 m.

„Mes jas puoselėjam, prižiūrim: formuojam, tręšiam, ravim. Mūsų eglaitės auga labai gražioje vietoje Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje. Augdamos jos girdi paukščių giesmes – vienoje net radom paukščiuko lizdelį. Visą tą gerąją miško energiją tikros eglaitės paskleidžia ir patekusios į namus“, – užsiminė pašnekovė.

Svarbiausia, kad eglutė būtų graži, su daug šakų, ir prie jos su šeima būtų galima smagiai praleisti laiką.

Ūkininkai pasakojo turintys nuolatinių pirkėjų, eglutes iš jų perkančių metai iš metų ir vis klausiančių, ar ir kitais metais galės mūsų eglutę nusipirkti.

Jų prekyvietėje nedidelės tikros eglutės ieškojo kaunietė Rita.

„Aš daug metų nepuošiau eglutės, o šiemet nusprendžiau pasipuošti. Tikrą. Norisi to eglutės kvapo. Anūkai bus – eglutė ir dėl jų“, – pasakojo Rita.

Mamą į turgų atlydėjęs suaugęs sūnus Vilius pasakojo pats namie jau papuošęs dirbtinę žaliaskarę. „Manau, kad geriau nusipirkt dirbtinę ir ją naudoti 15 metų nei kasmet pirkti tikrą. Man gaila, kad eglutės dėl Kalėdų kertamos“, – savo poziciją išdėstė pašnekovas.

D. Ravinskienė pastebėjo, kad šiemet šiek tiek nuslūgo mada pirkti įvežtinius kėnius – daugiau žmonių ieško lietuviškų eglučių. Ir padaugėjo jas perkančiųjų pagal kainą.

„Yra žmonių, kurie sako: daugiau kaip 5 eurų eglutei išleisti negaliu, ką už tiek galite pasiūlyti? Randam ir tokių eglučių“, – pasakojo ūkininkė.

Nerado pardavėjo

Kita žinoma vieta, kur prekiaujama eglutėmis – prie „Megos“. Šeštadienio popiete pasiekti minėtą tašką buvo sudėtinga: reikėjo gerokai luktelėti vykstančiųjų į prekybos centrą automobilių spūstyje.

Čia pamatytas vaizdas nustebino. Užrašas prekybos eglutėmis vietoje skelbė:  „Įvairiausios kalėdinės eglutės. Patarsime. Rezervuosime. Atvešime“. Nedidelėje aptvertoje teritorijoje rikiavosi nukirstos ir vazonėliuose augančios žaliaskarės, tačiau pardavėjo nebuvo matyti. Čia vis užklysdavo tai vienas, tai kitas eglutės ieškojęs  žmogus, tačiau pasisukiojęs ir neradęs gyvos dvasios išeidavo. Buvo matyti, kad viena pora pasiėmė eglutę ir nusinešė nesusimokėjusi. Kiti piktinosi, kad nėra nei prekeivio, nei pas ką pasiklausti.

„Tiek laiko važiavau, grūdausi, o čia tuščia, nėra iš ko nusipirkt. Turbūt teks eit į prekybos centrą eglutės ieškot, nes vaikam pažadėjau, kad šiandien jau puošim“, – nusivylimo neslėpė jauna moteris.

Nesulaukę pardavėjo, „Megos“ prieigas palikome ir mes.

Į Raudondvarį – ir iš toliau

Kai kurie žmonės rinktis žaliaskarės vyko tiesiai į medelynus. Valstybinių miškų urėdijos padaliniui Raudondvario medelynui papildomos reklamos nereikia: nuo pagrindinės J. Naujalio gatvės – jokių nuorodų, kad medelyne prekiaujama eglutėmis. Tačiau pirkėjų netrūksta. Vieni atvykusieji suka tiesiai prie nukirstų, paruoštų vežtis eglučių, jų šakų ir šių augalų vazonėliuose, kiti –  pasivaikščioti po medelyną, kur auga ir žaliaskarės.

„Išsirinktą eglutę galim nukirsti“, – tarstelėjo eglutes į klientų automobilius padėjęs pasikrauti vyras. Tačiau netrukus jam paprieštaravo kita medelyno darbuotoja. „Anksčiau kirsdavom, dabar nebekertam“, – kolegą pataisė ji.

Eglutes su sūnumi medelyne apžiūrinėjęs garliavietis Tomas pasakojo žaliaskarės rinktis neskubėsiantis: „Dabar apsižiūrėsim, bet nepirksim. Nuvažiuosim ir į kitas vietas. Eglutę galim nusipirkt ir Garliavoj, bet laikomės tokios tradicijos – važiuoti į čia, kitur, o tada pirkti. Ieškom nedidelės, maždaug 1,8 m, eglutės. Bet po ja turės tilpt daug dovanų.“

„Svarbiausia, kad eglutė būtų graži, su daug šakų, ir prie jos su šeima būtų galima smagiai praleisti laiką“, – savo reikalavimus žaliaskarei apibūdino trylikametis Tomo sūnus Vilius.

Eimantui iš Muniškių nemažą eglutę įkelti į automobilį padėjo medelyno darbuotojas.

„Atlenkite sėdynes, po to eglės viršūnę reikės šiek tiek pasukti, nes kitaip netilps“, – aiškino jis pirkėjui.

Eimantas pasakojo keliolika kilometrų iš Muniškių į Raudondvarį važiavęs specialiai dėl eglutės: „Kiekvienais metais čia važiuojam. Eglutę rinkausi pagal grožį – ieškojau, kad būtų skarota, žalia. Į darbo pabaigą atvažiavau, tai pasirinkimas nedidelis, bet manau, kad radau gražią – skarotą, žalią. Po šia eglute dovanų ieškos ir anūkas, ir paauglys sūnus.“

Pasak medelyno darbuotojų, medelių kaina priklauso nuo jų rūšies ir aukščio.

Pigiausiai įkainotos miške augusios 1 m nesiekiančios paprastosios eglės ir pušys – 3 eurais. Tokio paties aukščio kalėdiniai medeliai iš medelyno plantacijų kainuoja dvigubai brangiau – 6 eurus. Brangiausios – sidabrinės eglės ir kėniai. Mažiausi šie medeliai kainuoja 13 eurų, didžiausi, siekiantys daugiau kaip 4 m – 120 eurų.

Kad spygliai nenubyrėtų per anksti

Kad anksti nepradėtų byrėti eglutės spygliai, nereikėtų jos iš šalto lauko nešti tiesiai į šiltą patalpą. 1–2 dienas ją reikėtų palaikyti balkone, rūsyje ar kitoje patalpoje patalpoje, kur temperatūra neutrali – apie 0 laipsnių. Atsinešus į šiltą patalpą, reikėtų padaryti naują pjūvį – nupjauti maždaug 1 cm aukščiau ankstesnės pjūvio vietos ir tada eglutę statyti į vandenį.

„Šiais laikais galima nusipirkti stovų eglutei su indu vandeniui. Papuošus reikia nepamiršti tą vandenį vis papildyti – juk eglutė jį geria. Vanduo pasisavinamas ir per spyglius, todėl kartas nuo karto ją visą būtų gerai nupurkšti vandeniu. Kiek laiko eglutė išsilaikys graži, priklauso ir nuo kambario temperatūros. Kuo šilčiau – tuo trumpiau. Šiemet eglučių grožis išsilaikys ilgiau – juk šildymas prisuktas“, – šyptelėjo ūkininkaujantis miškininkas Jonas Ravinskas.

Laipsniškos temperatūros kaitos nešant iš lauko į vidų reikia laikytis ir norint, kad nenudžiūtų vazonėlyje auganti eglutė, pušis ar kėnis ir jį pavasarį galėtumėte persodinti į dirvą.

Namuose šių augalų nereikėtų laikyti labai ilgai. Po Trijų Karalių šventės taip pat laipsniškai keičiant temperatūrą juos reikėtų išnešti: iš pradžių – į 0 laipsnių aplinką, paskui – į lauką. Pavasario eglutė turėtų sulaukti lauke. Sodinti reikėtų kovo pabaigoje, kai atšyla viršutinis dirvožemio sluoksnis.