2005-2015 m. strateginiame plane įvardinta miesto vizija: „Kaunas - universitetinis Baltijos jūros regiono miestas, mokslo, žinių ekonomikos, inovacijų ir aukštųjų technologijų kūrimo slėnis, multimodalinio transporto ir logistikos centras koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų, šalies kultūros židinys, sporto sostinė ir upeivystės centras“. Apie tai kalbamės su visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ vadovu Visvaldu Matijošaičiu.

– Visvaldai, ką manote apie tokią viziją?

– Ši formuluotė aprėpia labai daug, tačiau nieko nepasako. Manau, kad Kauno plėtrą stabdo aiškios vizijos stoka. Sėkmingai veikiančios didelės organizacijos, verslo įmonės, savivaldybės labai aiškiai žino, kuriame taške nori būti po kelių metų. Kitu atveju organizacija neturi bendro tikslo ir vargu ar ką nors pasieks. Organizacijoje be prioritetų įsigali sąstingis - tokią situaciją šiuo metu išgyvena ir Kauno miestas.

– Kur savivaldybei trūksta vienybės sprendžiant strateginius miesto klausimus?

– Pavyzdžių daug. Vienas iš jų – savivaldybė skyrė kelis milijonus litų, kad prisitrauktų „Ryanair“ į Kauną. Tą pavyko padaryti. Tačiau kai pasiūlėme miesto taryboje, kad savivaldybė neapsiribotų viena pigių skrydžių bendrove, miesto partijų nariai pasakė, kad tai ne Kauno savivaldybės reikalas... O juk sutelkę resursus galime pasiekti, kad į Kauną skraidytų ir „easyJet“ bei „Wizzair“, ir kitos oro bendrovės. Patogus tarptautinis susisiekimas miestui ir regionui reiškia ne tik turistų skaičių, bet pirmiausia didesnes galimybes plėtoti tarptautinį verslą. Jokia rimtesnė tarptautinė bendrovė neįsikurs mieste, kurio neįmanoma pasiekti lėktuvu. Todėl pasaulinės bendrovės kuria centrus ne Kaune ir net ne Vilniuje, o Rygoje, nes ten patogiausia nuskristi. Savivaldybės investicijos į skrydžių pritraukimą naudingos ilgalaikėje perspektyvoje, nes tai reikštų didesnį Kauno potencialą tapti verslo centru – esame patogioje geografinėje vietoje Lietuvos viduryje ir tuo nepasinaudojame.

– Gal miestui pavyko įgyvendinti bent dalį 2005 metais iškeltos vizijos?

– Šią viziją Kaunas turėjo pasiekti iki 2015 m. Tačiau likus metams akivaizdu, jog miestui dar toli iki inovacijų slėnio, žinių ekonomikos ar upeivystės centro. Taip, Kaunas visada buvo universitetinis ir sportinių laimėjų miestas. Tačiau šią miesto vizijos dalį įgyvendino ne savivaldybė, o universitetai ir sportininkai, ženkliai padedami  ir verslo. Ar miestas pasirengęs gauti ekonominę naudą iš universitete išugdomų specialistų? Ar yra strategija, kaip iš miesto nepaleisti „protų“? Deja, mūsų universitete studentus „medžioja“ ir iš Kauno išsiveža verslas, o miestas neturi jokios strategijos, kaip gabiausius žmones paskatinti dirbti ir kurti savame mieste.

– Kaip miestui pavyko išgyventi neturint aiškios vizijos?

– Miestas laikosi ant savo iškilios praeities pamatų. Kaunas – laikinoji Lietuvos sostinė, sovietmečio laikotarpiu kovos už nepriklausomybę epicentras. Miestas, kuris praeityje buvo garsus savo pramone, didžiavosi kultūros pulsavimu, architektūra ir sporto laimėjimais. Nepaisant emigracijos rykščių, Kaunas gyvuoja, jo gyvastį palaiko intelektualai, aktyvūs piliečiai, kuriems rūpi miesto ateitis. Tačiau Kauno atsigavimo tikisi ne tik kauniečiai, bet ir Lietuvos gyventojai. Man labai skaudu girdėti garsiai nuskambėjusią frazę „Ir Kaune galima gyventi....“. Tai pats didžiausias nusikaltimas prieš kauniečių patriotiškumo jausmą, savivertę ir žmonių pastangas kurti savo miestą. Mes patys, kauniečiai, privalome kelti ambicingus tikslus miesto politikams ir reikalauti, kad šie tikslai būtų pasiekti arba būtų link jų artėjama. 

– Ką tuomet veikia miesto savivaldybė, jei miestas neturi savo vizijos?

– Savivaldybė blaškosi, o 2005 m. strateginiai miesto planai paruošti paviršutiniškai. Be to, valdininkai šiuos dokumentus išsitraukė iš stalčių tik tuomet, kai reikia pateikti ataskaitas apie įgyvendintus darbus. Žurnalistai prieš kelis mėnesius paklausė Kauno miesto vicemerų, ką jie per kelias kadencijas yra nuveikę... Mero pavaduotojai negalėjo išvardinti net kelių konkrečių darbų. Savivaldybė blaškosi, nes miesto vadovai neplanuoja savo veiklų ir neturi konkrečių tikslų. Deja, jiems pavyksta tokiu būdu prasėdėti – pabrėžiu, prasėdėti, o ne dirbti – savo kėdėse ne vieną kadenciją.

– 2015 metais miestas vadovausis nauju dešimtmečio strateginiu planu. Jūsų nuomone, kokia miesto vizija bus tada?

– Rengdami miesto viziją turime pasitelkti universitetuose glūdintį intelektą ir konkrečių sričių profesionalų įžvalgas. Turime paklausti ir miestiečių nuomonės. Manau, kad kauniečiai yra pakankamai pilietiški ir neatsisakys dalyvauti vizijos kūrimo procese. Sukurti tikslą, kurio link miestas turi judėti - vienas iš pagrindinių Kauno uždavinių artimiausią pusmetį.
Negalime pamiršti mūsų geografinio išskirtinumo, nuodėmė neišnaudoti intelektinio potencialo, patirties verslo srityje. Be to, gamta mums suteikė daug puikių dovanų, kurias tereikia tinkamai panaudoti. Turime įveikti izoliaciją ir patikėti savo jėgomis – ateityje Kauną matau kaip aukštos kvalifikacijos žmonių ir itin profesionalių verslo paslaugų centrą. O tai reiškia ir tarptautini konkurencingumą ir darbo vietas, ir atlyginimus, ir kultūros pakilimą – turime sukurti tokį miestą, kuriuo drąsiai didžiuosimės.