Valstybės dienos kulminacija – tradicija tapęs festivalis „Operetė Kauno pilyje“ ir vieningas himno giedojimas.

Prieš vidurdienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje besirenkančius į šventinį minėjimą pasitiko kariliono garsai. Koncertą Valstybės dienos proga miestiečiams dovanojo karilionierius Raimundas Eimontas, fleitistas Romantas Daugėla, dainavo Roberta Daugėlaitė.

Vidurdienį Valstybės dienos minėjimas pradėtas Lietuvos himnu, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, grojant Karinių oro pajėgų orkestrui, padėtos gėlės prie Nežinomo kario kapo ir Laisvės paminklo.

Unikali, autentiška mūsų gimtojo miesto Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija – dar viena graži tradicija, kaskart papuošianti iškilmingus Valstybės švenčių minėjimo renginius. Tradicija kelti Vyčio Kryžiaus ordino vėliavą prie Nežinomo kareivio kapo yra šimtametė. Vėliava būdavo keliama 7 val. ryto, o nuleidžiama saulei slepiantis už horizonto. Taip Šaulių sąjunga pagerbdavo lietuvius, žuvusius už laisvę ir nepriklausomybę. Ceremonija visada atlieka Lietuvos šaulių sąjungos, Garbės sargybos kuopos, Vėliavos būrys.

Laimučio Brundzos nuotr. 

„Man 17-a, – paklaustas šyptelėjo šlapias nuo prapliupusio lietaus Mantas. – Tėvai į visus mūsų valstybei svarbius renginius mus su sese vesdavosi nuo mažumės, tai man visiškai natūralu būti čia, Karo muziejaus sodelyje, kai minima mūsų Valstybės diena“.

Gimnazistas pasidalino pastebėjimu, kad šiais metais gana mažai žmonių susirinko minėti šią mūsų valstybei svarbią datą. „Manau, kad šiandieniniame kontekste, kai Ukrainoje vyksta karas, dar labiau turime suvokti mūsų šalies trapumą ir visais įmanomais būdais parodyti vienybę ir jėgą“, - pozicijos tvirtumu stebino jaunasis kaunietis.

Laimučio Brundzos nuotr. 

Ne per toliausiai stovėjo jauna šeima su trimis vietoje nenustygstančiais mažyliais. Šeimos tėtis Alius pasisakė, kad jie tik šiais metais grįžo gyventi atgal į Lietuvą. Šeima 10 metų gyveno Airijoje, dabar kabinasi ir kuriasi tėvynėje.

„Tik grįžę pradėjome eiti į visus Lietuvos istorijoje svarbių datų minėjimus – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, o dabar po ilgos pertraukos emigracijoje ir Liepos 6-oji. Už visus emigracijoje praleistus metus norime atsigriebti. Mums tai labai svarbu. Be to norime, kad ir vaikams būtų svarbu. Jie gimė Airijoje, bet šeimoje visa laiką kalbame lietuviškai, dar būdami ten pasakojome vaikams apie Lietuvą, buvome keletą kartų atvykę aplankyti artimųjų, bet to maža norint įskiepyti vaikams tikro patriotizmo jausmą. Tikimės, kad Lietuvai svarbių datų minėjimas bus dalis patriotizmo pamato“, – sake Alius.

Iškilmingo renginio metu Kauno miesto simfoninis orkestras su operos solistais – Andriumi Apšega ir Gabriele Bukine kauniečiams dovanojo  koncertą. Orkestrui dirigavo dirigentas Karolis Variakojis.

Atrodė, kad muzikos garsai sugraudino į medį atsirėmusią senolę, bet moteris numojo ranka paaiškinusi, kad čia džiaugsmo ašaros. „Žinote, aš pergyvenau visą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir man yra didžiulis džiaugsmas laisvai ateiti švęsti Valstybės dieną. Prieš daugiau nei 30 metų, kai buvo atidengiama atstatyta Laisvės skulptūra, spjoviau į atostogas Palangoje ir atlėkiau čia. Žmonių buvo jūra, nieko nemačiau, net arčiau neprasibroviau, bet buvo be galo pakilus jausmas. Didžiavausi esanti lietuvė. Ir dabar didžiuojuosi, bet kartais mūsų valstybės vadovai ir politikai temdo tą pasididžiavimą savo rietenomis. Ai, bet ne per šventes apie šiuos dalykus kalbėti“, – ranka numojo senjorė Ona.

Laimučio Brundzos nuotr. 

Vienas Valstybės dienos nepaprastas akcentas galimas visiems kur bebūtų. 2009 metais Pasaulio lietuviai, paskatinti Tūkstantmečio odisėjos iniciatyvos, pirmą kartą tuo pačiu metu visame pasaulyje giedojo Lietuvos valstybės himną. Įprasminant šį įvykį ir pasaulio lietuvių vienybę, prabėgus 10-čiai metų Liepos 6-oji paskelbta Tautiškos giesmės diena.

Ši iniciatyva jau tapo šių dienų tradicija, kai lietuvių tapatybės simboliu visame pasaulyje yra Tautiško giesmės giedojimas 21 val.