Keleivių nemažėja

"Kauno diena" pasidomėjo, ar nemokamo viešojo transporto idėja galėtų būti įgyvendinta Kaune. Praėjusiųjų metų duomenimis, pajamos iš autobusų ir troleibusų bilietų sudarė 16,6 mln. eurų, keleivių bilietų lengvatinės dalies kompensavimas sudarė 12,8 mln. eurų. Dar 0,7 mln. eurų Kauno miesto savivaldybė skyrė subsidijų. Bendra suma sudaro Kauno miesto viešojo transporto sistemos kainą.

2017 m. pervežta 79 mln. keleivių. Per pastaruosius penkerius metus pervežtų keleivių skaičius svyravo nuo 78 mln. iki 82 mln. Mažiausias pervežtų keleivių skaičius buvo 2013 m – 78 mln., didžiausias 2015 m. – 82 mln.

"Pervežamas keleivių skaičius mieste gana stabilus. Didžiausias iššūkis miestui yra tai, kad, gerėjant ekonominei situacijai, vis daugiau miesto gyventojų renkasi individualius namus mažaaukštės statybos mikrorajonuose miesto pakraščiuose ir artimajame priemiestyje. Atstumai nuo namų iki darbo vietų ilgėja ir tai dažnai lemia gyventojų pasirinkimą važiuoti privačiu transportu", – pastebėjo Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Atbaido ne kaina?

Jo teigimu, Kaunas siekia, kad kuo daugiau miestiečių atsisakytų automobilių ir rinktųsi viešąjį transportą.

"Dauguma tyrimų rodo, kad pagrindiniai pasirinkimo važiuoti privačiu automobiliu motyvai nėra kaina. Dažniausiai tai yra greitis, patogumas, privatumas ir panašūs kokybės kriterijai. Kitų miestų patirtis rodo, kad nemokamas viešasis transportas skatina dažniau keliauti viešuoju transportu asmenis, kurie ir taip juo naudojasi. Dalis gyventojų daugiau važiuoja nemokamu viešuoju transportu, užuot ėję pėsčiomis ar važiavę dviračiu", –  tikino P.Keras.

Anot jo, Kauno miesto savivaldybė siekia skatinti gyventojus daugiau naudotis viešuoju transportu, keldama viešojo transporto paslaugos kokybę. Tokios investicijos brangiai kainuoja, todėl turi atsipirkti, o nemokamas transportas tik padidintų miesto išlaidas.

"Artimiausiu metu planuojama iš esmės atnaujinti viešojo transporto priemonių parką, tobulinti bilietų sistemą, atnaujinti ir optimizuoti maršrutų tinklą ir viešojo transporto tvarkaraščius. Tarptautinė ekspertų komanda Kaune, rengianti Darnaus judumo mieste planą, šiuo metu tiria eismo ir keleivių srautus, miestiečių kelionių įpročius. Vėliau bus sukurtas Kauno miesto skaitmeninis modelis, kuris leis nustatyti pagrindines miesto susisiekimo sistemos problemas, optimizuoti susisiekimo infrastruktūros panaudojimą, optimaliai planuoti viešojo transporto maršrutus", – pasakojo eismo specialistas.

Ekonominė nauda

Ekonomistai pastebi, kad jei Kaune viešasis transportas būtų  nemokamas, tikėtina, jog tokia investicija atsipirktų. Anot jų, tokia investicija pritrauktų daugiau jaunų žmonių kurtis Kaune.

Ar ne per brangu dėl kelių procentų automobilių srautų sumažėjimo iš miesto biudžeto papildomai išleisti apie 16 mln. eurų per metus?

"Vertinant investicijas trumpuoju laikotarpiu, tai gali atrodyti kaip nuostolis, nes nebegaunama pajamų iš bilietų, bet ilguoju laikotarpiu viską reikia vertinti plačiau, tad ne visada viskas pinigais yra išmatuojama", – "Kauno dienai" sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto, Ekonomikos, verslo ir vadybos akademinio centro docentė Akvilė Čibinskienė.

Anot jos, galima daryti prielaidą, kad, atsiradus nemokamam viešajam transportui, Kaune sumažėtų automobilių srautai, o tai pagerintų ir ekologinius parametrus. A.Čibinskienė pastebėjo, kad šiuo metu daugiausia viešuoju transportu naudojasi moksleiviai, studentai, senjorai ir mažesnes pajamas gaunantys vartotojai. Šioms žmonių grupėms transporto paslauga yra pirmo būtinumo prekė, todėl, jei nereikėtų mokėti už kelionę į darbą ar mokymosi įstaigą, tikėtina, kad tą sumą jie išleistų vartojimui. Tokiu atveju miestas pinigus susigrąžintų per PVM mokesčius.

"Žiūrint dar plačiau, tai plėstų miesto patrauklumą ir nemokamas transportas pritrauktų turistų, kurie taip pat duoda pajamų, juolab kad pastaruoju metu darosi ypač populiaru į Kauną atvykti naktinio gyvenimo pramogoms", – kalbėjo docentė.

A.Čibinskienė palaikė nemokamo viešojo transporto idėją visiems keleiviams, o ne tik tiems, kurie registruoti Kaune. Anot jos, reikėtų atlikti detalesnę analizę, kam tai būtų naudinga, nes dabar autobusais ir troleibusais naudojasi ir Kauno rajono gyventojai.

Miestui per brangu?

Bendrovės "Kauno autobusai" generalinis direktorius Mindaugas Grigelis skeptiškai vertina idėją leisti visiems nemokamai naudotis autobusais ir troleibusais. Jis tikino, kad tuomet esą didėtų socialinė atskirtis.

"Yra neteisingas sprendimas skirstyti žmones į miesto ir rajono gyventojus. Man kaip tik norėtųsi, kad būtų mažesnė atskirtis tarp miesto ir priemiesčio žmonių. Jei nemokamai viešuoju transportu leistume važiuoti tik gyvenantiesiems iki miesto ženklo, būtų labai neteisinga, nes tikrai daug žmonių į Kauną atvyksta iš rajono. Jei imtume Talino pavyzdį, teko girdėti, kad, suteikus miesto gyventojams nemokamą transportą, daug žmonių registravosi būtent Taline, tačiau priemiesčiai nusigyveno", – pareiškė "Kauno autobusų" vadovas.

Jis pridūrė, kad tokia idėja miestui per brangiai kainuotų. Anot jo, šiuo metu už važiavimo viešuoju transportu paslaugą miestas sumoka tik tiems, kurie turi teisę gauti lengvatą. Jei visiems kauniečiams transportas būtų nemokamas, už tokią paslaugą mokėtų visi.

"Tokia sistema tampa labai brangi, nes reikalinga papildoma kontrolė. Turi dar daugiau tikrinti žmones, kur jie gyvena. Be to, koks nemokamo važiavimo tikslas? Galima ir nemokamai duoną dalyti. Dažnai sakoma, kad tai sumažintų automobilių srautą, tačiau tai tik spėliojimai ir jų gali sumažėti vos keliais procentais. Ar ne per brangu dėl kelių procentų iš miesto biudžeto papildomai išleisti apie 16 mln. eurų per metus, nes tiek mes gauname pajamų iš keleivių. Jei miestas nebeturi kur dėti pinigų, tada galima teikti nemokamą transporto paslaugą", – toliau idėją kritikavo M.Grigelis.

Jis tikino, kad autobusų ir troleibusų išlaikymo kainą padidintų ir tai, jog paprastai nemokamų dalykų žmonės nesaugo.

"Nemokamas transportas sukelia ir dar vieną problemą. Kai šalta, kodėl benamis turi glaustis šaltuose krūmuose, jei gali nemokamai būti autobuse? O juk tokie žmonės ne visada švarūs ir nusiprausę, tada normalūs, kurie važiuoja į darbus, į autobusus nelipa ir renkasi automobilius", – pastebėjo "Kauno autobusų" generalinis direktorius.

Gerieji pavyzdžiai

Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas įsitikinęs, kad sostinėje galėtų atsirasti nemokamas viešasis transportas, nes Taline toks sprendimas pasiteisino su kaupu.

2018 m. planuojama Vilniaus viešojo transporto sistemos išlaikymo kaina – 56 mln. eurų. Suplanuotos ir biudžeto dotacijos: 40 mln. eurų, t.y. 70 proc. susisiekimo sistemos išlaikymo kainos, jau dabar yra apmokama iš miestiečių pinigų.  Taip pat kompensuojama pusė ar daugiau bilieto kainos vaikams, moksleiviams, studentams, pensininkams, nukentėjusiesiems nuo represijų.

"Vilnius ir taip apmoka didžiąją viešojo transporto kainos dalį, tačiau dar renka pinigus iš keleivių, kurie miesto transportu naudojasi tam, kad pasiektų darbovietes. Tokie žmonės įvertina bilieto kainą, kelionės kokybę ir renkasi asmeninį transportą", – pastebi A.Zuokas.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, besinaudojančiųjų viešuoju transportu nuo 2015 m. sumažėjo 10 proc.

Talino pavyzdys rodo, kad nemokamas transportas registruotiems gyventojams paskatina kitus gyvenančiuosius mieste jame oficialiai deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

A.Zuokas skaičiuoja, kad papildomas tūkstantis naujai registruotų gyventojų padidintų Vilniaus miesto biudžetą 450 tūkst. eurų per metus. Anot jo, sostinėje šiuo metu gyvena apie 50 tūkst. gyventojų, nurodančių gyvenamąją vietą kituose miestuose. Jei bent dalis jų deklaruotų gyvenamąją vietą  Vilniuje, sostinės biudžetas galėtų tikėtis 17–20 mln. eurų papildomų pajamų. Šios lėšos padengtų nemokamo viešojo transporto išlaidas.

A.Zuokas teigė, kad Talino subsidijos ir dotacijos sudarydavo 70–90 proc. viešojo transporto biudžeto. Pasiūlius nemokamą transportą, Taline suskubo prisiregistruoti 34 tūkst. naujų gyventojų. Kadangi Taline tokia praktika pasiteisino, planuojama dar šiemet padaryti tarpmiestinį nemokamą transportą visoje šalyje.

"Nemokamas viešas transportas Vilniui naudingas ne tik dėl mieste besiregistruojančių žmonių. Štai dar keturios vertės: tai sumažintų transporto spūstis ir taršą miesto centre, mažintų socialinę atskirtį ir didintų mobilumą darbo rinkoje; padidėjęs viešo transporto naudojimas vakarais ir savaitgaliais yra naudingas centre dirbančiam verslui; suaugęs vilnietis per metus vidutiniškai sutaupytų apie 90 eurų", – vardijo A.Zuokas.

Pirmas žingsnis

"Kauno diena" primena, kad miesto taryba jau žengė pirmą žingsnį ir vasario mėnesį priėmė sprendimą, leidžiantį kelias dienas per metus nemokamai naudotis viešuoju transportu. Už autobuso ar troleibuso bilietus tam tikromis dienomis nereikia mokėti ne tik Kaune registruotiems gyventojams, bet ir miesto svečiams.

Pritarta, kad valstybinių švenčių metu – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16-ąją), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (Kovo 11-ają), Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (Liepos 6-ąją) bei Tarptautinę dieną be automobilio (rugsėjo 22-ąją) visiems keleiviams viešojo transporto kelionės Kaune nieko nekainuos. Taryba pritarė šiomis dienomis taikyti lengvatą ir taip paskatinti kelionei į renginius rinktis autobusus ar troleibusus ir nesudaryti automobilių spūsčių centrinėje Kauno dalyje.

Siūlyta į projektą įtraukti Hanzos dienas, kurios vyksta gegužės pabaigoje, tačiau tokiai idėjai nepritarta. Tad per miesto gimtadienio šventę už viešojo transporto bilietus mokėti vis dėlto teks.

Miestiečiai jau spėjo išbandyti nemokamą transportą. Kovo 11-ąją keleiviai buvo vežami nemokamai ir liko patenkinti.