- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
-
Tvarkė Narėpų gynybinius apkasus ir įtvirtinimus
Karmėlavos moksleiviai ir kariai ėmėsi tvarkyti ypatingą vietovę – Pirmojo pasaulinio karo bunkerius ir kitus įtvirtinimus Narėpuose. Maždaug per metus laiko čia turėtų būti įrengti pėsčiųjų takai su nuorodomis.
Bunkerių juostos dalis
Narėpų įtvirtinimai – karo inžineriniai įrengimai, išsidėstę tiek šios Karmėlavos seniūnijos gyvenvietėje, tiek ir miškingose jos apylinkėse. Ilgai laiką jie buvo užmiršti – dėmesys ir pajėgos skirtos Kauno tvirtovės statiniams ir jų aplinkai tvarkyti.
Jie suskirstyti į tris grupes: pasyvieji bunkeriai-slėptuvės, aktyvieji, kuriuose buvo įrengti šaudymo lizdai, ir stebėjimo bunkeriai.
"Narėpų bunkeriai – viena iš gynybinių linijų atkarpų, pastatytų 1915 m. vokiečių armijos poreikiams. Vokiečiai juos pastatė ruošdamiesi carinės Rusijos armijos puolimui. Kauno tvirtovės fortai carinės valdžios įsakymu buvo pastatyti galimam puolimui iš Vakarų – iš Vokietijos – atremti, – pasakojo kartu su paaugliais įtvirtinimus tvarkęs Kauno tvirtovės parko Turizmo ir edukacijos skyriaus vedėjas Ovidijus Jurkša. – O šis ruožas iki pat Pirmojo pasaulinio karo buvo silpnai įtvirtintas, nes Rusijos armija iš šios pusės nesitikėjo vokiečių puolimo. Kai karo metu Rusijos kariuomenė atsitraukė ir Vokietija pasislinko iki Dauguvos upės, šias teritorijas užėmę vokiečiai suprato: šis ruožas gynybiniu požiūriu yra silpnoji vieta. Kadangi buvo likę daug statybinių medžiagų, įrangos, net ir darbininkų buvo, kurie modernizavo Kauno tvirtovės fortus 1912–1915 m., vokiečiai šį ruožą sustiprino, kad būtų galima atremti galimą carinės Rusijos armijos puolimą.
Taip, pasak O.Jurkšos, nuo dabartinių Kauno marių, Nemuno iki Neries per Palemoną, Amalius, Narėpus, Kleboniškį iki pat Lentainių netoli Domeikavos iškilo apie 300 betoninių pastatų. Jie suskirstyti į tris grupes: pasyvieji bunkeriai-slėptuvės, aktyvieji, kuriuose buvo įrengti šaudymo lizdai, ir stebėjimo bunkeriai. Vis dėlto šie įtvirtinimai karo metu nebuvo panaudoti.
Kauno tvirtovės parkas kartu su Karmėlavos B.Buračo gimnazija planuoja prie Narėpų įrengti stendą, informuojantį apie įtvirtinimus, ir parengti turistinį maršrutą. Pašnekovo žodžiais, kol kas sunku pasakyti, kada tai pavyks – šiemet ar kitais metais.
Statiniai sužavėjo moksleivius
Narėpų įtvirtinimais pirmieji susirūpino Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos moksleiviai. Iniciatyvos ėmėsi trys devintokai, Kraštotyros būrelio nariai – Jonas Sparnauskas, Viktorija Račkevičiūtė ir Alvita Živatkauskaitė, į talką subūrę kitus moksleivius.
"Mums kilo mintis įrengti visiems atvirą bunkerių parką, kad kiekvienas žmogus galėtų ateiti, apžiūrėti įtvirtinimus. Čia labai gražus kraštovaizdis – gerai būtų, kad daugiau žmonių visa tai pamatytų", – pasakojo J.Sparnauskas.
"Apie šiuos bunkerius sužinojome iš fotografo Dariaus Merkšaičio – jis mums padeda kurti dviejų dalių filmą apie mūsų istoriją "Karmėlavos metraštis". Iki tol apie šiuos objektus nieko nežinojome. Mus šie bunkeriai labai sužavėjo – nutarėme, kad juos turi pamatyti ir kiti. Tam reikia juos sutvarkyti", – užsiminė V.Račkevičiūtė.
Kalbinti devintokai sakėsi esantys Karmėlavos ir Ramučių gyventojai, tačiau ateinantys ar atvažiuojantys į Narėpus. "Norime, kad iki 2022 m., kai Kaunas kartu su Kauno rajonu taps Europos kultūros sostine, ši vieta taptų atvira visuomenei, žinoma", – pasak B.Buračo gimnazijos istorijos mokytojos Vilijos Čerkašinienės, moksleivių laukia ne viena ekspedicija į Narėpus.
Domėtis istoriniais objektais
"Filmuodami lankėmės ir Karmėlavos raketų bazėje – ten labai gražu, – apleista raketų baze žavėjosi A.Živatkauskaitė. – Netrukus įgyvendinsime didesnį projektą kartu su Raudondvario gimnazijos moksleiviais – jiems aprodysime ir šiuos bunkerius, ir raketų bazę. Ruošiamės tam, filmuojame, fotografuojame. Raketų bazėje labai įdomi atmosfera – ten nuvažiavus nesinori išvažiuoti. Tėvai leidžia mums ten organizuotai, kartu su mokytojais lankytis."
Pasak moksleivių, jų tėvai patys nori tokiose vietose apsilankyti ir tiesiog laukia progos, kada galės tai padaryti.
"Svarbu, kad mokiniai domėtųsi šalia esančiais istoriniais objektais, nebūtų abejingi tam, kokia jų būklė, ir patys prisidėtų tvarkant tokius objektus. Šie objektai liudija istoriją, iš kurios mes mokomės ir galime kurti kitokią ateitį. Karmėlavos seniūnija yra turtinga istorinių objektų. Kai kurie jų liudija tragiškus Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų įvykius. Mes galime patys savo akimis tą istoriją matyti, prie jos prisiliesti. Turime ir didikų, ir Antano Smetonos Lietuvos laikų paveldo, ir sovietinio paveldo, kaip raketų bazėje. Esame išskirtiniai ne tik dėl to, kad dabar čia yra oro uostas ir didžiausios miesto kapinės. Karmėlava visais laikais buvo išskirtinė – jos geografinė padėtis labai dėkinga", – sakė B.Buračo gimnazijos direktorė Rima Kuktienė.
Kartu su moksleiviais Narėpų įtvirtinimus nuo menkaverčių augalų, žolių ir pernykščių lapų valė ir Karmėlavos bendruomenės veiklos organizatorė Rima Šuliokienė. Tračiadienį Narėpų įtvirtinimus tvarkė apie 160 karių iš Rukloje įsikūrusios Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" padalinių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?2
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai atvažiavę ryklių pasižiūr...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė3
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug3
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti3
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos94
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių17
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...