Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad pernai Kauno mieste ir rajone buvo ištirtas 41 šachtinio šulinio vandens mėginys, kurį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus. Tai atliekama siekiant išvengti kūdikių apsinuodijimų nitratais ir nitritais. Lietuvos higienos normoje nustatyta nitritų ribinė vertė iki 0,5 mg/l, nitratų - iki 50 mg/l. Specialistai nustatė, kad leidžiama nitritų norma nebuvo viršyta nei viename vandens mėginyje, o nitratų norma viršyta 8 šulinių vandens mėginiuose.

Nitratų norma buvo viršyta viename Kauno miesto šulinyje, o taip pat po vieną – Kačerginės, Vandžiogalos ir Ringaudų seniūnijose. Karmėlavoje ir Čekiškės seniūnijoje buvo nustatyta po 2 šachtinius šulinius, kurių vandens mėginiuose buvo nustatytas padidėjęs nitratų kiekis.

Didžiausia, 2,1 karto viršijanti normą, nitratų koncentracija geriamajame vandenyje užfiksuota Ringaudų seniūnijos Gaižėnėlių kaime, kuri siekė iki 105 mg/l.

Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenė sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Vasiliauskienė primena, kad užterštas geriamasis vanduo turi neigiamų pasekmių žmonių sveikatai. Vartojant vandenį, kuriame yra padidėjęs nitratų kiekis, padidėja ir methemoglobinemijos rizika. Ligos metu labai padidėja methemoglobino koncentracija kraujyje. Ji pasunkina deguonies pernešimą su krauju iš plaučių į audinius. Kūdikiams atsiranda dispepsinių reiškinių, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai ir kūdikis gali mirti.

Nitratai dėl methemoglobinemijos grėsmės ypatingai pavojingi dirbtinai maitinamiems kūdikiams iki 3 mėnesių amžiaus, jei jų maisto paruošimui vartojamas užterštas vanduo. Vandens skonis ir išvaizda dažnai yra apgaulinga. Pavyzdžiui, nitratai nekeičia juslinių vandens savybių – skaidrus ir labai skanus vanduo gali būti nuodingas. Ar vanduo saugus ir tinkamas vartoti galime sužinoti tik ištyrę jį laboratorijoje.