Vystančius žiedus tenka išmesti, tačiau mokesčius už juos sumokėti privaloma. Tuo metu prekybos centrai sėkmingai veikia ir prekiauja ne vien maisto produktais, bet ir kitomis prekėmis, tarp jų – gėlėmis.

Tikra sumaištis

Paulius Šinkūnas, bendrovės "Linartas" salonų "Gėlėta" direktorius, "Kauno dienai" pasakojo turintis tris gėlių parduotuves, jose dirba dvylika darbuotojų. Tiksliau, dirbo. Veikla sustabdyta, parduotuvės ir salonai pateko tarp tų, kurioms uždrausta dirbti, gėlės nurašomos ir išmetamos, darbuotojams įformintos prastovos, jie leidžiami mokamų atostogų.

"Parduotuvės uždarytos, gėles, kurias dar galima parduoti, bandome reklamuoti ir pardavinėti internetinės prekybos platformoje. Dalį gėlių tiesiog išdovanojome, dali teko išmesti, likusių laukia toks pats likimas, – sako P.Šinkūnas. – Ir šiaip gėlių verslas yra priklausomas ir jautrus, neužtenka vien planuoti būsimus gėlių pirkimus (o nuo gėlių užsakymo iki kol jos atsiduria prekybos vietoje, praeina mažiausiai 3–7 dienos), reikia kiekvieną kartą įvertinti daug veiksnių: oro sąlygas, metų laiką, kalendorių, šventes ir nuolat dalyvauti įtemptoje konkurencinėje kovoje su didžiaisiais prekybos centrais."

Gėlininkas P.Šinkūnas sako, kad tik atsisveikinęs su paskutiniu gėlės žiedu, kuris, tikisi jis, suteiks kam nors gerų emocijų ir jos persiduos visiems likusiems, svarstys, ar nutraukti įmonės veiklą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Lemtingos kovo dienos

Kaip pavyzdį, su kuo susiduria dauguma gėlių salonų, verslininkas minėjo Kovo 8-ąją. Šią dieną gėlėmis prekiauja visi ir visur. Gėlininkai visada viliasi per šventes geriau uždirbti. Bet, kaip kasmet, akcijas skelbė didieji prekybos tinklai, miestuose ir miesteliuose pasipylė pusiau legalių ir nelegalių vienos dienos prekeivių. O tai reiškė, kad vien gėlėmis prekiaujantys verslininkai liks jų nepardavę.

Prognozės ir lūkesčiai gėlių salonams nebuvo sėkmingi. Gėlininkai, aptarę pardavimų rezultatus, sakė, kad apie pelnus nebuvo net ką kalbėti. Tikėjosi nuostolius sušvelninti ateities prekybos sąskaita. Bet, pasirodo, ateitis aušo labai niūri.

"Kovo 9–10 d. dar net negalvojome apie kažkokius karantinus, galvojome, kaip padidinti prekybos apimtis iki įprastų, – įvykių kroniką padieniui dėliojo salonų "Gėlėta" vadovas. – Penktadienis, kovo 13-oji, gėlės pasiekia parduotuves. Tuo pat metu plūsteli ir pirmoji žmonių panikos banga. Nusidriekia eilės prie kruopų ir tualetinio popieriaus, bet tikrai ne prie gėlių. Prekyba smunka mažiausiai 70 proc.

Mums, gėlininkams, tai buvo juodasis penktadienis, po jo – toks pats šeštadienis ir viską vainikuojantis sekmadienis. Paskutinį vakarą užrakinamos durys, parduotuvės pilnos gėlių. Prasideda nežinia. Va, tokia nuotaika mes pasitinkame ne krizę, kol kas tik karantiną. Krizė mus pasivys ir pridės su kaupu truputį vėliau, kai reikės spręsti dėl darbuotojų išlaikymo, dėl įmonės likvidumo, neturint praktiškai jokio pajamų šaltinio. Mes šeimoje su žmona esame abu gėlininkai ir abu liekame be pajamų."

Mokesčius vis tiek teks mokėti

P.Šinkūnas sako, kad nuostoliai dar skaičiuojami, jie paaiškės, kai paskutinės skintos gėlės bus apskaitytos nurašymo akte. Bet neparduotos ir išmestos gėlės – tik viena medalio pusė. Kita – verslininkams vis vien teks už visą tai susimokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Tokie tie įstatymai. Anot jo, greitai gendančių produktų nurašymas į nuostolius yra net nejuokingas, bet tiesiog nepadorus. Leidžiama nurašyti tik 1 proc. gėlių.

Dalį gėlių tiesiog išdovanojome, dalį teko išmesti, likusių laukia toks pats likimas.

Šventiniai renginiai atšaukti, tačiau gedulingi (laidotuvės), kad ir atsiradus įvairių apribojimų bei suvaržymų, vis dėl to neišvengiami. Tačiau laidotuvių paslaugas teikiančios įmonės irgi atšaukia gėlininkams užsakymus ar katastrofiškai mažina, nes laidotuvėse leidžiama dalyvauti tik artimiesiems.

"Šiuo metu padėtis gėlių rinkoje katastrofiška, prekyba nevyksta, į Lietuvą didmenininkai dar atveža šiek tiek gėlių, bet ir tai tik vien iš praėjusios savaitės inercijos ir vykdant įsipareigojimus tiekėjams, –  paaiškina P.Šinkūnas. – Nyderlandų gėlių aukcionai leidžia augintojams patiekti tik iki 30 proc. gėlių. Likusias turi naikinti patys augintojai.

Tuo naudojasi didieji prekybos centrai, kurie kažkaip sugeba iš naujo užsakyti, nupirkti ir nevaržomai prekiauti gėlėmis. Tai mus, mažąjį verslą, varo į visišką neviltį. Nesuvokiame, kodėl šiuo karantino metu konkurencija yra pažeidžiama. Suprastume, jei prekybos centrai prekiautų vien maistu, dabar jie prekiauja ir kosmetika, ir sporto prekėmis, ir gėlėmis."

Vyriausybės ekonomikos skatinimo plane numatyta, kad darbuotojų neatleidžiančiam verslui bus kompensuojama dalis darbuotojams mokamų atlyginimų. Vieniems žadamos 60 proc. darbuotojų atlyginimų kompensacijos, kitiems – 90 proc. Likusią dalį reikėtų pridėti patiems verslininkams. Ar tai užtektinai mažiesiems verslininkams?

"Tai sveikintina, tik, manau, turėtume sulaukti platesnių komentarų apie viso to įgyvendinimo mechanizmą. Kaip tai vyks, kada vyks ir t.t. Kiek man žinoma, Vyriausybė nemini jokių datų. O atlyginimo kompensacijos gėlių sektoriuje turėtų siekti 90 proc., verslas pridėtų likusiais 10 proc.", – sakė UAB "Linartas" direktorius.

Kokia laukia ateitis?

"Kauno dienos" paklaustas, jei suvaržymai būtų sušvelninti, leista prekiauti gėlėmis pardavimo vietose, ar žmonės, kylant vis didesnei panikai, kaip ir anksčiau, pirktų gėles, P.Šinkūnas neslėpė optimizmo: "Gėlės yra emocija, jų reikės visada. Orui atšilus padaugės ir mūsų darželiuose gėlių, galbūt vienas kitas Lietuvos augintojas turės galimybę parduoti savo produkciją tiems patiems gėlių prekeiviams. Gyvenimas nestovi vietoje, išliks tie, kurie stipriausi, turintys išskirtinumą ir sugebantys pateikti gėles žmonėms priimtiniausia forma. Labai tikimės, kad mūsų įmonė išliks, nes turi profesionalius darbuotojus, kurie be galo myli tai, ką daro."

Vienas iš Vyriausybės minimų verslo skatinimo būdų – mažinti privalomus pinigų rezervus komerciniuose bankuose, kad įmonės galėtų pasiskolinti trūkstamų lėšų. Galbūt tai galimybė gėlininkams išlikti verslo žemėlapyje.

"Sprendžiant likvidumo problemą turime du kelius. Vienas skolintis iš bankų, kitas bankrutuoti. Kuriuo keliu pasukti, dabar atsakyti negaliu, –  teigė salonų "Gėlėta" vadovas. – Apie tai pradėsiu galvoti atsisveikinęs su paskutiniu gėlės žiedu, tikiuosi, jis suteiks kam nors gerų emocijų ir jos persiduos visiems likusiems. Kad bankai skolins trūkstamų lėšų, vertinu teigiamai, bet ateitį prognozuoti dabar labai sunku."

O kol kas P.Šinkūnas sakė situaciją gėlių versle aptariantis su pažįstamais kolegomis iš kitų įmonių: "Šiuo metu bandome suburti gėlių verslus turinčius žmones – tiek didmenininkus, tiek mažmenininkus, kuriems rūpi mūsų pačių išlikimas. Prisijungia asociacijos, pavieniai verslininkai."

Tačiau dar daug smulkiųjų prekeivių vieni patys bando išbristi iš sunkios situacijos, nors visiems gėlininkams būtų lengviau imtis realių veiksmų sprendžiant bendras problemas. Verslininkas kviečia tuos, kurie dar neprisijungė, susirasti vienas kitą socialiniuose tinkluose.