Kauno miesto savivaldybė pristeigusi tiek viešųjų įstaigų, kad net jų tikslų skaičių sužinoti yra sudėtinga. Vos keleto jų veikla nekelia didesnių įtarimų, kitose velkasi skolų šleifas, o veikla tik imituojama, kad būtų galima atsiriekti pinigų iš biudžeto.

Reikės laiko

"Su tomis viešosiomis įstaigomis – palaida bala, jos išbarstytos skirtingiems skyriams", – atvirai pripažino savivaldybės Įmonių valdymo poskyrio vedėjas Vytautas Jurkevičius.

Savivaldybė įsteigusi arba yra dalininkė pusšimčio viešųjų įstaigų. Kai kurios jų nuo pat įsteigimo nieko neveikia, kai kurios sugeba imituoti darbą ir taip numelžti pinigų algoms iš savivaldybės. Pasidžiaugti galima tik pavieniais pavyzdžiais.

"Kažin ar ta bala būtų kitokia, jeigu visos įstaigos būtų pavaldžios Įmonių valdymo poskyriui. Nematau tvarkos ir bendrovėse, už kurias šis poskyris atsakingas", – negailestingą kontrargumentą V.Jurkevičiui mestelėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Vienas pirmųjų jo darbų tapus Kauno vadovu buvo viešosios įstaigos S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktoriaus Eugenijaus Raubicko atleidimas iš pareigų. Vardijant kitų abejonių keliančių viešųjų įstaigų pavadinimus, miesto vadovas ne kartą truktelėjo pečiais – neslėpė nieko negirdėjęs apie tokių įstaigų veiklą.

"Dar nespėjome su visomis susipažinti, bet akivaizdu, kad kuopti tikrai yra ką", – pripažino meras. Anot jo, administracijos direktorius ir jo pavaduotojai turės išnagrinėti ir nuspręsti, kaip elgtis su tokiomis įstaigomis, kurios neatlieka funkcijų.

Meilė nepadės

"Turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktoriui Sigitui Sidaravičiui duota savaitė pasiruošti ir pristatyti, kas bus daroma toliau, nes dabartinė šios įstaigos darbo kokybė tikrai netenkina. Spręsime, ar galime toliau dirbti su šiuo vadovu, ar reikės permainų", – diplomatiškai įvardijo vicemeras Povilas Mačiulis po susitikimo su šios įstaigos vadovu.

Turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras – itin svarbi Kaunui įstaiga, turinti vilioti turistus ir padirbėti gerinant miesto įvaizdį. Jai išlaikyti savivaldybė skiria apie 145 tūkst. eurų per metus.

Nuo pat įkūrimo centrui vadovaujantis S.Sidaravičius ne kartą sulaukė kritikos, kad centras pernelyg pasyvus, o pavasarį dar turėjo aiškintis teisėsaugai dėl įtarimų klastojus dokumentus ir švaisčius lėšas, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Sklandė kalbos, kad išlipti sausam iš balos S.Sidaravičiui padėjo meilė ir įstojimas į partiją "Tvarka ir teisingumas".

"Nežiūrėsime, kas ką myli ir ką bučiuoja. Darbas yra darbas", – labai lakoniškai savo požiūrį į Turizmo informacijos centrą ir konferencijų biurą išdėstė V.Matijošaitis. Ir jis, ir vicemeras P.Mačiulis tikino turį nemažai priekaištų ir savivaldybės Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus Turizmo plėtros poskyriui – esą iki šiol nebuvo jokio bendro darbo tarp šio skyriaus ir Turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro specialistų.

"Pokalbis buvo trumpas ir labai konkretus. Paklausta, kokios naujos priemonės planuojamos šiemet biure, ir paprašyta priemonių plano, kuris tilptų A4 formato lape. Jeigu netilps, aš gausiu tokį lapą. Per savaitę turiu surašyti, kokios priemonės reikalingos turizmui skatinti. Nieko čia nėra sudėtingo", – taip miesto valdžios užduotį įvertino pats S.Sidaravičius.

Praėjusios kadencijos miesto valdžia bandė atleisti S.Sidaravičių iš pareigų, tačiau tuomet jis sulaukė nemenko kai kurių politikų palaikymo.

Cirko savivaldybei nereikia

Miesto vadovų akiratyje atsidūrė ir du miesto teatrai. "Kamerinis teatras yra biudžetinė įstaiga. Jai išlaikyti savivaldybė skiria daugiau kaip 232 tūkst. eurų, o Mažasis teatras – viešoji įstaiga, iš savivaldybės gaunanti kiek daugiau nei 23 tūkst. eurų, pati ieškanti galimybių užsidirbti", – skaičius pateikė vicemeras Simonas Kairys.
Jis taip pat užsiminė, kad Kameriniam teatrui vis nepavyksta konkurso būdu surasti naujo vadovo, o meras V.Matijošaitis sako pasigendantis įdomesnių vizijų ir daugiau žiūrovų pritraukiančių spektaklių.

"Ieškosime būdų, kaip šiuos du teatrus sujungti. Juose dirbantys teatralai turi būti suinteresuoti kurti, sudominti savo kūryba miestiečius, o ne tik algas gauti", – įsitikinęs Kauno vadovas.

Kauno savivaldybė yra ir viešosios įstaigos "Ąžuolyno meškučių cirkas" dalininkė. Ar tikrai miesto savivaldybei reikalingas cirkas, juolab kad čia šeimininkaujantys Agnė ir Mykolas Zobovai viešai skelbiasi esantys šio cirko savininkai?

"Nei Holivudo, nei cirko savivaldybei nereikia. "Holivudą" (savivaldybės viešoji įstaiga "Kauno kino studija" – aut. pastaba) jau nusprendėme uždaryti, manau, kad ir cirko nebus. Su malonumu perduosime jį savininkams", – prasitarė V.Matijošaitis.

Vicemeras S.Kairys atkreipė dėmesį, kad daugumos kultūrine veikla užsiimančių viešųjų įstaigų dalininke savivaldybė yra tapusi tik dėl to, kad pagelbėtų tokioms įstaigoms gauti tinkamas patalpas.

Dėl mokyklų neskubės

Kaune vykusi švietimo ir ugdymo įstaigų tinklo pertvarka paskatino mokyklas tapti viešosiomis įstaigomis. Nors savivaldybės specialistai ne kartą aiškino, kad mokyklos tiesiog ieško savo tapatybės ir būdų išgyventi besikeičiančiomis sąlygomis, iš tiesų buvo ieškoma įstatymo spragų siekiant išsaugoti mokyklose mokymąsi nuo pirmos iki dvyliktos klasės.

Šiuo metu savivaldybė yra šešių švietimo ir ugdymo viešųjų įstaigų dalininkė: tai vaikų darželis "Rytmetys", Gen. P.Plechavičiaus kadetų, Šv.Pranciškaus, J.Urbšio katalikiška, "Vyturio" katalikiška mokyklos ir Vytauto Didžiojo universiteto "Rasos" gimnazija.

Ar dabar tikslinga, kad egzistuotų tokios viešosios įstaigos? "Aišku, kad ne visoms joms vienodai gerai sekasi, bet mokyklų vardo ir mokytojų darbo menkinti nenorime. Abu dalininkai turėtų sutarti, ką daryti. Mes sutiktume, kad tos mokyklos ir vėl grįžtų savivaldybės žinion", – svarstė V.Matijošaitis ir leido suprasti, kad dėl viešosios įstaigos statusą turinčių mokyklų skubotų sprendimų daryti nesiruošiama.

Kol kas tik posėdžiavo?

Po neseniai įvykusios nelaimės Kauno tvirtovės II forte, kur susižalojo nepilnametė, vėl prabilta apie būtinybę tvarkyti įsisenėjusius miesto skaudulius – griūvančius Kauno tvirtovės statinius.

Prieš kelerius metus savivaldybė tapo dalininke įkuriant viešąją įstaigą "Kauno tvirtovės projektai", tačiau jos darbo vaisiais pasidžiaugti dar negalima. Ne kartą kalbant apie fortų problemas buvo užsiminta, kad tai – tik formalus darinys, iki šiol gebėjęs retsykiais susirinkti paposėdžiauti.

"Bėda ta, kad 2011 m. ši įstaiga ėmėsi darbų, tačiau, pasikeitus valdžiai, niekam nebuvo įdomu, kas padaryta ne jų rankomis", – šios viešosios įstaigos garbę bandė ginti vicemeras S.Kairys.

Anot jo, vilčių teikia tai, kad dabartinis "Kauno tvirtovės projektų" vadovas istorikas prof. Valdas Rakutis yra iniciatyvus ir išmano šią sritį. "Su šiuo direktoriumi yra vilties, kad viešoji įstaiga ras savo vietą. Konsultuosimės ir su VII fortą puoselėjančiu Vladimiru Orlovu", – žadėjo S.Kairys.

Pasak V.Matijošaičio, savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius dabar bando išspręsti formalumus su Turto banku ir Kultūros paveldo departamentu, kad savivaldybei būtų leista iškirsti fortus okupuojančius medžius ir krūmus. "Negali viduryje miesto būti tokių apleistų objektų. Nors tai savivaldybei kainuos, rudenį tikimės augmenijos šalinimo darbus apleistuose fortuose padaryti", – žadėjo meras ir užsiminė, kad "Kauno tvirtovės projektams" tai bus proga nuveikti ir ką nors apčiuopiamo.

Imsis ir poliklinikų

Iškart po mero inauguracijos V.Matijošaitis užsiminė, kad būtina peržiūrėti gydymo įstaigų darbą.

"Gydymo įstaigos jau ne vienus metus yra tapusios neįžengiama teritorija, kur niekas nekelia kojos", – pastebėjo vicemeras S.Kairys.

"Pradėsime nuo Šilainių poliklinikos. Laisvų ir neišnaudotų plotų ten yra. Be to, kone šeimyninė vadovo veikla, pirkimai kelia daug abejonių. Jau ir su teisėsauga apie tai pasikalbėjome – tos tarnybos duomenų iš oro nepaima", – užsiminė V.Matijošaitis.

Į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį patekusiam Šilainių poliklinikos vadovui Vidmantui Obelieniui ir jo giminaičiui balandį buvo pateikti įtarimai dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, papirkimo ir kyšininkavimo. Su juo pačiu apie tolesnio darbo perspektyvą pakalbėti nepavyko. Atsiliepęs telefonu V.Obelienius tikino negalintis kalbėti ir pasiūlė paskambinti kitą dieną, tačiau vėliau ragelio nekėlė.

V.Matijošaitis sakė ketinantis artimiausiu metu su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais aptarti klausimus dėl savivaldybei priklausančių patalpų, kuriose veikia Kauno klinikinė ligoninė ir P.Mažylio gimdymo namai.

"Ligoninės funkcijos perduotos ministerijai, o patalpos tebėra mūsų. Šių pastatų ministerijai tikrai neatiduosime. Ligoninę galima perkelti į Šilainius, pastačius ten priestatą. Apie tai užsimena ir ministerija", – aiškino meras.

Iš savivaldybės neprašo

Vienu logiškiausių savivaldybės sprendimų galima laikyti viešųjų įstaigų steigimą su bažnyčiomis ir religinėmis bendruomenėmis. Tokių įstaigų tikslas – padėti gauti lėšų per projektus bažnyčioms sutvarkyti.

"Labiausiai lūkesčius pateisinusi viešoji įstaiga "Domus Pacis". Ji gali būti puikiu pavyzdžiu, kaip, neprašant nė euro iš savivaldybės, galima įgyvendinti didžiulius projektus", – gerų žodžių broliams pranciškonams negailėjo V.Matijošaitis.

Savivaldybės duomenimis, "Domus Pacis" iš ES ir Norvegijos finansinių mechanizmų nuo 2009 m. Šv.Jurgio bažnyčiai ir vienuolynui rekonstruoti gavo 2,43 mln. eurų.
Pasak miesto vadovų, savo misiją jau baigė "Prisikėlimo projektai", kuri rūpinosi Prisikėlimo bažnyčios sutvarkymu, tačiau ES paramą gavusi viešoji įstaiga penkerius metus negali būti likviduota.

"Soboro projektai" ir "Karmelitų projektai" eina paprasčiausiu keliu – tik žiūri į savivaldybę. Mes neturime tiek pinigų, kiek jiems reikia, kad tiesiog galėtume duoti. Norėtųsi daugiau iniciatyvos ir iš jų pačių", – priekaištavo V.Matijošaitis.

Patikėjo pažadais

Nuo šių metų vasario "Soboro projektams" vadovaujantis Kazys Stokna tikino, kad bažnyčios rektorius Tomas Karklys ieško būdų gauti pinigų bažnyčios techniniam projektui parengti.

"Jokių realių finansavimo šaltinių neturime. Pati bažnyčia gyvena iš paramos ir svaresnio indėlio nelabai turės. Tikėjomės, kad gausime ES finansavimą. Buvęs meras sakė, kad miestas suinteresuotas sutvarkyti šitą objektą ir kad savivaldybė skirs pinigų tiek, kiek trūks gavus ES finansavimą. Dabar valdžia ir situacija pasikeitė", – apgailestavo K.Stokna.

Jis tikino neturįs jokių raštiškų susitarimų su praėjusios kadencijos valdžia dėl savivaldybės finansinių įsipareigojimų – esą visi pažadai duoti žodžiu.

"Karmelitų projektams" vadovaujantis šios bažnyčios klebonas Renaldas Šumbrauskis net neslėpė, kad viešosios įstaigos veikla yra pasyvi. "Nespėjame. Apsikrovėme darbais. Valdžia pasikeitė, dar nespėjome susipažinti. Buvo tam tikrų idėjų, bet taip ir liko tik idėjos", – bandė aiškinti klebonas.

Jo teigimu, savivaldybė tarpininkavo susitariant su šalia esančiu prekybos ir pramogų centru, kad šis prisidėtų tvarkant  bažnyčią. Pasiteiravus, ką dar reikia tvarkyti ir kiek pinigų tam gali prireikti, klebonas nesugebėjo atsakyti. "Negaliu įvardyti. Idėjų turime, bet bendrininkavimo trūksta. Aš vienas kaip klebonas labai užsiėmęs. Kokius čia projektus gali įgyvendinti neturėdamas finansų?" – svarstė viešosios įstaigos "Karmelitų projektai" vadovas.

Balasto atsisakys?

Prieš kelerius metus daug vilčių dėta į viešąją įstaigą "Technopolis". Deja, dabar miesto vadovai tik skėsčioja rankomis – esą nauda lygi nuliui. Lūkesčių nepateisino ir viešoji įstaiga "Kauno sporto miestelis", turėjęs didžiulių užmojų įkurti patrauklų sporto ir laisvalaikio miestelį Taikos pr.

Savivaldybės žinioje esanti viešoji įstaiga "Kauno verslo konsultacinis centras" – dar vienas nesėkmingas pavyzdys. Susisiekti su internete nurodoma jos vadove Regina Blaževičiūte neįmanoma, o įstaiga skolinga "Sodrai" beveik 8 tūkst. eurų.

"Paskyrėme laikiną vadovą, kol Algimantas Puidokas nebaigė atostogauti ir sirgti", – apie prasidėjusias permainas savivaldybės viešojoje įstaigoje "Automobilių stovėjimo aikštelės" sakė V.Matijošaitis. Ne paslaptis, kad šioje įstaigoje šiltų darbo vietų buvo radę ir politikai, ir jiems prijaučiantieji.

Vis dėlto miesto meras nelinkęs galvoti, kad viešosios įstaigos yra našta savivaldybei. Jo nuomone, tik išlaidų ir kokybės santykis turėtų būti kiek kitoks. "Ne išlaikymo išlaidos šiuo atveju yra bėda. Svarbiausia, kad tos įstaigos dirbtų ir įgyvendintų funkcijas, kurios joms priskirtos. Deja, dabar rezultatai ne visada džiugina, – apgailestavo V.Matijošaitis ir pridūrė: – Balasto tikrai atsisakysime."

Ne tik algoms mokėti

Permainoms turėtų ruoštis ir biudžetinių įstaigų statusą turinčios Kauno sporto mokyklos. "Jaunalietuvių sporto mokykla kreipėsi į savivaldybę prašydama pakeisti pavadinimą. Sporto mokykla neturi priklausyti kokiai nors partijai. Jai turi rūpėti tik sportas ir sportininkai", – pareiškė V.Matijošaitis.

Meras žadėjo, kad bus tariamasi su įvairių sporto šakų profesionalais, kaip efektyviau organizuoti sporto mokyklų darbą, kad jos ugdytų būsimuosius čempionus. "Sporto mokyklos bus jungiamos – direktorių, pavaduotojų, buhalterių darbo vietas tikrai galima optimizuoti. Šioje srityje laukia daug darbo", – pastebėjo meras.

"Kino teatras "Romuva" buvo uždaroji akcinė bendrovė, pertvarkyta į viešąją įstaigą. Žadėta, kad tai leis "Romuvai" pačiai užsidirbti ir padės gauti paramą per projektus, tačiau netrukus "Romuva" tapo biudžetine įstaiga. Kas iš to? Išlaikymo išlaidos iš karto išauga kelis kartus, puokštė norinčiųjų tokioje įstaigoje gauti darbą irgi išsipučia, o funkcijų atlikimas prastėja", – virsmus priminė vicemeras S.Kairys.

Pasak V.Matijošaičio, vertinant biudžetinių ir viešųjų įstaigų bei savivaldybei pavaldžių bendrovių darbą bus atsižvelgiama, ar jos atlieka tai, ką privalo. "Visos jos turi dirbti ir teikti paslaugas kauniečiams, o ne tik išsimokėti sau algas", – pabrėžė miesto vadovas.

Skolų šleifas

Įmonių valdymo poskyrio vedėjo V.Jurkevičiaus pateiktame sąraše – dvylika veiklos nevykdančių arba likviduojamų bendrovių, kuriose akcijų turi ir savivaldybė. Miesto vadovai tikina, kad savivaldybė tolesniems tokių bendrovių likvidavimo procesams įtakos neturi, tačiau kai kuriose turi nemenką akcijų dalį.

Pavyzdžiui, savivaldybė turi kiek daugiau nei 32 proc. akcijų bendrovėje "Pašilainė". Ši bendrovė teikė konsultacijas verslo ir kitais valdymo klausimais, tačiau dabar veiklos nevykdo, o "Sodrai" yra skolinga 3,6 tūkst. eurų. V.Jurkevičiaus pateiktais duomenimis, ši bendrovė niekam neteikia jokios informacijos jau nuo 1998-ųjų, bet atrodo, kad iki šiol savivaldybėje niekam dėl to galvos neskaudėjo. Skelbiama, kad jau yra kreiptasi į juridinių asmenų registrą dėl išregistravimo.

Nuo 1998 m. jokios informacijos neteikianti bendrovė "Juodoji pantera" "Sodrai" skolinga 35 tūkst. eurų. Savivaldybė valdo beveik 26 proc. šios bendrovės akcijų.