Rinkosi atsakingai

Kauniečių Drevinskų šeimoje auga trys vaikai: du – paaugliai, 16 ir 14 metų, ir jaunėlė – 8-erių dukra. „Prieš trejus metus nusprendėme įsigyti šunį, – pasakoja Ieva. – Ir vaikai norėjo, ir mes su Gintautu, nes abu vaikystėje turėjome šunis.“

Žinojo, kad nori įsigyti spanielį, tačiau kokį konkrečiai – dar svarstė. Norėjo kažkokios išskirtinės veislės, kad nebūtų iš tų, kurių Lietuvoje jau labai daug. Labiausiai širdis linko prie anglų springerspanielio. Tačiau kalbėdami tiek su viena, tiek su kita veisėja išgirdo, kad šeimai, kurioje yra vaikų, geriausiai tiktų valų springerspanielis, nes šios veislės šunys labai myli vaikus, yra draugiški, kantrūs ir net neatsargiai tampomi vaikui neįkąs. Negana to, šios veislės šunų Lietuvoje nėra daug, mūsų šalyje ji – išskirtinė.

Tad buvo nuspręsta – į šeimą atkeliaus valų springerspanielis. Buvo užmegzti ryšiai su Šiauliuose šios veislės šunis veisiančia veisėja Virginija. O tada laukiama, kol bus šuniukų vada ir bus galima įsigyti šeimos augintinį.

„Mes norėjome šuniuko, bet Virginija, pasakiusi, kad visi patinėliai parduoti, paskatino mus pirkti kalytę. Taip į mūsų gyvenimą atkeliavo Venta“, – prisimena Ieva.

Būdas: valų springerspanieliai – šeimos šunys, kuriems labai svarbus žmogus ir bendravimas su juo. / I. ir G. Drevinskų šeimos archyvo nuotr.

Gausybė teigiamų emocijų

Kadangi ir Ieva, ir Gintautas jau žino, ką reiškia namuose turėti šunį, Ventos atsiradimas šoko nesukėlė, gyvenimo aukštyn kojomis neapvertė.

„Pasakyčiau, kad Venta atvėrė mums daugiau galimybių. Kadangi rinkomės aktyvų šunį, o ne tokį, kuris rankinuke nešiojamas, mes atradome miškus šalia savo namų. Dešimt metų toje vietoje gyvenome, miškai panosėje, bet mes nežinojome, kad ten taip gražu ir gera, visada trenkdavomės į Dzūkiją grybauti, uogauti, – sako Ieva. – Šie šunys „pasileidžia plaukus“ būdami gamtoje – laukuose ar miške. Čia jų stichija, nes jie iš esmės yra medžiokliniai (paukštiniai) šunys, turi labai gerą uoslę, užuodžia visus pėdsakus, jaučia žvėris ir eina paskui juos.“

Tai, kad Ventai reikia daug judėjimo, pašnekovės teigimu, buvo Dievo dovana. Ypač šeimos suaugusiesiems, dirbantiems sėdimus darbus – dabar jie tiesiog privalo keliauti su ja, įveikti daugybę kilometrų, nesvarbu, lyja ar sninga, šlapia ar šalta. O tie buitiniai dalykai – kažkur balutę padarė, kažką sugraužė – visai nublanko, nei problemų, nei didelio nepasitenkinimo nekėlė.

Dar Venta išmokė kantrybės, nors Ievai, vaikus užauginusiai, ir šiaip jos nestinga. Ir atjautos moko, nes esi atsakingas už gyvūną, kuris yra nuo tavęs priklausomas, ir nuolatinio rūpesčio mažesniu už save.

„Būna tų rūpesčių, bet tai suteikia tam tikro prieskonio gyvenimui. Kai kažką darai pirmą kartą, kažką naujo sužinai – plečia akiratį. Tad man, sakyčiau, su šuns atsiradimu namuose iššūkių nebuvo – buvo naujos išmoktos pamokos ir naujos patirtys“, – sako pašnekovė.

Jos manymu, visi vaikai turi turėti galimybę augti su šuniu, nes tai moko atsakomybės: ir išvesti į lauką, ir išvalyti balą, ir pamaitinti. O ir atmosfera namuose, kuriuose gyvena šuo, tikrai geresnė.

„Venta yra suaugusių, ir vaikų draugas, – sako Ieva. – Kai kuris nors iš mūsų grįžta namo, ji pasitinka taip, lyg būtų nemačiusi šimtą metų. Gali būti išėjęs vos vienai minutei, ir vis tiek ji pasitiks su ta emocija: kaip ilgai užtrukai.“

Pašnekovė sako dažniausiai dirbanti iš namų, tad ir laiko su Venta praleidžianti daugiausia – jos labai gerai sutaria. Bet kalytė myli visus namiškius. Jeigu kažko iš „gaujos“ nebūna namuose ilgesnį laiką, ji labai nerimauja, laukia prie durų. Ji, matyt, būtų laimingiausia, jei visi būtų vienoje vietoje, gerai matomi ir visą parą.

Permainos: Ventos mažyliai kol kas auga su mama, bet jau ieško atsakingų naujųjų šeimininkų. / I. ir G. Drevinskų šeimos archyvo nuotr.

Susilaukė mažylių

Prieš mėnesį, birželio 8-ąją, Venta tapo mama, susilaukė septynių šuniukų. Šuniukai pasaulį išvydo namuose, tad šeimai adrenalino buvo labai daug.

„Mobilizavomės, padėjome jai, kiek galėjome. Labai smagi buvo ta pirmoji patirtis. Gera matyti tuos mažus padarėlius. Kaip bus toliau, artimiausią mėnesį, – net nežinau, nes teko girdėti, kad augdami ir pažindindamiesi su aplinkiniu pasauliu jie nusiaubia namus“, – pasakoja Ieva.

Šuniukų „tėtis“ – sveikas ir daug apdovanojimų pelnęs patinėlis iš Čekijos. Mat visi Lietuvoje gyvenantys valų springerspanieliai yra giminaičiai, tad kergti jų negalima – patinėlio teko ieškoti kitose šalyse. Tuo pačiu šeima susiorganizavo trumpą kelionę į Čekiją.

Venta atvėrė mums daugiau galimybių. Kadangi rinkomės aktyvų šunį, o ne tokį, kuris rankinuke nešiojamas, mes atradome miškus šalia savo namų.

Venta, anot pašnekovės, – labai gera mama, rūpestinga, kantri. Tik jau matosi, kad pavargusi nuo savo mažylių, nes jie jau dideli, žįsdami ir žaisdami kanda. Netekusi svorio, nors maitinama dvigubai, trigubai.

„Mes norėjome antro šuns, nes du valai yra geriau nei vienas. Kuo jų daugiau, tuo gražiau ir linksmiau, – sako Ieva. – Tikime, kad ir Ventai bus linksmiau, tad vieną kalytę pasiliksime, tik kol kas sunku pasirinkti, kurią, nes visi mažyliai labai mieli. O kitiems jau ieškome namų. Tik parinkti jiems tinkamus būsimus šeimininkus – sunkus darbas. Daug bendraujame su norinčiais, daug klausimų užduodame – ieškome savo mažyliams geriausių namų“.

Moters teigimu, valų springerspanielių veislės šuo tikrai netiks žmogui, kuris dažnai turi kažkur išvykti ir mažai būna namuose. Šiam šuniui – kaip, matyt, ir daugeliui – labai svarbu žmogus šalia, jam liūdna vienam ilgą laiką būti namuose.

Dar gyvenimo būdas labai svarbu. Toks šuo tiks žmogui, kuris yra aktyvus, daug sportuoja, vaikšto, būna gamtoje. Šuo būtų laimingas ir vaikų turinčioje šeimoje.

Apie valų springerspanielius

Kilmės šalis. Didžioji Britanija.

Ūgis. Patinų – 48–49 cm, patelių – 46–47cm.

Svoris. 16–20 kg.

Išvaizda. Simetriški, neilgakojai, atrodo, lyg būtų sutverti ištvermės reikalaujančiam sunkiam darbui.

Temperamentas. Stiprūs, linksmi, labai judrūs, nenustygstantys vietoje. Puikūs vaikų ir suaugusiųjų kompanionai.

Kailis. Lygus, tankus, nešiurkštus ir nebanguotas. Kojos virš kelių vidutiniškai gauruotos, ausys ir uodega lengvai gauruotos.

Spalva. Solidi raudona su baltu.

Šaltinis: „Federation Cynologique Internationale“ (FCI)