Per Užimtumo tarnybą darbo ieško 27 tūkst. Kauno miesto gyventojų

Praėjusį mėnesį darbas suteiktas 3096 apskrities gyventojams. Tačiau tuo pat metu vien Užimtumo tarnybos Kauno miesto padalinyje į darbo ieškančiųjų sąrašą papildomai įrašytos 2369 kauniečių pavardės. Per tą patį mėnesį įdarbinti 2374 žmonės, ir kovo 1-ąją buvęs 16,2 proc. nedarbo rodiklis Kaune iki balandžio 1-osios sumažėjo iki 15,1 proc. (darbo paieškas šį mėnesį pradėjo 27 581 Kauno miesto gyventojas).

Mažiausias nedarbo lygis ir ankstesniais metais, ir šįmet išlieka mažiausioje apskrities savivaldybėje – Birštone. Šią savaitę Užimtumo tarnybos paskelbtais duomenimis, balandžiui prasidedant, darbo ieškojo 12,6 proc. darbingų kurorto prie Nemuno gyventojų. Bet tuo pat metu nedarbas kitose Kauno apskrities savivaldybėse – kur kas didesnis: Kėdainių rajone – 17,8 proc., Jonavos rajone – 17,3 proc. bei Raseinių rajone – 17,3 proc.

Iš visų apskrities savivaldybių keliose per kovą santykinis nedarbas mažėjo sparčiau nei Kauno mieste. Pavyzdžiui, Kauno rajone, kur balandžio 1-ąją Užimtumo tarnybos sąraše buvo 8521 bedarbis, iš jų 541 registravosi kovą, nedarbo rodiklis sumažėjo 1,3 proc. (iki 13,6 proc.).

Vertinant situaciją atskiruose Lietuvos regionuose, tai neturintiems dabar darbo sunkiausia jo susirasti Utenos apskrityje, kur užimtumo, už kurį oficialiai mokama alga, ieško 17,7 proc. darbingų šio krašto piliečių. Panašiai tiek (17,6 proc.) ir Alytaus apskrities gyventojų dalyvauja darbo paieškose.

Užimtumo tarnybos pranešime teigiama, kad Lietuvos darbo rinkoje fiksuojamos teigiamos tendencijos, – mažėja darbo neturinčių asmenų, auga laisvų darbo vietų ir įsidarbinusių asmenų skaičius. Tuo tarpu darbo paklausa kovą, palyginti su vasariu, šoktelėjo net 30,6 proc. Darbdaviai per mėnesį Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje įregistravo 31,2 tūkst. laisvų darbo vietų, buvo suteiktas užimtumas 32,2 tūkst. darbo ieškančių asmenų (36,5 proc. daugiau nei vasarį).

Pirmąjį pavasario mėnesį net 45,6 proc. (21,6 tūkst.) daugiau asmenų padėta įsidarbinti, 41,2 proc. (1,4 tūkst.) daugiau dalyvauja remiamo užimtumo priemonėse. Įsidarbinimo galimybių kovą daugiau turėjo elektros inžinerijos technikai, dažytojai, nekvalifikuoti miškų ūkio ir apdirbimo pramonės darbininkai, judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai bei virėjai. Daugiausiai, 0,6 tūkst., iš Užimtumo tarnybos pasiūlytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvaujančiųjų įdarbinti subsidijuojant, o 9,3 tūkst. asmenų kovą pradėjo savarankišką veiklą, įsigiję verslo liudijimus.