Tik įžengus į Šv.Nikolajaus Stebukladario cerkvę pasitinka aitrus dažų kvapas – čia dar visai neseniai triūsė statybininkai, šalindami gegužę maldos namus nusiaubusio gaisro pėdsakus. Tuomet ugnis įsiplieskė dėl neatsargumo – paliktų degančių žvakių.

Kupolus padovanos

Šv.Nikolajaus Stebukladario cerkvė – vieninteliai sentikių maldos namai Kaune, pastatyti daugiau nei prieš 100 metų. Ne veltui tikintieji nekantriai laukė, kada galės grįžti į bažnyčią ir melstis šiuose maldos namuose.

„Statybos darbai cerkvėje jau baigti. Darbininkai stengėsi iki šalnų viską pabaigti, nes žiemą jau neįmanoma nieko restauruoti“, – pasakojo cerkvės šventikas Sergejus Krasnopiorovas.

Po gaisro cerkvė atrodė apgailėtinai, tačiau dabar visos sienos perdažytos, paklotos naujos grindys, perdengtas ir perdažytas stogas.

S. Krasnopiorovas užsiminė, kad statybininkai, remontuodami cerkvės stogą, turėjo nemažai sunkumų, nes teko jį atkurti tokį, koks buvo iki gaisro.

„Tarp pastogės ir cerkvės stogo yra pusmetrio ilgio tarpas, būtent ši pastato konstrukcija yra paveldo saugoma. Pastogės konstrukcijos seniau buvo apšiltintos šiaudais, kurie uždrėbti molio ir smėlio mišiniu. Restauratoriai atstatė viską taip, kaip buvo“, – tikino šventikas.

Nors pastato rekonstrukcija ir baigta, kitąmet planuojama pakeisti cerkvės kupolus naujais. „Dabar šių darbų negalima atlikti, nes trukdo oro sąlygos, todėl kupolus pakeisime tik pavasarį“, – pabrėžė S. Krasnopiorovas.

Senieji kupolai nebus išmesti – juos tikinčiųjų bendruomenė nusprendė padovanoti kitai cerkvei, kuri jų neturi, tad kupolai iškeliaus į Ibėnus.

Naujos ikonos

Šventiko nuomone, suremontuoti patį pastatą buvo lengviausias darbas: ilgiausiai užtruks restauruoti ugnies nuniokotas šimtametes ikonas ir nutapyti naujas. Tam tikslui gali prireikti daugiau nei 50 tūkst. litų.

Dalis apniokotų ikonų, net ir ne iki galo sutvarkytų, jau grįžo į maldos namus. „Mes tik nuvalėme suodžius ir sukabinome. Tikintieji juk nori ateiti į maldos namus pasimelsti, jiems tai šventa vieta, todėl nenorėjome ikonostaso palikti tuščio“, – aiškino S. Krasnopiorovas.

Šventiko teigimu, per gaisrą sudegė net 15 ikonų, kurių jau nebeįmanoma restauruoti. „Kol kas pavyko nutapyti tik tris naujas ikonas, kurios pakeitė sudegusias, dar trūksta dvylikos“, – apgailestavo šventikas.

Jis neatmetė tokios galimybės, kad restauruoti visas ikonas ir nutapyti naujas prireiks net penkių ar daugiau metų.

„Ikonostaso centre esančią ikoną meistrai restauravo net penkis mėnesius. O restauruoti jų negali bet kas, tik specialią kvalifikaciją turintys meistrai. Mūsų ikonas grąžina restauratorius iš sostinės Mantas Matuiza“, – užsiminė S. Krasnopiorovas.

Sugrįš ir kryžiai

Dvasininkas prisipažino labiausiai gailėjęs seniausios cerkvės ikonos, kuri buvo nutapyta ir padovanota cerkvės atidarymo iškilmėms. Ikonos centre atvaizduotas šventasis Nikolajus, kurio vardu ir pavadinta bažnyčia, o aplink esantys mažesni piešiniai – tai jo gyvenimo momentai.

„Meistras, kuris tapė šią ikoną jau miręs, todėl negalime gauti identiškos ikonos. Gaila, kad restauratorius dar nespėjo jos sutvarkyti“, – teigė šventikas.

Vakar į cerkvę atkeliavo įvairiais piešiniais nutapyti kryžiai, kurie taip pat apdegė per gaisrą. Ikonostasą papuoš trys kryžiai: po vieną iš kiekvieno šono ir vienas viduryje. Visi jie puošti auksu, todėl restauruoti juos labai sunku.

„Šie kryžiai yra didžiulė altoriaus puošmena ir tikėjimo simbolis“, – pabrėžė S. Krasnopiorovas.

Pražuvo dainavimo knygos

Ikonos – ne vienintelis vertingas cerkvės turtas. Per gaisrą nukentėjo itin retos bažnytinės knygos.

„Tai septynios knygos, kurių neįmanoma dabar gauti, nes jos labai retos. Kitų knygų ieškosime antikvariatuose“, – sakė popas.

Šventikas apgailestavo, jog cerkvė neteko itin vertingų dainavimo knygų, kurios labai retos ir jų neįmanoma niekur gauti. Šias knygas sugeba perskaityti tik šventikai, nes jose pavaizduotos ne natos, o tam tikri simboliai.

Iki gaisro cerkvė turėjo po du tų pačių knygų egzempliorius, nes per Mišias choras stovi ir gieda abiejose altoriaus pusėse. Dabar likę tik po vieną knygą.

Buvo pagamintos knygos kopijos, bet ji niekada neatstos tikros. „Kopija yra kopija. Man pačiam yra sunkiau giedoti, jeigu skaitau iš nukopijuotos knygos, nes ne visi ženklai tiksliai matyti, o sentikių Mišios juk vyksta penkias valandas“, – aiškino S. Krasnopiorovas.

Maldose dėkoja geradariams

Per gaisrą cerkvė patyrė daugiau nei milijono litų nuostolį. Maldos namai tokių lėšų neturėjo, todėl pagalbos ranką ištiesė tikintieji, Kauno valdžia.

Viena pirmųjų pagalbos ranką po gaisro ištiesė mirusio verslininko Bronislovo Lubio žmona Lyda Lubienė. Ji iš asmeninių lėšų šventovei skyrė 1 mln. litų.

„Jos paaukotos lėšos leido mums taip greitai suremontuoti pastatą. Vyriausybė mums neskyrė nė lito, todėl tik dėl ponios Lydos geros širdies tikintieji jau gali melstis cerkvėje“, – priminė šventikas.

„Finansinės paramos sulaukėme ir iš mūsų bendruomenės narių. Visi parapijiečiai noriai aukojo pinigų bažnyčiai atstatyti. Apie 600 žmonių aukojo tiek, kiek galėjo. Vieni po 10 litų, kiti ir po 50, 100 ir daugiau litų“, – dėkojo S. Krasnopiorovas.

Dar 400 tikinčiųjų lėšas pervedė į cerkvės sąskaitą. Iš viso tikintieji paaukojo apie 100 tūkst. litų.

Šventikas gražių žodžių negailėjo ir Kauno miesto savivaldybei, kuri iš administracijos direktoriaus rezervo Kauno sentikių šventovei atstatyti skyrė 21 tūkst. litų.

Šv. Mišios cerkvėje jau vyksta kiekvieną savaitę, nes visi tikintieji netelpa bendruomenės laidojimo namuose, kurie yra šalia maldos namų. Tačiau šventinti cerkvę žadama tik tada, kai jau visi atnaujinimo darbai bus baigti.

Šventikas vylėsi, kad visus darbus pavyks baigti iki svarbiausios cerkvei šventės – Šv. Nikolajaus dienos, kuri minima gegužės 22 d.

Šimtametė šventovė

Žaliakalnyje, ties Kapsų ir Širvintų g. sankryža esanti Šv.Nikolajaus Stebukladario cerkvė yra vienintelė sentikių šventovė Kaune. Ji pastatyta ir pašventinta 1906 m. gegužę. Pirmojo pasaulinio karo metais cerkvė buvo uždaryta, dalis tikinčiųjų pasitraukė į Rusijos gilumą.

Tarpukariu cerkvė tapo svarbiu Lietuvos sentikių religiniu ir kultūriniu centru. 1922 m. gegužės 6 d. Kaune įvyko pirmasis Sentikių pomorų bažnyčios Lietuvoje suvažiavimas. 1922–1938 m. įvyko aštuoni Lietuvos sentikių suvažiavimai. Kaune veikė ir Sentikių dvasiniai kursai – sentikių šventikų ir tikybos mokytojų rengimo kursai. Juos rėmė Lietuvos švietimo ministerija. Kaunas išliko svarbus sentikių kultūros centras ir sovietmečiu.

2006 m. gegužės 22 d. paminėtas cerkvės 100 metų pašventinimo jubiliejus, o 2007 m. sentikių šventovė įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.